Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje tvirtina, kad nemokama elektroninių vizų į Rusiją sistema kelia rizikas Lietuvos saugumui. Kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad Rusijos suteikiamos nemokamas vizos leidžia šiai valstybei lengviau verbuoti į ją atvykstančius Lietuvos piliečius.
AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Vizų režimo supaprastinimas ir dėl to didėsiantis į Rusiją keliaujančių užsieniečių srautas yra itin palankios aplinkybės Rusijos žvalgybos tarnyboms. Jos sistemiškai ieško iš užsienio atvykusių asmenų, kurie galėtų teikti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybes arba vykdyti kitas užduotis“, – pabrėžia žvalgyba.
 
Kaip skelbiama VSD ir AOTD atskaitoje, 2019 m. Rusija sudarė sąlygas Lietuvos ir kitų 52 valstybių piliečiams atvykti į Karaliaučiaus sritį ir Sankt Peterburgą bei Leningrado sritį, gavus nemokamas elektronines vizas.
 
Pasak žvalgybos institucijų, informaciją apie į Rusiją atvykstančius užsieniečius Rusijos žvalgybos tarnybos gauna tuo pat metu, kai užsienietis pateikia vizos prašymą.
 
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad tarp atvykstančiųjų Rusijos žvalgybos tarnybos ieško asmenų, kurie gali turėti vertingos informacijos arba, tarnybų manymu, yra pažeidžiami. Ypač daug dėmesio Rusijos žvalgybos tarnybos skiria į Rusiją vykstantiems buvusiems ir esamiems politikams, verslininkams, teisėsaugos pareigūnams, kariškiams, žurnalistams.
 
2020.02.04; 4:00

Vilniaus apygardos teisme baigta nagrinėti šnipinėjimu kaltinamo aukšto Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūno Nikolajaus Filipčenkos byla – prokuratūra siūlo jį pripažinti kaltu bei skirti 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, praneša Lietuvos žiniasklaida. 

Užrašas skelbia: “Rusijos šnipai”
VSD būstinė. Slaptai.lt nuotr.

Rusijos pilietis kaltinamas su kitais asmenimis siekęs užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, kurie galėtų įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.

Taip pat jis teisiamas dėl dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo ir daugkartinių neteisėtų valstybės sienos kirtimų.

Asmuo kaltinamas ir už tai, kad su kitu Rusijos piliečiu 2011-2014 m. šnipinėjo bei verbavo net keletą Lietuvos piliečių, siekė gauti informacijos apie Valstybės saugumo departamento pareigūnus.

Galutinis nuosprendis Rusijos šnipui bus paskelbtas liepos 7 d.

Informacijos šaltinis – VSD

2017.06.23; 18:44

Victor Amela, Ima Sabchis, Lluis Amiguet / La Vanguardia

„Prezidentas Donaldas Trumpas yra valdžioje septynis mėnesius, o jau penkios komisijos – dvi Senate, dvi Atstovų rūmuose, plius specialiojo prokuroro Miulerio komisija mina jam ant kulnų, besistengdamos įrodyti: kai jis nusigyveno, gavo pinigų iš Kremliaus mainais už politines paslaugas, ir ta kompromituojanti medžiaga (kompromatas) lemia visą jo užsienio politiką“, – pastebėjo interviu leidiniui La Vanguardia amerikiečių kriminologė, Tufto universiteto Flečerio teisės ir diplomatijos mokyklos dekanė Debora U. Nater.

Su ja kalbėjosi Ima Sančis ir Luisas Amigetas.

„Ar Kremlius turi kokių nors vaizdo ar šiaip įrašų, kurie kompromituoja Trumpą?“ – paklausė žurnalistai.

„Aš įsitikinusi, kad tokios kompromituojančios medžiagos turi. Mano šalies nacionalinio saugumo ir žvalgybos tarnybos dirba ta linkme, ir įrodymų vis daugėja“, – sakė Nater.

„Viskas yra dosjė, kurį turi Britanijos žvalgybos tarnybos ir apie kurią kalbėta, kai Trumpas buvo kandidatas į prezidentus“, – pridūrė ji.

„Seksas? Pinigai? Narkotikai?“ – pasidomėjo žurnalistai.

„Taip, prostitucija, bet ypač – pinigai. Kai Trumpas važiavo į Rusiją, jis buvo nusigyvenęs. Ir jam beviltiškai reikėjo pinigų“, – sakė Nater.

„Bet tai buvo prieš 30 metų, ir aš nežinau, pasigėdintų Trumpas istorijos su prostitutėmis“, – pastebėjo kažkas iš žurnalistų.

