NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, kovo 4 d. (AFP-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neįves neskraidymo zonos virš Ukrainos po Kijevo raginimų padėti sustabdyti Rusijos bombardavimus.
„Sąjungininkai sutaria, kad neturėtume leisti NATO lėktuvams skraidyti virš Ukrainos oro erdvės ar NATO kariams būti Ukrainos teritorijoje“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su NATO valstybių užsienio reikalų ministrais.
„Vienintelis būdas įgyvendinti neskraidymo zoną – siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir tada palaikyti šią neskraidymo zoną numušant Rusijos lėktuvus“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Jeigu mes tai padarytume, galiausiai susidurtume su kažkuo, kas galėtų virsti visapusišku karu Europoje, įtraukiant daug daugiau šalių ir sukeliant daug daugiau žmonių kančių. Taigi dėl šios priežasties priimame šį skausmingą sprendimą“, – sakė jis.
Tokia JAV vadovaujamo bloko pozicija priimta nepaisant Ukrainos vadovybės raginimų padėti sustabdyti beatodairišką šalies miestų bombardavimą.
NATO būstinė Briuselyje
J. Stoltenbergas perspėjo, kad „artimiausiomis dienomis greičiausiai bus dar blogiau, bus daugiau mirčių, kančių ir naikinimo, nes Rusijos ginkluotosios pajėgos pasitelks sunkesnę ginkluotę ir tęs atakas visoje šalyje“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba į aljansą kreipėsi vaizdo ryšiu iš Kijevo.
Po to jis „Twitter“ tinkle parašė: „Mano žinia: veikite dabar, kol dar nevėlu. Neleiskite (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui paversti Ukrainos Sirija. Mes esame pasirengę kovoti. Mes ir toliau kovosime. Tačiau mums reikia, kad partneriai padėtų mums konkrečiais, ryžtingais ir greitais veiksmais, dabar“.
NATO narės į Rytų Europą skubiai išsiuntė tūkstančius karių, kad sustiprintų arčiausiai Rusijos esantį aljanso flangą, ir siunčia ginklų, kad padėtų Ukrainai gintis. NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mes ir toliau darysime viską, ko reikia, kad apsaugotume ir apgintume kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. NATO yra gynybinis aljansas. Mūsų pagrindinė užduotis – užtikrinti 30 mūsų valstybių saugumą, – sakė J. Stoltenbergas. – Mes nesame šio konflikto šalis ir esame atsakingi už tai, kad jis nebūtų eskaluojamas ir neišplistų už Ukrainos ribų“.
Kijevas pareiškė, kad jei NATO nenori uždaryti Ukrainos oro erdvės, tuomet sąjungininkai turėtų tiekti karo lėktuvus ir oro gynybos sistemas, kad padėtų sustabdyti Rusijos oro atakas.
Europos šalys iki šiol teigia, kad lėktuvų netieks, o dauguma tiekiamos ginkluotės – lengvieji ginklai, prieštankinės bei nuo peties paleidžiamos priešlėktuvinės raketos.
Bideno ir Putino suokalbis
Vašingtonas, kovo 3 d. (ELTA). JAV nemato galimybės pašalinti Rusiją iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos dėl jos sukelto karo Ukrainoje.
Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki, paklausta apie Ukrainos raginimą JT atimti iš Rusijos vietą Saugumo Taryboje, rašo Ukrainos naujienų agentūra unian.net, remdamasi „Anadolu“.
„Nemanome, kad taip galėtų nutikti“, – sakė J. Psaki.
Ji pavadino „nerimą keliančiu“ faktą, kad Rusija, būdama nuolatinė Saugumo Tarybos narė, aktyviai pažeidinėja JT Chartiją.
„Ypač didelį nerimą kelia tai, kad Rusija, turėdama ypatingą atsakomybę laikytis JT Chartijos, aktyviai ją pažeidinėja ir piktnaudžiauja savo padėtimi“, – sakė ji.
Dėl Ukrainos raginimo nustatyti neskraidymo zoną virš šalies J. Psaki pakartojo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas tokios zonos nekurs.
„Priežastis, dėl kurios prezidentas nėra pasirengęs žengti šio žingsnio… ta, kad neskraidymo zoną reikia užtikrinti. Tam iš esmės reikia, kad JAV kariuomenė numušinėtų Rusijos lėktuvus ir skatintų galimą tiesioginį karą su Rusija. Būtent tokio žingsnio ir norime išvengti“, – paaiškino J. Psaki.
Paklausta, ar JAV yra pasirengusios siųsti Ukrainai paramą ore, J. Psaki sakė, kad Vašingtonas pastarosiomis dienomis toliau teikė įvairią gynybinę pagalbą.
„Tačiau nesvarstome veiksmų, dėl kurių galėtume tiesiogiai konfliktuoti su Rusija“, – pridūrė ji.
V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Kijevas, kovo 3 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Vakarus padidinti karinę pagalbą Ukrainai, sakydamas, kad priešingu atveju Rusija užpuls likusią Europą.
„Jei neturite galios uždaryti dangų, tai duokite man lėktuvų!“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.
„Jei mūsų nebeliks, tai tada, sergėk Dieve, ateis eilė Latvijai, Lietuvai, Estijai“, – sakė jis ir pridūrė: „Patikėkite manimi“.
Jis paragino surengti tiesiogines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, sakydamas, kad tai „vienintelis būdas sustabdyti šį karą“.
„Mes nepuolame Rusijos ir neketiname jos pulti. Ko jūs iš mūsų norite? Palikite mūsų žemę“, – sakė jis, kreipdamasis į V. Putiną.
„Atsisėskite su manimi. Tik ne 30 metrų atstumu, kaip su (Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu)“, – sakė Ukrainos lyderis, turėdamas omenyje, kad V. Putinas pasaulio lyderius priima prie išgarsėjusio itin ilgo stalo.
V. Zelenskis, kuris vos prieš kelias savaites stengėsi nuraminti ukrainiečius dėl JAV teiginių, kad Rusija planuoja užpulti jo šalį, sakė: „Niekas nemanė, kad šiuolaikiniame pasaulyje žmogus gali elgtis kaip žvėris“.
Rusija tvirtina, kad nesitaiko į civilius gyventojus, nors daugybė įrodymų rodo priešingai.
Trečiadienį Ukraina pranešė, kad Rusijos lėktuvai pataikė į mokyklą šiauriniame Černihivo mieste, kur žuvo devyni žmonės.
Kijevas teigia, kad nuo tada, kai V. Putinas pradėjo invaziją, žuvo daugiau kaip 350 civilių gyventojų.
Turiu prisipažinti klydęs: netikėjau, kad Vladimiras Putinas pradės plataus pobūdžio karinę invaziją į Ukrainą. Iki paskutinės minutės maniau, jog, žvangindamas ginklais, Kremlius tik blefuoja: manipuliuodamas didelio karo pabūgusiais Vakarais prievartauja Ukrainą politiškai kapituliuoti.
Nutiko priešingai: nebuvo nei smulkių provokacijų, nei teroro aktų. Vasario 24-ąją po skatlingų apšaudymų iš oro rusiškoji kariauna ankstų rytą pradėjo veržtis į Ukrainą beveik iš visų pusių be jokių formalių pretekstų.
