Lietuvos geležinkeliai. Ataka iš Rytų. Slaptai.lt nuotr.

Kaip Kremlius, pasitelkdamas į pagalbą Baltijos šalių verslininkus, puoselėja geopolitinę ekspansiją į Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar Baltijos šalių žvalgyba pajėgi išsiaiškinti visus niuansus ir aplinkybes? Ar Baltijos šalių valdžia turi užtektinai politinės valios priešintis tokiai invazijai?

Jūsų dėmesiui – naujausias Mariaus Laurinavičiaus (Vilniaus politikos analizės institutas) tyrimas.

Šiame videoreportaže – 1-oji dalis.

2019.06.21; 10:00

Prezidento posto siekiantis Seimo narys Naglis Puteikis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento posto siekiantis Seimo narys Naglis Puteikis pirmadienį kreipėsi į prezidentinių reitingų lyderį Gitaną Nausėdą prašydamas pasiaiškinti dėl visuomenės dėmesio sulaukusio jo susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku. Šiam susitikimui tarpininkavo verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus.

Seime surengtoje spaudos konferencijoje N. Puteikis kėlė klausimus, ar G. Nausėda yra sudaręs su V. Sutkumi oficialią sutartį, ar jam mokėjo pinigus už paslaugas, ar V. Sutkaus teiktos paslaugos yra deklaruotos.

„Prašau Nausėdos viešai atsakyti į mano viešai keliamus klausimus. Manau, kad kandidatai vieni kitiems tokius klausimus ne tik turi teisę, bet ir privalo užduoti“, – spaudos konferencijoje sakė N. Puteikis. 

Politikas teigė dar tą pačią dieną kreipęsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), klausdamas, ar V. Sutkus gali atlikinėti neregistruoto lobizmo paslaugas. Taip pat, tikino Seimo narys, jis kreipsis ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), teiraudamasis, ar G. Nausėda gali iš neregistruoto lobisto priiminėti paslaugas tokiu būdu. 

„Aš bet kokiu atveju kreipsiuosi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją, ar Sutkus gali atlikinėti tokias neregistruoto lobizmo paslaugas, o į Vyriausiąją komisiją kreipsiuosi klausdamas, ar Gitanas Nausėda gali iš tokio neregistruoto lobisto priiminėti tokias paslaugas tokiu būdu“, – sakė N. Puteikis. 

Jis teigė manąs, kad V. Sutkus turėtų deklaruoti tai, kad remia G. Nausėdą vyksiančiuose prezidento rinkimuose. 

„Turi viešai deklaruoti, jei remi kažkokį kandidatą, Sutkus to nėra padaręs, Nausėda tuo naudojasi ir eina ne į kabinetą, ne darbo metu, eina neoficialiai. Ar tarpininkas gavo atlygį? Aš manau, kad tai yra labai svarbūs dalykai“, – kalbėjo N. Puteikis. 

Politiko teigimu, su kitais kandidatais į prezidentus Verslo konfederacijos vadovas tikriausiai nebuvo susitikęs. 

„Atkreipkite dėmesį, kiti nevaikšto pas kariuomenės vadus su tokiomis palydomis. Kova visgi aštri, kiti kandidatai būtų sužinoję, Lietuva maža. Šiuo atveju Nausėda labai aiškiai apsišvietė su tokiu neoficialiu susitikimu ir parodė labai blogą pavyzdį“, – sakė N. Puteikis.

Politikas sakė esąs įsitikinęs, kad G. Nausėda ir V. Sutkus pažeidė įstatymus nedeklaravę savo ryšių. Tai, tvirtino politikas, sukuria nelygias galimybes prezidento rinkimuose. 

„Jeigu būtų nustatyta, kad galima taip daryti Sutkui ir galima taip daryti Nausėdai, tada ir aš kviesiu, aš taip pat pažįstu nemažai tokių pusiau legalių arba nelegalių lobistų, aš turiu daug pažįstamų turtingų žmonių, aš norėčiau su jais neoficialiai susitikti ir aptarti panašius dalykus ir paraginsiu kitus kandidatus daryti – jeigu vienam galima, tada galima ir visiems. Aš irgi noriu būti kaip Gitanas Nausėda, jeigu leidžia taisyklės, noriu būti Gitanas Nausėda du“, – kalbėjo N. Puteikis. 

Ekonomistas G. Nausėda sulaukė kritikos ir iš S. Skvernelio, kai apsilankė pas kariuomenės vadą J.V. Žuką. Į susitikimą G. Nausėdą atlydėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus. Pasak J. V. Žuko, V. Sutkus tarpininkavo susitikimui su kandidatu į prezidentus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.16; 06:34

Nuo antradienio, liepos 27-osios, Lietuva – asocijuotoji didžiausios pasaulyje mokslo institucijos narė, priklausanti pažangiausių mokslo valstybių bendruomenei ir prisidedanti prie svarbiausio Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) tikslo vienyti pasaulio mokslininkus bendram darbui. 