Nater atsakė: „Bet kuris Amerikos pilietis, kuris paėmė pinigų už bet kokias paslaugas Sovietų Sąjungai, įvykdė valstybės išdavystę ir tada, ir dabar“.

„Kodėl asmeniškai Jūs tokia įsitikinusi, kad Jūsų prezidentas įvykdė išdavystę?“ – pasidomėjo žurnalistai.

„Kai aš specializavausi SSSR srityje, dažnai tenai važinėjau, ir vietinės specialiosios tarnybos, beje, dirbančios uoliai – visada ieškojo naujų draugų amerikiečių“, – atsakė Nater.

Ji pridūrė: „Man teko išmokti atskirti nuoširdžius mokslininkus nuo nesąžiningų. Taip, prie manęs bandė prieiti. Mane bandė užverbuoti, todėl aš žinau, kaip jie dirba, ir aš manau, kad jie nuo to meto laiko Trumpą pažaboję“.

„Iš kur Jūs tai žinote?“ – domėjosi žurnalistai.

„Rimčiausia – kad kiekvienas gali tai apskaičiuoti pagal prezidento veiksmus“, – pareiškė Nater.

Kai jos paprašė pateikti įrodymų, ji pasakė: „Pradėkime nuo generolo leitenanto Flino, atleisto už tai, kad jis paėmė iš Rusijos pinigų, pereikim prie prezidento žento Džaredo Kušnerio, kurį Trumpas paskyrė Baltųjų rūmų vyresniuoju patarėju; prieš keletą dienų (taip originale – red. past.) jis prašė Rusijos ambasadoriaus Vašingtone „specialaus ryšio kanalo“.

Nater požiūriu, dar viena esminė figūra yra Polas Manafortas.

Kokios Nater prognozės ateičiai?

„Tyrimas Trumpui pavojingas, bet Putinui irgi. Mes, analitikai, įsitikinę, jis gailisi, kad per greitai ir pernelyg akivaizdžia forma piktnaudžiavo savo valdžia Trumpui. Tai painus momentas, ir jeigu prezidentas nenuspėjamas, jis bus dar labiau nenuspėjamas“, – sako ji.

Nater nuomone, nelabai tikėtina, kad Trumpas išdirbs iki prezidento kadencijos pabaigos.

Informacijos šaltinis: La Vanguardia

2017.06.03; 20:30

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas perdavė Vilniaus apygardos teismui svarbią baudžiamąją bylą.

Joje kaltinimai šnipinėjimu, dokumentų klastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu ir daugkartiniu neteisėtu valstybės sienos kirtimu pateikti Rusijos Federacijos piliečiui N. F. 

Rusijos šnipo šešėlis.
Rusijos šnipo šešėlis.

Šis asmuo nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu ypatingai svarbiems reikalams.

N. F. kaltinamas tuo, kad būdamas užsienio valstybės žvalgybos pareigūnu bei veikdamas organizuotoje grupėje su kitu Rusijos Federacijos piliečiu – Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku I. G. bei vienu Lietuvos Respublikos piliečiu V. S., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra dar tęsiamas, nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos Respublikos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvos Respubliką – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją, kitaip aktyviai dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėdavo už tokią informaciją.

Į teismą perduotos bylos duomenimis, atskirai vienas nuo kito ir skirtingu metu šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybą sudomino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų plačių ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais.

Jiems buvo formuluojamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, detalia kontaktine informacija, profesinėmis bei asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine bei patalpų apsauga, naudojama tam technine įranga bei kita tokio pobūdžio informacija.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti bet kokią privačią, techninę ir kitokią informaciją apie Lietuvos Respublikos Prezidentės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą ir užmegzti ryšius su betarpiškai tai vykdančiais ir saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais.

Rusijos šnipas.
Taip mes įsivaizduojame Rusijos šnipą?

Juos buvo tikimąsi užverbuoti siekiant slapta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje bei Lietuvos Respublikos Prezidentės gyvenamosiose patalpose įrengti specialias pasiklausymo priemones.

Tyrimo metu taip pat gauti duomenys apie tai, kad kaltinamasis bei su juo kartu nusikalstamais tikslais veikę asmenys aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie esamus ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus, juos charakterizuojančius, galimai kompromituojančius, duomenis, konkrečius tam tikrų institucijų buvusius vadovus, pareigūnus vienijančių visuomeninių organizacijų narius ar su jais susijusius asmenis.