Tačiau dėl kitų aspektų, regis, būsiu teisus. Rusijos kariuomenė Ukrainoje stringa. Ukrainiečiai šauniai priešinasi. Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis, į kurį anksčiau žvelgdavau skeptiškai, pasirodė esąs tikras vyras.
Volodimyras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. Slaptai.lt foto
Taip pat esu maloniai nustebęs dėl Vakarų reakcijos. Po Rusijos invazijos nepraėjus nė kelioms dienoms Vakarai puolė remti Ukrainą. Remia ne tik skelbdami užtektinai rimtas ekonomines sankcijas, bet ir tiekdami Ukrainai tai, ko labiausiai jai reikia, – modernius ginklus. Net Vokietija, iš pradžių vapėjusi, jog ukrainiečiams tegali padėti siųsdama medicininę įrangą ir šalmus, šiandien siunčia siuntas, kuriose – tikri ginklai, naikinantys rusiškus tankus ir rusiškus lėktuvus.
Džiugina ir visuomenės reakcija: tiek Lietuvoje, tiek kituose Europos miestuose – gausūs protestai prie Rusijos ambasadų ir konsulatų. Į protestus susirenka ne dešimtys, o šimtai, tūkstančiai žmonių. Net Rusijos miestuose spontaniškai kyla protestai: rusai smeria karą prieš Ukrainą (tiesa, represinių struktūrų smogikai juos čia pat suima).
Džiugina ir tai, kad tiek JAV, tiek kitos NATO valstybės į Baltijos šalis suskubo siųsti kovinius pastiprinimus. Dabar Lietuvoje – dar daugiau NATO lėktuvų, tankų ir kariškių. Lietuvos vyriausybė net skuba padidinti išlaidas, skiriamas karinėms reikmėms. Vis mažiau tikėtina, kad V. Putinas, bepuldamas Ukrainą, sumanys tuo pačiu užimti dar ir Vilnių, Rygą bei Taliną.
Laimė, Vakarai atsikvošėjo. Bet ar ilgam šis prablaivėjimas? Kremliaus psichopatas jau žvangina branduoliniu ginklu. Tai dar vienas pretekstas, kuomet Vašingtonas ir Briuselis gali išsigąsti. Tikiuosi, jog taip neatsitiks – neišsigąs. Ukrainos kariai demonstruoja, kad rusų karinės armados nėra ko bijoti.
Ir vis tik įsiminė buvusio Lietuvos saugumo vadovo, buvusio Lietuvos ambasadoriaus Mečio Laurinkaus prisiminimai, kaip 2008-aisiais nutiko po Rusijos invazijos į Gruziją (Sakartvelą). Vakarai pirmosiomis dienomis itin garsiai piktinosi Kremliaus karine avantiūra, bet vėliau jų pasipiktinimas išblėso.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Todėl klausimas, ar buvo įmanoma sustabdyti Kremliaus beprotį kur kas anksčiau, – išlieka aktualus. Tai, kad dabartinis Vokietijos kancleris tapo aršiu Vladimiro Putino kritiku, – sveikintina. Bet tai – tik pusė darbo. Vokietijos intelektualams, politologams, žurnalistams, politikams privalu atidžiai peržvelgti dešimtmečius trukusius buvusios kanclerės Angelos Merkel flirtus su V. Putinui. Jei ponia A.Merkel būtų rečiau bučiavusi V.Putiną, gal šiandieninės invazijos į Ukrainą nebūtų buvę? Gal gi dabar Vokietija pasmerks savo gerhardus šrioderius, atimdama iš jų Europos Sąjungos pilietybę, įšaldydama jų asmenines sąskaitas, – nešdinkitės į Rusiją, jei jau taip patinka V.Putinas? Sakote, išvijus gerhardus šrioderius iš Europos Sąjungos būtų nusižengta demokratinėms normoms?
Tokį patį klausimą knieti pateikti ir Prancūzijos intelektualams. Ar galų gale supratote, kokią kvailą, primityvią, idiotišką politiką kurpė jūsų emanueliai macronai, nuolaidžiaudami V.Putinui? Kodėl būtina patirti milžinišką katastrofą, kad suprastumėte – savo pokalbiais, savo maniera pataikauti jūs skatinote V.Putiną elgtis agresyviai.
Kodėl V. Putinas per susitikimą Kremliuje pasodino E. Macroną kelių metrų atstumu nuo savęs. EPA-ELTA nuotr.
O su Vašingtono ir Londono politikais – ypatinga šneka. Kai „žalieji žmogeliukai“ įsiveržė į Krymą, JAV ir Didžioji Britanija privalėjo į Ukrainą nedelsiant permesti savo karinius dalininius. Daug dalinių. Toks drastiškas amerikiečių ir britų žingsnis būtų pademonstravęs, jog šios dvi įtakingos pasaulio valstybės laikosi Budapešto memorandume užfiksuotų įsipareigojimų saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą. Bet tuomet Vašingtone ir Londone sėdėję politikai šitaip nepasielgė, ir tuo pačiu paskatino V.Putiną elgtis dar bjauriau, dar įžūliau.
Net paskutinėmis dienomis, kai iki rusiškos invazijos buvo belikusios kelios ar keliolika valandų, dabartinis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas), man regis, elgėsi neatsakingai. Jis neturėjo teisės garsiai sakyti, jog amerikiečių kariai tikrai negins Ukrainos, nes Ukraina, tik pamanyk, nėra NATO narė. JAV prezidentas turėjo kalbėti taip, jog V.Putinui nebūtų aišku, kaip iš tikrųjų pasielgs amerikiečiai. Kaip vertinti tokį Baltųjų rūmų vadovo akibrokštą – kaip V.Putino tramdymą ar kaip V.Putino skatinimą pulti?
Džo Baidenas
O kaip derėtų apibūdinti Amerikos, Jungtinės Karalystės, kitų Vakarų šalių ambasadų evakuavimą iš Kijevo? Ar taip nebuvo skatinamas V.Putinas pulti Ukrainą? Ar V.Putinas būtų ryžęsis bombarduoti Kijevą, veržtis į Kijevą, jei visi Vakarų diplomatai būtų drąsiai pasilikę savo ambasadose Ukrainos sostinėje? Vakarų šalių diplomatai – bailiai? Jie drąsūs tik prašmatniuose restoranuose, tik prabangiuose penkių žvaigždučių viešbučiuose?
Man patinka, kai Vakarai reikalauja, jog V.Putinas būtų teisiamas tarptautiniuose teismuose už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Tai padaryti privalu. Tačiau visąlaik pirmiausia analizuokime savas, o ne svetimas klaidas. Taigi: ko nepadarė Vakarų pasaulis trokšdamas išvengti didelio karo Ukrainoje? Kokios asmeninės Vakarų lyderių klaidos? Pavyzdžiui, lygindami Rusijos ir Šiaurės Korėjos vadovų nusikaltimus turime akivaizdžius dvigubus standartus: svetimų teritorijų nepuolantis, tik saviškius žudantis Šiaurės Korėjos išsigimėlis sulaukė beveik viso pasaulio izoliacijos, o su ukrainiečius, moldavus, gruzinus, čečėnus dešimtmečiais žudančiu Kremliaus diktatoriumi dar prieš keletą dienų veržte veržėsi pasišnekėti JAV, JK, Vokietijos, Prancūzijos politikai.