Siekdamas gauti tokio pobūdžio informaciją, turimais duomenimis, kaltinamasis su kitais asmenimis teikė jų verbuojamiems Lietuvos Respublikos piliečiams technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas, nurodymus bei pinigus ryšio bei kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.

Vykdydamas nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, N. F. ne kartą naudojosi suklastotais asmens ir kitais dokumentais, palaikė ryšį su verbuojamais asmenimis specialiai sukurtomis socialinių tinklų bei nuotoliniam bendravimui skirtų kompiuterinių programų paskyromis netikrais vardais ir išgalvotais pavadinimais.

Kaltinamasis buvo sulaikytas vykstantis tranzitiniu traukiniu per Lietuvą iš Kaliningrado srities į Baltarusiją ir nuo praėjusių metų balandžio 29 d. laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus iš Valstybės saugumo departamento Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.

Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos buvo siekiama užverbuoti, veikdami itin pilietiškai ir atsakingai, ženkliai prisidėjo prie to, kad mūsų valstybė būtų apsaugota nuo grėsmių, kurias gali sukelti užsienio šnipų veikla.

Tyrimas buvo atliekamas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente, aktyviai bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu, Lietuvos kriminalinės policijos biuru bei  užsienio valstybių teisėsaugos ir vidaus saugumo institucijomis.

Informacijos šaltinis – Bendras Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento pranešimas.

2016.07.01; 20:57

Niujorke suimtas Užsienio ekonomikos banko (VEB) bendradarbis Jevgenijus Buriakovas, o du numanomi jo talkininkai jau išvykę iš JAV. Jie kaltinami slapta rinkę informaciją apie Niujorko fondo biržą, JAV energetikos išteklius ir sankcijas Maskvai, rašo užsienio žiniasklaida.

FTB ilgą laiką klausėsi pokalbių ir išsiaiškino, pavyzdžiui, kad „rusų džeimsai bondai“ bandė užverbuoti vieno universiteto studentes.

Continue reading “Kokios informacijos apie rusų šnipus turi FTB”

Lietuvos Seime pristatytoje VSD veiklos ataskaitoje – nieko netikėto. Rusijos slaptosios tarnybos atkakliai bando verbuoti Lietuvos piliečius, prieinančius prie nacionaliniam saugumui jautrios informacijos.

Verbavimo srityje itin aktyvūs Rusijos ambasados Vilniuje ir Rusijos konsulato Klaipėdoje darbuotojai, turintys diplomatinės neliečiamybės statusą.

Continue reading “VSD nepranešė nieko netikėto: Rusija ir toliau sėkmingai šeimininkauja Lietuvos teritorijoje”

Kristoforas Marlou (Christopher Marlowe, 1564 – 1593) – anglų poetas ir dramaturgas, dirbęs serui Frensisui Volsingemui (Francis Walsingham), Anglijos diplomatui ir žvalgybos šefui karalienės Elžbietos I laikais (XVI amžiuje).

Batsiuvio sūnus, Kristoforas Marlou buvo užverbuotas, kai mokėsi Kembridže (keletą šimtmečių toji aukštoji mokykla buvo įvairių šalių specialiųjų tarnybų verbuotojų mėgstama vieta).

Konkrečiai K.Marlou užsiėmė žvalgyba nuo 1587 metų, kai staiga netikėtai paliko Kembridžą ir, apsimesdamas katalikų bažnyčios šalininku, nuvyko į Reimsą, kur susitelkė jėgos, planavusius pasikėsinimą į karalienę Elžbietą.

Continue reading “Žvalgybos enciklopedija: K.Marlou globojo karalienė Elžbieta I”

Nacistų okupacinis režimas Lietuvoje, kaip ir kituose okupuotuose kraštuose, įvedė griežtą spaudos kontrolę. Vokiečių cenzūra neleisdavo spausdinti objektyvių straipsnių apie tarptautinę padėtį, karo veiksmus frontuose, okupuotos Lietuvos ekonominę ir kultūrinę būklę.

Lietuvių spauda buvo verčiama garbinti A. Hitlerį, “nenugalimą” Vokietijos kariuomenę, liaupsinti vokiečių kultūrą. Be to, naciai lietuvių laikraščiams prievarta bruko antisemitinius straipsnius, įvairiausius vokiškus potvarkius ir skelbimus.