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Žodžiu, Vakarai labai bijojo didelio karo, visomis išgalėmis stengėsi jo išvengti, tačiau karas į Ukrainą atėjo.
JAV leidžiamas lietuvių laikraštis www.draugas.org
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.).
Lietuvai dvi kadencijas vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė svarsto, kad pakankamo atsako Kremliaus agresijai Ukrainoje nesiėmusios Vakarų valstybės gali būti laikomos Vladimiro Putino karo nusikaltimų bendrininkėmis.
„Sankcijos Putino nesustabdys, kad ir kokios jos būtų. Jų reikia, bet be išimčių, kokias matome dabar taikant SWIFT atjungimą ir paliekant nuošalyje energetikos sektorių bei jį aptarnaujančius bankus“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė D. Grybauskaitė.
„Karą sustabdyti gali tik karas, kuris jau prasidėjo. Nereikia apsimetinėti ir mėginti nuraminti savo sąžinę Ukrainai tiekiant tik ginklus ir dar pavėluotai. Už mus karą kariauja Ukrainos žmonės, jos vaikai pridenginėja mus nuo Putino beprotybės“, – tvirtino ji.
Prezidentės vertinimu, NATO retorika, esą aljansas negali padėti Ukrainai, „skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą“.
„Tai mato ir Putinas. Nors ir mokomasi greitai, bet Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas. Jame arba dalyvauji ir kovoji su agresoriumi, arba stovėdamas ir stebėdamas, kaip jis naikina Ukrainą ir jos žmones, tampi karo nusikaltimų bendrininku. Taip. Bendrininku“, – tikino D. Grybauskaitė.
Pasak jos, nesustabdžius V. Putino karinės agresijos Ukrainoje, vėliau teks kariauti ir Vakarų šalyse.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Ukraina prašo realios pagalbos, o mes stebime TV ekranuose sprogdinamus gyvenamuosius kvartalus ir prisiekinėjame, kad „labai palaikome Ukrainą“, – teigė prezidentė.
„Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, kad „negali veltis į konfliktą“, o Sirijoje, Libijoje, Afrikoje, Jugoslavijoje, Afganistane galėjome“, – retoriškai klausia dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi politikė.
Pasak prezidentės, dabar Ukraina kovoja ir už savo tautos išlikimą ir už visos Europos ramybę, todėl ji svarstė, ar Vakarų valstybės ir toliau liks tik stebėtojomis.
„Slava Ukraini. Slava jos Didvyriams, kol kas tik jos didvyriams, nes kitų horizonte dar nesimato“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.
Ukrainos kariai prieš mūšį Vilnius, kovo 1 d. (ELTA). Pateikiami naujausi Rusijos karo su Ukraina įvykiai:
Kijevo apsuptis
Palydovinėse nuotraukose matyti didžiulė karinė kolona, besitelkianti į šiaurę nuo Ukrainos sostinės Kijevo, kur gyventojai rengiasi Rusijos puolimui. Rusijos kariuomenė jiems sako, kad jie gali „laisvai išvažiuoti“ vienu greitkeliu, vedančiu į pietus, tai – užuomina, kad bus atakuojamos civilinės teritorijos.
Charkovo puolimas
Rusijos pajėgos apšaudo antrąjį Ukrainos miestą Charkovą, gyvenamuosiuose rajonuose žuvo mažiausiai 11 civilių, pranešė meras. Naujienų agentūros AFP žurnalistas mieste matė sunaikintą mokyklą, sudegusius rusų šarvuočius ir rusų karių lavonus po ankstesnių kautynių.
Rusai pasiekė Chersoną
Rusijos pajėgos pasiekė pietinį Chersono miestą netoli Maskvos kontroliuojamo Krymo, jo pakraštyje įrengia kontrolės punktus, pranešė meras. Maskva prieš dvi dienas tvirtino apgulusi miestą.
Žuvo 352 civiliai
Kijevas teigia, kad nuo praėjusio ketvirtadienio, kai prasidėjo invazija, žuvo 352 civiliai, įskaitant 14 vaikų.
Pusė milijono pabėgėlių
Kijevas. 2022.02.25. EPA – ELTA foto
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra teigia, kad per pastarąsias penkias dienas iš Ukrainos pabėgo beveik 520 tūkst. žmonių, dar dešimtys tūkstančių šalyje neteko namų.
Karo nusikaltimai
Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras Karimas Khanas sako, kad tiria „padėtį Ukrainoje“ ir yra „pagrįstas pagrindas“ manyti, jog „karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui vykdomi“ nuo 2014 metų.
Turkija blokuoja karo laivus
Turkija, vadovaudamasi 1936 m. sutartimi, blokuoja karo laivus Bosforo ir Dardanelų sąsiauryje, tai riboja Rusijos ir kitų karinio jūrų laivyno išteklių judėjimą.
Pokalbiai tęsiasi
Ukrainos ir Rusijos derybininkai pirmąjį derybų ratą baigė be proveržio. Abi pusės susitarė „netrukus“ surengti antrąjį ratą.
V. Putino reikalavimai
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Pokalbyje telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir toliau reikalavo „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą ir kad Vakarai pripažintų jo įvykdytą Krymo aneksiją.
Branduolinė baimė
Jungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros institucijos TATENA vadovas pareiškė „didelį susirūpinimą“, kad įsiveržę Rusijos kariai veikia netoli Zaporožės – didžiausios Ukrainos atominės elektrinės.
Socialinės žiniasklaidos pažabojimas
„Twitter“ ir „Facebook“ žada šalinti iš interneto su Rusijos valstybe susijusius naujienų leidinius.
Rusija pašalinta iš 2022 metų pasaulio futbolo čempionato, jos komandos nušalinamos nuo visų tarptautinių futbolo varžybų „iki kito pranešimo“, teigia FIFA ir UEFA.
TOK: išmesti Rusiją iš sporto
Protestuodamas prieš invaziją, Tarptautinis olimpinis komitetas ragina sporto federacijas uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti.
Išvaryti rusai
Jungtinės Valstijos nusprendė išsiųsti iš Amerikos 12 Rusijos Jungtinių Tautų misijos narių, nes jie yra „žvalgybos darbuotojai“.
Daugiau sankcijų
JAV ir Kanada uždraudė visus sandorius su Rusijos centriniu banku, taikydamos precedento neturinčias sankcijas. Europos Sąjunga į savo sankcijų juodąjį sąrašą įtraukė daugiau V. Putino sąjungininkų, įskaitant Kremliaus ruporą Dmitrijų Peskovą ir oligarchus Igorį Sečiną, Ališerį Usmanovą, Petrą Aveną ir Michailą Fridmaną.
Rublio krachas
V. Putinas įsakė imtis kapitalo kontrolės ir verčia eksportuotojus pirkti rublius, kad gautų daugiau valiutos, kuri smuko penktadaliu ir pasiekė rekordines žemumas.
Suomija stos į NATO? Suomijos slaptoji tarnyba SUPO
Tradiciškai neprisijungusios Suomijos, turinčios ilgą sieną su Rusija, įstatymų leidėjai diskutuos dėl narystės NATO. Tai vyksta Helsinkiui priėmus „istorinį“ sprendimą tiekti ginklus Ukrainai.
Jokių Holivudo filmų
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą „Disney“ ir „Sony Pictures“ sustabdė savo filmų išleidimą Rusijos kino teatruose.
Pagrindinis Suomijos simbolis – nacionalinė vėliava.
Helsinkis, vasario 28 d. (AFP-ELTA). Suomija priėmė „istorinį“ sprendimą tiekti ginklus Ukrainai, Rusijai pradėjus invaziją į provakarietišką kaimynę, pirmadienį pranešė šalies vyriausybė.
Helsinkis išsiųs 1 500 raketų paleidimo įrenginių, 2 500 automatinių šautuvų, 150 tūkst. šaudmenų ir 70 tūkst. porcijų lauko maisto davinių, sakė gynybos ministras Anttis Kaikkonenas.
Pasaulis protestuoja dėl Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, vasario 27 d. (dpa-ELTA). Šeštadienį dešimtys tūkstančių žmonių visoje Europoje dalyvavo mitinguose ir reiškė savo palaikymą Ukrainai, kurią puola Rusijos kariuomenė, informuoja dpa.
Protestai vyko ir Rusijoje, nepaisant augančių areštų.
„Mes, Rusijos, gydytojai, seselės ir paramedikai, esame griežtai prieš Rusijos karių vykdomą puolimą Ukrainos teritorijoje“, – rašoma peticijoje, kurią pasirašė daugiau nei 300 žmonių.
Dešimtys Rusijos humanitarinių organizacijų išplatino atvirą laišką Vladimirui Putinui, raginantį prezidentą nutraukti karą.
Nuo ketvirtadienio Rusijoje buvo suimta daugiau nei 3 000 protestuotojų. Valdžia ragina žmones neprotestuoti ir nerizikuoti apsikrėsti koronavirusu. Rusijos žiniasklaidos reikalaujama nevartoti žodžio karas ir vadinti jį „karine operacija“.
Užsienio TV kanalų transliacijos jau kelias dienas blokuojamos viename gyvenamųjų ir biuro pastatų komplekse Maskvos centre, kur gyvena ir dirba daug diplomatų ir užsienio korespondentų bei Rusijos pareigūnai. Pasaulis smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą. EPA-ELTA nuotr.
Pastatų administracija sako, kad neveikia palydovinės sistemos ir siūlo žiūrėti Rusijos TV kanalus.
Mitingai vyko ir Estijos miestuose, policijos skaičiavimu demonstracijoje Taline dalyvavo iki 30 000 žmonių.
Šveicarijoje 20 000 žmonių protestavo Berne, reikalaudami taikos Ukrainoje, ir Rusijos turtuolių pinigų įšaldymo Šveicarijos bankuose. Austrijos sostinėje Vienoje susirinko keli tūkstančiai žmonių. Bulgarijos gyventojai rinkosi į mitingus Sofijoje, Varnoje ir Burgase. Suomijos sostinėje Helsinkyje protestavo daugiau nei 10 000, tūkstančiai mitingavo Vokietijoje ir Izraelyje. Skaičiuojama, kad Ukrainoje šiuo metu gyvena apie 43 000 žydų.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. Slaptai.lt foto
Kijevas, vasario 26 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos pajėgos sustabdė Kremliaus siekius užimti Kijevą ir jį nuversti, ir paragino rusus spausti prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis sustabdytų invaziją.
„Mes sužlugdėme jų planą“, – sakė 44 metų V. Zelenskis naujame vaizdo kreipimesi, pabrėždamas, kad Ukrainos kariuomenė kontroliuoja sostinę Kijevą ir svarbiausius aplinkinius miestus.
Jis taip pat padėkojo rusams, kurie pasisakė prieš karą, ir paprašė jų toliau daryti spaudimą Kremliui, sakydamas: „Tiesiog sustabdykite tuos, kurie meluoja jums, meluoja mums, meluoja visam pasauliui“.
V. Zelenskis taip pat paragino Vokietiją ir Vengriją paremti Rusijos pašalinimą iš SWIFT bankinės sistemos ir taip nubausti Maskvą.
„ES šalys jau beveik visiškai remia Rusijos atjungimą nuo SWIFT sistemos. Tikiuosi, kad Vokietijai ir Vengrijai užteks drąsos paremti šį sprendimą“, – sakė V. Zelenskis internete paskelbtame vaizdo kreipimesi.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kijevas, vasario 25 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis „palikta viena“ kautis su Rusija, Kremliui pradėjus plataus masto invaziją.
„Mes likome vieni ginti savo valstybę“, – vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. „Kas pasirengęs kovoti kartu su mumis? Nematau nieko.”
Vaizdo kreipimesi į tautą po vidurnakčio niūriai atrodantis V. Zelenskis taip pat perspėjo, kad „priešo sabotažo grupės įžengė į Kijevą“, ir paragino gyventojus būti budrius ir laikytis komendanto valandos taisyklių.
Jis taip pat pranešė, kad 137 ukrainiečiai žuvo ketvirtadienį, Rusijai pradėjus plataus masto puolimą. „Šiandien praradome 137 savo didvyrius, piliečius. Karius ir civilius.”, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad dar 136 žmonės buvo sužeisti.
Vladimiras Putinas. Priešo žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Paryžius, vasario 23 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjunga (ES) kol kas neįves sankcijų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui asmeniškai, nors jam tenka atsakomybė dėl pastarosios eskalacijos Ukrainos konflikte.
„Pono V. Putino sankcionuojamų asmenų sąraše nėra“, – antradienio vakarą po specialaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Paryžiuje pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. Esą taip nuspręsta, nes reikia pasilikti atsargai tolesnių priemonių.
Dabartinis ES šalių susitarimas, J. Borrellio duomenimis, be kita ko, numato sankcijas 351 Rusijos parlamento deputatui, kurie balsavo už apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko „respublikų“ Rytų Ukrainoje pripažinimą. Į sankcionuojamųjų sąrašą taip pat bus įtraukti 27 asmenys ir organizacijos, kurios prisidėjo prie Ukrainos teritorinio vientisumo, suverenumo ir nepriklausomybės pažeidimo.
ES įšaldys visą minėtų asmenų ir organizacijų turtą, esantį ES. Be to, sankcionuojami asmenys negalės įvažiuoti į ES, su jais ir organizacijomis negalės būti vykdomi sandoriai.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, vasario 22 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas mano, jog Rusijos sprendimas pripažinti separatistinius regionus Ukrainos rytuose yra jos invazijos į šią šalį pradžia.