Tokioje situacijoje objektyvios ir lietuvių tautinius interesus atspindinčios spaudos poreikis buvo milžiniškas. Suprantama, jog tokia spauda galėjo egzistuoti tik pogrindyje. Kaip spaudos draudimo laikais suklestėjo knygnešių judėjimas ir lietuviškų knygų ir spaudos gabenimas į Lietuvą, taip ir nacių okupacijos metu atsirado nauja spaudos rūšis – rezistencijos spauda.

Continue reading “Lietuvių antinacinė spauda ir jos leidėjai 1941 – 1944 metais”

Kas keista amerikiečių šnipo, kuris neva tai sugautas su įkalčiais Maskvoje, byloje? „Niekas netiki, kad tai tiesa, ir tik žvalgybinė bendruomenė patikėjo“, – pastebi "The Independent" apžvalgininkas Džonas Volšas (Johnas Wolschas).

Vaizdo įrašą, parodytą per Rusijos televiziją, žurnalistai iš pradžių palaikė inscenizacija. Nevykęs tariamo šnipo Rajeno Kristoferio Foglio perukas, laiškas su žodžiais „Sveiki, gal norite būti mūsų šnipas?“ – visa tai žadina mintį: Rusija vaizduoja reikalus taip, tarsi Amerika šnipinėja Kaukaze, nes nenori, kad pačią Rusiją įtarinėtų sąsajomis su sprogimais Bostone.

Continue reading “Rašytojas Oskaras Vaildas ir detektyvas Čarlis Čenas viename flakone”

zive_3

Baltarusijos KGB iškilimingai Minske informavo žiniasklaidą, girdi, 2011 metais šalyje buvo demaskuoti net 23 užsimaskavę užsienio šalių slaptųjų tarnybų agentai, slaptieji informatoriai bei vadinamieji “kurmiai”.

Baltarusijos saugumo vadovybė specialiai surengtoje spaudos konferencijoje taip pat tvirtino, jog išaiškinti net 33 užsienio specialiųjų tarnybų klastingi bandymai verbuoti Baltarusijos piliečius. Baltarusijos specialiųjų ir slaptųjų tarnybų ekspertai įsitikinę, esą tokios užkardymo priemonės neabejotinai užkirto kelią galimiems naujiems sunkiems nusikaltimams. Juk jei užsienio šnipų verbavimai būtų buvę apvainikuoti sėkme, mažų mažiausiai trisdešimt trys baltarusiai būtų tapę neabejotinais tėvynės išdavikais.

Continue reading “Baltarusijos KGB vadovybė giriasi pasiektais “aukštais darbo rezultatais””

kgb_seksas

Svetlanos Ogorodnikovos pavardė žvalgybų istorijomis besidomintiems skaitytojams turėtų būti žinoma.

Oficialiose amerikietiškose enciklopedijose, pasakojančiose apie pasaulio žvalgybų veiklą, ponia Svetlana Ogorodnikova įvardinama kaip KGB agentė.

Ji 1984-aisiais metais Los Andželo mieste nesėkmingai bandė užverbuoti JAV Federalinių tyrimų biuro (FTB) darbuotoją Ričardą Milerį.

Teismo salėje S.Ogorodnikova ir jos vyras Nikolajus prisipažino, jog priklauso KGB struktūroms. Sutuoktiniai taip pat neginčijo fakto, jog sovietams rinko slaptą informaciją apie JAV slaptųjų tarnybų veiklos specifiką.

Continue reading “KGB majorės Svetlanos Ogorodnikovos meilužiai”

snipinejimas_enciklopedija

Šiame skyrelyje – apie spalvingą ne Maskvos, o Prahos Jungtinėse Tautose veikusį šnipą Miroslavą Nacvaleką. Tiesa, visi “socialistinio lagerio” tokio tipo darbuotojai dažniausiai šnipinėjo pagal Maskvos sukurtus scenarijus.

Ne išimtis, ko gero, buvo ir šis aukštas, tamsiaplaukis, trisdešimt šešerių metų (atrodė jaunesnis) Čekoslovakijos pilietis, į JTO atvykęs 1958 m. vasarą.

Atvyko tvarkyti Čekoslovakijos delegacijos Jungtinėse Tautose finansinius reikalus. Gerai kalbėjo rusiškai (dirbęs Maskvoje), vokiškai (dirbęs Vienoje), angliškai. Buvo labai stropus, pareigingas, gerai išmanė ne tik finansinius, bet ir diplomatinius reikalus. Amerikoje iškart pasijuto kaip namie, dažnai lankydavosi Niujorko restoranuose, mėgo priimti svečius savo prabangiame bute.

Continue reading “Miroslavas Nacvalekas – sovietinės Čekoslovakijos šnipas Jungtinėse Tautose”