„Vakar vakare Putinas davė nurodymą dislokuoti Rusijos pajėgas šiuose regionuose. Šiandien jis teigė, kad šie regionai iš tikrųjų turi kur kas platesnes sienas negu tie, kuriuos jis pripažino“, – pareiškė antradienį Baltuosiuose rūmuose Amerikos lyderis. Jo kalba buvo skirta Ukrainos krizei.
„Mano manymu, jis ieško dingsties jėga užimti dar daugiau teritorijos. Tai Rusijos invazijos į Ukrainą pradžia“, – pabrėžė JAV prezidentas.
CNN emblema
Tiesiogiai kalbėdama per CNN iš Vilniaus Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sakė nebuvusi nei šokiruota, nei labai nustebinta prezidento Vladimiro Putino veiksmų, apie kuriuos paskelbta pirmadienio vakarą.
„Būdami arti prie Rusijos, buvome vieni iš tų, kurie nuolat kalbėjo apie Rusijos grėsmę. Deja, tai, ką dabar matome, mūsų buvo jau senokai numatyta“, – CNN sakė Lietuvos premjerė.
Paklausta apie vokiečių reakciją stabdyti dujotiekį – ar tai geras ir šiuo metu teisingas sprendimas, I. Šimonytė atsakė: „Tai, ko gero, netikėčiausias sprendimas, nemanau, kad Kremlius to tikėjosi, nes buvo labai daug spėlionių dėl „Nord Stream2“ projekto. Mes jį kritikavome nuo pat pradžių, nes manėme, kad jis taps geopolitiniu įrankiu“.
„Mes išmokome praeities pamokas. Žinome, kas būna, kai dujotiekis staiga sugenda ir niekas jo neremontuoja 15 metų. Taigi, tai labai savalaikis Vokietijos vyriausybės sprendimas, nors jis neįeina į sankcijų paketą. Tai suverenus Vokietijos vyriausybės sprendimas“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Ko galima tikėtis iš Europos sankcijų paketo dabar? Ar jų pakaks sustabdyti V. Putiną, ar jis jų bijo? Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
„Prezidentas V. Putinas yra iš kito pasaulio nei mes politikai iš Vakarų liberalių demokratinių šalių, nes turime būti išrinkti, o tai reiškia, esame atskaitingi savo piliečiams. Jis ne, – pabrėžė Lietuvos ministrė pirmininkė. – Jis gali nekreipti dėmesio, kiek nukentės jo šalis, tačiau kuo labiau Vakarų šalys nusitaikys į jo padėjėjus, jo tarnus ir sėbrus iš schemų, kurios atneša pinigus jo režimui, tuo labiau jis tai pajus“.
I. Šimonytė taip pat sakė, kad, be to, labai svarbu suteikti Ukrainai aiškią perspektyvą.
„Manau, kad ne sankcijos labiausiai gąsdina V. Putiną, o Ukrainos potenciali sėkmė, kad ji taps tikrai europietiška šalis. Tai jį gąsdina labiausiai, nes jis tada neturės jokių argumentų savo šalies piliečiams“.
Spartan. Slaptai.lt nuotr.
Didėjant įtampai tarp Rusijos ir Ukrainos, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vyksta palaikomojo vizito į Kijevą.
„Rytoj prezidentas vyksta vizito į Kijevą“, – Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį vėl perstumdė Ukrainos sienas ir, nepaisant užsienio pasipriešinimo, suvereniomis šalimis pripažino separatistinius Luhansko ir Donecko regionus. Dėl to Vakarai ketina skelbti Rusijai sankcijas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija ir kitas šalis paragino pasekti Rusijos pavyzdžiu ir taip pat pripažinti teritorijas Rytų Ukrainoje.
Tuo metu 27 ES šalių atstovai antradienį Briuselyje pradėjo savo konsultacijas dėl planuojamų sankcijų Rusijai. Diplomatai agentūrai dpa patvirtino, kad Europos Komisija pateikė konkretų pasiūlymą dėl baudžiamųjų priemonių. Jis, ES šaltinių duomenimis, numato sankcijas daugybei atskirų asmenų, tačiau taip pat ir kitas priemones. Detalės kol kas nežinomos.
Iš atminties neišdyla per delfi.lt partodyta buvusio Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko prof. Vytauto Landsbergio ir filosofijos profesoriaus Alvydo Jokubaičio diskusija, kurioje keltas svarbus klausimas – ar įmanoma lietuviams tarpusavyje susitarti? Laidoje „iš esmės“ kalbėta ir apie Lietuvos, ir apie Vakarų ateitį.
Ar lengva susitarti
Į klausimą – ar įmanoma susitarti – nėra atsakymo. Tiksliau tariant, atsakymas tik toks: susitarti taip sunku, kad greičiau neįmanoma nei įmanoma. Norite, kad pateikčiau pavyzdžių? Prisiminkime šių metų Vasario 16-ąją, kai švilpimais ir šūkaliojimais prof. V.Landsbergiui buvo trukdoma iš Signatarų namų balkono tarti keletą žodžių. Jau seniai nesu konservatorių gerbėjas (už socialdemokratus, liberalus, paksininkus ir darbiečius niekad nebalsavau). O ir prof. V.Landsbergis – ne šventasis. Tačiau klykavimais bei dirbtinais plojimais trukdyti garbaus amžiaus sulaukusiam tuometiniam Lietuvos vadovui pareikšti keletą savo įžvalgų Vasario 16-osios šventės metu, – nemandagu, niekšiška, kiauliška.
Prof. Vytautas Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip, mūsų valdžia – pasipūtusi, arogantiška, daro klaidų, netęsi duotų pažadų, godi, nuolaidžiauja svetimiems. Bet ar tie, kurią ją kritikuoja, – žymiai geresni? Ar jie nuoširdžiai tiki, jog pajėgtų šalį valdyti kur kas išmintingiau? Valstybę kurti – sudėtingas užsiėmimas. Nejaugi tikrai įsikalė į galvas, jog kiekviena melžėja pajėgi vadovauti valstybei (prisimemant liūdnai pagarsėjusį Vladimirą Leniną)?
2022-ieji Lietuvai – liūdnai unikalūs metai. Nusivylusieji valdžia jau išniekino Sausio 13-ąją trukdymi kalbėti parlamento, Vyriausybės, prezidentūros atstovams. Dabar – išniekinta Vasario 16-oji. Jei taip nekenčiate pirmojo Lietuvos vadovo, kad nepajėgiate suvaldyti pykčio, kas jums trukdė susirasti savąjį balkoną kur nors netoliese ir ten surengti alternatyvų mitingą! Bijojote, kad beveik niekas pas jus nesusirinks, visi skubės išgirsti prof. V.Landsbergio kalbos? Būtent! Lietuvoje gausu tokių, kurie patys nieko rimto sukurti nepajėgia, užtat turi smarvės smulkioms kiaulystėms.
Vokietijos ir Prancūzijos laikysena
A.Merkel ir E.Macronas. EPA – ELTA nuotr.
O juk darbų – iki kaklo. Būtina rimtai imtis rimtų bėdų, rimtų temų. Kai kurie nesusikalbėjimai net gyvybiškai svarbiais klausimais, pasirodo, – ne tik neišvengiami, bet ir amžini. Kol kas pamirškime lietuviškuosius nesutarimus dėl, pavyzdžiui, Kinijos ir Taivanio (prieš imantis šio galvosūkio Lietuvai pirmiausia derėjo peržiūrėti, ką byloja mūsų pačių 1991-aisiais su Kinija pasirašyta sutartis). Žvelkime dabar plačiau. Europos Sąjunga – puikus, gražus, prasmingas darinys. Bet tik tuomet, jei ES gyvuoja šiltnamio sąlygomis. Vos tik greta ES sienų ima siautėti chuliganas, europietiškos vienybės nebelieka. Kad ir kaip tarptautinei teisei bjauriai nusižengtų Vladimiras Putinas, dvi svarbiausios, įtakingiausios ES šalys kaip įmanydamos puola pataikauti agresoriui. Vokietija ir Prancūzija tapusios agresyviosios Rusijos advokatėmis. Tad ar įmanomas susitarimai tarp ES šalių?
Budapešto išdavystė
Imkime JAV ir Didžiąją Britaniją, kurios Budapešto memorandumu mainais už atiduotą atominį ginklą garantavo Ukrainai teritorinį vientisumą. Šiandien nei Vašingtonas, nei Londonas apie savo įsipareigojimų, 1994-aisiais duotų Kijevui, nenori nė prisiminti. Tad man vis dažniau kyla abejonių dėl amerikiečių ir britų padorumo. Nesu aklas, puikiai matau, kiek daug JAV ir Didžioji Britanija padarė ir tebedaro, kad apsaugotų Ukrainą nuo didelės Rusijos agresijos. Ir vis tik niekur negirdėjau aukščiausių JAV ir Jungtinės Karalystės lyderių atsiprašymo dėl išniekinto Budapešto memorandumo. Tad ar tikrai nepalaužiama NATO vienybė, jei dvi didžiausios, įtakigiausios NATO narės nesilaiko duoto žodžio – neapsaugojo Ukrainos nuo teritorinių praradimų?
Atominė bomba
Šiuos pavyzdžius teikiu ne tam, kad dar sykį įgelčiau šviesia NATO ir ES ateitimi tikintiems lietuviams. Tiesiog pasakoju, kodėl, mano supratimu, taip keblu pasiekti vienybės net sarbiausiais klausimais. Galima iki užkimimo kasdien kalbėti po keliolika valandų per parą ištisus metus su Vokietijos kancleriu ar Prancūzijos prezidentu, o šie vis tiek vardan gerų santykių su Kremliumi aukos Ukrainą.
Esama situacijų, kai žodžių nebeužtenka, reikia konkrečių veiksmų, konkrečių darbų. „Saugumo policijos centro Vašingtone“ (Center for Security Policy) vyresnysis mokslinis bendradarbis Andrėjus Ilarionovas įvardino: svetimas teritorijas grobiančio bandito taikiomis priemonėmis nesutramdysi! Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Aleksejus Arestovičius, iki šiol dirbęs Ukrainos prezidnto aparate, duodamas interviu įvairiems Ukrainos portalams, džiaugėsi, jog atsargiai, po truputį formuojasi mažasis NATO „aljansas“: Jungtinė Karalystė, Lenkija, Ukraina, Turkija (Baltijos šalių neminėjo). Jo manymu, jei šioms keturioms valstybėms pavyktų rimčiau susidraugauti, Ukrainai nebereikėtų vokiečių ir prancūzų.
Įspūdinga Azerbaidžano pergalė
Kitas pavyzdys – Turkijos ir Azerbaidžano draugystė. ES beveik tris dešimtmečius gėdingai laužė galvas, kaip derėtų išspręsti konfliktą dėl Karabacho. Pliurpt – pliurpė, o naudos iš diskusijų, pasitarimų – jokios. Kaip iš ožio – pieno.
Šušos išlaisvinimo diena
Beje, prieš keletą metų iš trijų Lietuvos parlamentarų ėmiau interviu būtent dėl Karabacho ateities. Visi trys parlamentarai prišnekėjo po valandą. Supynė tokį sudėtingą mazgą, jog nė nesuprasi, kas teisus, kas kam privalo nusileisti. Vaizdžiai tariant, niekus tauzijo, sapaliojo didžiausias nesąmones. Šiandien tie trys videointerviu – puikus pavyzdys, kokie kvaili ir primityvūs gali būti politikai. Laimė, Azerbaidžanas nesiklausė idiotiškais patarimais besisvaidžiusių europarlamentarų. Baku pasielgė vyriškai, taip, kaip minėjo A.Ilarionovas (agresorius iš okupuotų žemių gera valia nepasitraukia). Padedami Turkijos azerbaidžaniečiai jėga susigrąžino maždaug tris ketvirtadalius 1992 – 1994 metais prarastų tetitorijų (ne tik Karabachą, bet ir gretimus septynetą rajonų). Atkūrė savo teritorinį vientisumą (tarptautinė teisė byloja, jog Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija). Atkūrė drąsiai, ryžtingai. Todėl jam – didžiausia pagarba.
Tačiau net dėl šito Lietuvoje nėra absoliutaus sutarimo. Net garsūs politologai, istorikai, profesoriai vadovaujasi dvigubais standartais: jei jiems svarbu, ką apie Kinijos ir Taivano tarpusavio santykius sako tarptautinė teisė, tai Karabacho atveju jiems kažkodėl nusispjaut, ką byloja teritorinį vientisumą apibrėžiančios tarptautinės taisyklės.
O juk ne veltui Ukrainoje vis dažniau prisimenama karinė Azerbaidžano operacija, kuomet 2020-ųjų rudenį per keletą mėnesių azerbaidžaniečių kariai atsiėmė beveik visas žemes, kurias iš jų maždaug prieš tris dešimtmečius buvo atėmę armėnų separatistai. Tiksliau tariant – vadinamasis Karabacho klanas.
Karabacho klanas tebesiautėja?
Sakydamas „Karabacho klanas“ omenyje pirmiausia turiu tuos armėnų politikus, kariškius, verslininkus, kurie kilę iš šio Azerbaidžanui priklausančio regiono. Būtent jie visąlaik kurstė separatistines nuotaikas: išsiveržę iš Azerbaidžano įtakos jie norėjo valdyti šį turtingomis iškasenomis garsėjantį regioną tarsi savo nuosavus namus. Būtent jiems buvo gyvybiškai svarbu išlaikyti Karabachą savo rankose: priešingu atveju jie tampa niekuo tiek Armėnijoje, tiek Azerbaidžane. Štai kodėl per pastaruosius kelis dešimtmečius Karabacho klano žmonės baugino tuos savo tautiečius, kurie tvirtino, jog Karabachas – tai „iskonno azerbaidžanskije zemli“, kurie nuoširdžiai norėjo draugiškai sugyventi su azerbaidžaniečiais.
Karabacho klanas
Šiandien, po 2020-ųjų rudens karo, šio klano įtaka susvyravo. Bet per pastaruosius tris dešimtmečius jie savo žmones daug kur sukaišiojo – į ambasadas užsienyje, paskyrė bendruomenių pirmininkais Rusijoje, paskyrė Armėnijoje teisėjais, kariškiais, bankininkais, jų gausu net tarp šventikų.
Viešojoje erdvėje vis daugiau paskelbiama armėnų pasakojimų, kaip Karabacho klanas siautėjo, kai Armėniją valdė Seržas Sargsianas arba Robertas Kočarianas. Karabacho klanui priklausantys šventikai grobdavo verslininkus, juos kankindavo, reikalaudami išpirkos, duoklių. Jei šie atsisakydavo, būdavo nušaunami. Karabacho klanui priklausę armėnų šventikai būdavo ginkluoti, važinėdavo prabangiausiais užsienietiškais automobiliais.
Būtent jie šiandien – didžiausi vandens drumstėjai Pietų Kaukaze. Jie kursto armėnus naujam karui. Ragina rengti karinius išpuolius, provokacijas, teroro aktus. Tiems, kurie atsisako paklusti, grasina net … mirties bausme. Savo bjaurius darbus dangsto gražiais lozungais – neva reikalauja teisingumo, sąžiningumo. Ypač dažnai tarsi mantrą jie kartoja žodį „demokratija“. Neva jie – patys didžiausi humanistai ir demokratai. Savo kalbomis apie demokratiją jie apkvailino ne vieną vakarietį, ne vieną lietuvį.
Štai koks sudėtingas šiandieninis pasaulis. Kaip lengva suklysti vertinant, analizuojant, stengiantis padėti. Būkime budrūs. Nebūkime naivūs, esą susitarti – paprasta.
V. Zelenskis: Vakarai turėtų labiau remti Ukrainą, nes ji gina Europą nuo Rusijos. EPA-ELTA nuotr.
Kijevas, vasario 19 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo šalis yra Europos „skydas“ nuo Rusijos ir Vakarai ją turėtų labiau remti galimo Rusijos puolimo akivaizdoje, praneša AFP.
Dalyvaudamas Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje V. Zelenskis pasmerkė nuolaidžiavimo politiką Kremliaus atžvilgiu.
„Aštuonerius metus Ukraina buvo skydas. Aštuonerius metus Ukraina sulaikė vieną stipriausių pasaulio kariuomenių“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis pareikalavo, kad Ukrainai būtų nustatytas aiškus ir realus narystės NATO terminas. Jis taip pat išsakė norą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad išsiaiškintų jo siekius.
Galimos Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje Vakarų lyderiai pagrasino Kremliui sankcijomis. Kai kurios Europos šalys taip pat rekomendavo savo piliečiams išvykti ir nekeliauti į Ukrainą.
Tarptautiniai stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pranešė, kad itin padaugėjo paliaubų pažeidimų Ukrainos rytuose, fronto linijoje tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.
Pastarosiomis dienomis ten buvo iššauta šimtai artilerijos ir minosvaidžių sviedinių. Šeštadienį abi pusės kaltino viena kitą dėl ugnies atidengimo, o Kijevas paskelbė, kad per apšaudymą žuvo du ukrainiečiai kariai. Tai pirmosios aukos daugiau nei po mėnesio pertraukos.
Dešimtys artilerijos sviedinių šeštadienį sprogo už poros šimtų metrų nuo Ukrainos vidaus reikalų ministro, kuris lankėsi prie fronto linijos ir susitiko su žurnalistais. Rankas šalin nuo Ukrainos. Slaptai.lt foto
Be to, šeštadienį separatistai jų užimtose teritorijose Donecko ir Luhansko srityse paskelbė visuotinę mobilizaciją ir ragino vyrus imti į rankas ginklus bei pradėjo masinę moterų ir vaikų evakuaciją į Rusiją.
Maskva ir separatistai apkaltino Kijevą planuojant puolimą rytų Ukrainoje. Tačiau tokią informaciją griežtai paneigė tiek Ukraina, tiek Vakarai, sakydami, kad Rusija tiesiog ieško preteksto karui.
Rusijoje buvo pradėtas tyrimas po to, kai vienas neva Ukrainos pajėgų iššautas sviedinys sprogo Rusijoje, Rostovo srityje, maždaug 1 km nuo sienos. Sprogimas jokios žalos nepadarė ir niekas nenukentėjo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad pranešimai apie į Rusijos teritoriją nukritusius sprogmenis yra melagingi.
Ukrainos vėliava. Slaptai.lt portalo foto
Kijevas, vasario 15 d. (AFP-ELTA). Ukraina antradienį pranešė, kad šalies gynybos ministerijos ir dviejų valstybinių bankų tinklalapiai tapo kibernetinių atakų taikiniais.
Ukrainos ryšių priežiūros tarnyba apie tai pranešė šalyje būgštaujant dėl Rusijos invazijos.
Tarp paveiktų internetinių svetainių – priklausančios vienoms didžiausių šalyje finansų institucijų „Privat 24“ ir „Oschadbank“.
Tuo metu mėginant apsilankyti gynybos ministerijos tinklalapyje vartotojai galėjo matyti užrašą „vykdomi techninės priežiūros darbai“.
Pasak šalies ryšių priežiūros tarnybos, „negalima atmesti galimybės, kad agresorius imasi nešvarių triukų“. Čia omenyje turima Rusija.
Stinger raketos
Ukrainą sekmadienį pasiekė Lietuvos perduotos priešlėktuvinės gynybos artimojo nuotolio raketoos „Stinger“. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ informavo premjerė Ingrida Šimonytė.
„Priešlėktuvinės gynybos raketos „Stinger“ šiandien iš Lietuvos atvyko į Ukrainą. Tikiuosi ir nuoširdžiai linkiu, kad Ukrainai niekada nereikės jų panaudoti“, – rašė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad, atsižvelgdamos į didėjantį Rusijos karinį spaudimą Ukrainoje ir aplink ją, Baltijos šalys nusprendė atsiliepti į Ukrainos poreikius ir suteikti papildomą su gynyba susijusią paramą. Perduodama ginkluotė dar labiau sustiprins Ukrainos gebėjimą ginti savo teritoriją ir gyventojus galimos Rusijos agresijos atveju, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Lietuva ir Latvija suteiks Ukrainai priešlėktuvinių raketų „Stinger“, o Estija – prieštankinių raketų „Javelin“. Ši parama sustiprins Ukrainos karinius gynybinius pajėgumus. Parama teikiama po to, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose pagamintos įrangos perdavimui trečiajai šaliai pritarė JAV vyriausybė.
„Galite tikėtis tvirtos ir nepajudinamos Lietuvos paramos. Strateginė partnerystė ir tikra draugystė tarp Ukrainos ir Lietuvos buvo ne kartą įrodyta ne tik žodžiais, bet ir darbais“, – ketvirtadienį viešėdama Ukrainoje kalbėjo I. Šimonytė.
Užsienio reikalų ministerija sekmadienį, dėl galimų susisiekimo oro keliu trikdžių, primygtinai paragino Lietuvos piliečius nevykti į Ukrainą, o šiuo metu Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius – nedelsiant išvykti iš šalies.
Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius ministerija prašo nedelsiant užsiregistruoti adresu https://keliauk.urm.lt/keliones-registracijos-forma, kad prireikus būtų galima susisiekti dėl konsulinės pagalbos.
Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas. Youtube.com
Vašingtonas, vasario 11 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paragino Amerikos piliečius nedelsiant išvykti iš Ukrainos ir perspėjo apie galimą didelį konfliktą su Maskva, jei tarpusavyje susidurs JAV piliečiai ir Rusijos kariai.
„Amerikos piliečiai turėtų išvykti dabar pat“, – interviu „NBC News“ sakė J. Bidenas.
„Turime reikalų su viena didžiausių kariuomenių pasaulyje. Tai tikra nepaprasta situacija ir viskas gali vystytis beprotiškai greitai“, – sakė prezidentas.
J. Bidenas taip pat pakartojo, kad jokiu būdu nesiųs JAV karių į Ukrainą, net gelbėti amerikiečių Rusijos invazijos atveju.
„Tai pasaulinis karas. Kai amerikiečiai ir rusai pradeda šaudyti vienas į kitą, mes atsiduriame visiškai kitokiame pasaulyje“, – sakė jis.
Įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos yra didžiausia nuo Šaltojo karo laikų. Kai kuriais JAV skaičiavimais, apie 130 tūkst. Rusijos karių yra suskirstyti į dešimtis kovinių brigadų netoli sienos su Ukraina. Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Vakarų lyderiai vykdo šaudyklinę diplomatiją, siekdami palengvinti varginančią įtampą. Tačiau J. Bideno komentarai – o Valstybės departamentas ketvirtadienį taip pat atnaujino įspėjimą JAV piliečiams išvykti – beveik neabejotinai ir vėl tą įtampą padidins.
Tačiau J. Bidenas atmetė scenarijų, kad kas nors gelbės amerikiečius Ukrainoje, sakydamas: „Kaip jūs išvis juos ten rasite?“
„Tikiuosi, kad jei (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) yra pakankamai kvailas, kad įsiveržtų, vis dėlto bus pakankamai protingas, kad nedarytų nieko, kad pakenktų Amerikos piliečiams“, – kalbėjo jis.
J. Bidenas sakė, kad V. Putinui nereikės to sakyti, nes „jis tai žino“.
Suomijos vėliava (Finland)
Helsinkis, vasario 10 d. (AFP-ELTA). Anksčiau šią savaitę keliaudamas susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvo paklaustas, ar „finliandizacija“ galėtų būti būdas Ukrainai išvengti Rusijos invazijos.
Šis terminas kilęs iš Suomijos pozicijos šaltojo karo metais, kai ji buvo priversta laikytis neutralumo mainais už tai, kad išvengtų sovietų įsiveržimo. Suomijos didvyris – Karlas Gustavas Emilis Manerheimas
Nors pats E. Macronas termino „finliandizacija“ nevartojo, jis teigė, kad neutralumo politika yra tarp „modelių, padėtų ant stalo“, bet perspėjo, kad situacija negali baigtis „niekieno žemėje, be suvereniteto ar saugumo galimybės“ Ukrainai.
Nepaisant to, finliandizacijos paminėjimas sukėlė stiprų daugelio Suomijos užsienio politikos stebėtojų atsaką, nes šis laikotarpis yra skausmingas epizodas Šiaurės šalies istorijoje. Ką reiškia „finlandizacija“, kodėl tai ginčytina ir ar ji tikrai gali būti modelis Ukrainos krizei sušvelninti?
Prievartinis neutralumas
Pagal 1948 m. Helsinkio ir Maskvos draugystės sutartį Suomijos lyderiai sutiko laikytis atokiai nuo bendradarbiavimo su Vakarais gynybos srityje, ypač su JAV vadovaujamu NATO aljansu, taip pat vykdė autoritarinę politiką, kad nuslopintų antisovietines nuotaikas Suomijos politikos ir kultūros srityse, ypač per žiniasklaidą.
Nors politika, dabar žinoma kaip finliandizacija, iš tiesų buvo sėkminga, siekiant neleisti sovietų tankams kirsti 1 300 kilometrų ilgio Suomijos ir Rusijos sienos, Suomijos išgyventą varžomą nepriklausomybę daugelis suomių dabar laiko gėdingu laikotarpiu.
Įžeidžiamas žodis iš „f“ raidės
Nors daugelis suomių mano, kad jų šalies pokario lyderiai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik paklusti Maskvos valiai, terminas „finliandizacija“ šiandien šalyje turi daugiausia menkinamą reikšmę.
„Suomijoje, kai sakai, kad kažkas buvo finliandizuotas, tai beveik įžeidimas, tarsi labiau linktum į Rusiją, o ne į Vakarus“, – aiškina buvęs ministras pirmininkas Alexanderas Stubbas, dabar Europos universiteto instituto Italijoje direktorius.
Daugelis finliandizacijos laikų žiniasklaidos ir politikos veikėjų dabar laikomi pernelyg uoliai taikę savicenzūrą, kad tik įtiktų Kremliui.
Pasibaigus šaltajam karui, Suomija visiškai atsisakė neutralios pozicijos ir labai aiškiai pasuko į Vakarus, 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą ir tapo artima NATO partnere, nors ir ne visateise nare.
„Mes buvome maža šalis tarp kūjo ir priekalo“, nes greta buvo grėsminga sovietų supervalstybė, sako Helsinkio universiteto profesorius Teivo Teivainenas. „Daugelis žmonių sutinka, kad finliandizacija yra mūsų istorijos dalis, ir mes ją įveikėme“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. „Tačiau siūlyti tai šiandien, nesvarbu, ar Suomijai, ar Ukrainai, yra įžeidimas“ daugeliui suomių, sakė T. Teivainenas.
„Senos sąvokos naujoms situacijoms”
Suomių karys, apsiginklavęs „Molotovo kokteiliu”
Mintis, kad Ukrainos „finliandizacija“ galėtų padėti sumažinti įtampą su Rusija, sukėlė stiprią kai kurių apžvalgininkų reakciją. Buvęs premjeras A. Stubbas tviteryje perspėjo, kad „senos sąvokos naujoms situacijoms retai kada tinka“, nors vėliau jis AFP sakė labai abejojąs, kad E. Macronas būtų pavartojęs šį terminą. Tuo metu buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas tviteryje parašė, kad dėl finliandizacijos „Suomija nebūtų laikoma demokratija“, ir pridūrė, jog „tai nebuvo gražu“.
1973 m. Suomijos parlamentas balsavo už prezidento Urho Kekkoneno kadencijos pratęsimą be rinkimų, įtakingas lyderis pasitraukė 1982 m. po beveik 26 darbo metų.
A. Stubbas, būdamas Suomijos užsienio reikalų ministras ir dalyvavęs tarpininkaujant 2008 m. Rusijos ir Sakartvelo paliauboms, griežtai atmeta mintį, kad finliandizacija galėtų būti išeitis iš dabartinės aklavietės prie Ukrainos sienos.
„Jokia didelė galybė, nesvarbu, Rusija ar kokia kita, negali nuspręsti, kokios krypties Ukraina nori laikytis savo saugumui garantuoti“, – AFP sakė A. Stubbas.