Lietuva su CERN pasirašė asocijuotos narystės sutartį. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Antradienį Lietuvos asocijuotos narystės CERN sutartį Prezidentūroje pasirašė į Lietuvą atvykusi CERN generalinė direktorė Fabiola Džianoti (Fabiola Gianotti) ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tarp Baltijos šalių Lietuva pirmoji pasiekė narystę šioje organizacijoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama šį ypatingos reikšmės valstybei įvykį, sakė, kad sutarties su CERN pasirašymas – tai Lietuvos mokslininkų talento ir potencialo, mūsų bendrų pastangų, skatinant mokslą ir inovacijas, pripažinimas. Tai dar vienas įrodymas, kaip toli Lietuva pažengė į priekį per 27-erius Nepriklausomybės metus.

Pasak valstybės vadovės, Lietuva didžiuojasi šia garbinga naryste ir labai gerai supranta visą atsakomybę. Bendradarbiavimas su CERN – tai reikšmingas impulsas šalies augimui ir pasitikėjimui, atveriantis mūsų mokslui, verslui, o svarbiausia – jaunimui – platų horizontą.

Prezidentė padėkojo visiems, kurie daug nuveikė, kad ši svarbi sutartis taptų tikrove, ir palinkėjo, kad ji subrandintų tokius mokslo, technologijų, pažangaus verslo ir inovacijų vaisius, kuriais visi galėsime džiaugtis ir didžiuotis.

Lietuva kelią į šią svarbią dieną pradėjo prieš trylika metų, kai buvo pasirašytas susitarimas dėl šalies institucijų dalyvavimo CERN atliekamuose didelių energijų dalelių fizikos bandymuose, bet Lietuvos fizikai į CERN žengė jau prieš ketvirtį amžiaus, parodydami kryptį ir kitiems šalies mokslininkams bei universitetams, lazerius gaminančioms įmonėms.

Ir šiuo metu Europos branduolinių tyrimų organizacijoje kartu su talentingiausiais planetos mokslininkais darbuojasi Lietuvos fizikai, inžinieriai, informacinių technologijų specialistai, kasmet stažuojasi dėstytojai, mokytojai ir studentai.

Nuo šiol Lietuvos atstovai dalyvaus CERN Tarybos posėdžiuose, o Lietuvos įmonės galės dalyvauti šios organizacijos viešųjų pirkimų konkursuose.

Vienas būsimų Lietuvos siekių – per penkerius metus įkurti CERN verslo inkubatorių, kuris pasaulyje būtų septintasis ir pritrauktų verslininkus tiek iš Europos, tiek iš viso pasaulio.

Narystė CERN yra tiesiogiai susijusi su naryste Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).

Šiuo metu 40 pasaulio šalių veikia 170 CERN duomenų centrų, kurie sukuria apie 2 milijonus darbo vietų.

CERN įkurta 1954 metais netoli Ženevos, Šveicarijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.28; 05:50

„Rusijos verslininkas turi daugiau šansų atsidurti pataisos kolonijų sistemoje, kadaise vadintoje GULAG-u, nei paprastas plėšikas“, – rašo The New York Times korespondentas Endrius Krameris.

„Iš maždaug trijų milijonų verslininkų ir mažojo bei vidutinio verslo atstovų daugiau kaip 110 tūkstančių žmonių kali už tai, kas Rusijoje vadinama „ekonominiais nusikaltimais“, praneša leidinys. Bet atsižvelgiant į lėtėjančius Rusijos ekonomikos augimo tempus, prezidentas Vladimiras Putinas parengė planą, kaip pagerinti padėtį: paskelbti amnestiją kai kuriems kalinamiems verslininkams, aiškina Endriu Krameris.

Continue reading „Rusijos ekonomikos skatinimo planas: atkelti GULAG-o vartus“

Solidžiausios Baltijos regione vadovų mokymo organizacijos „Baltic Management Institute“ (BMI) alumnus vienijančios asociacijos „Baltic Management Institute Alumni“ vakaro „Gala Dinner“ metu apdovanoti didžiausią karjeros šuolį padarę ir sėkmingiausi Lietuvos verslininkai.

Iš 16-os nominuotų metų karjeros ir verslumo kategorijoms kandidatų apdovanoti UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ direktorius Giedrius Bandzevičius ir UAB „ProBioSanus“ generalinis direktorius Tomas Andrejauskas. Nugalėtojams įteiktos tradicinės „Gala Dinner“ statulėlės.

Metų verslumo kategorijoje nugalėjęs T. Andrejauskas, „Swedbank Markets“ tarnybos vadovo poziciją iškeitęs į biotechnologijų įmonės „ProBioSanus“ vadovo postą, savęs mikrobiologu dar nevadina: „Nors mano žodyne žodžius „paskola“ ir „investicijos“ pakeitė žodžiai „laminamas“, „fermentatorius“, „bakterija“, „E.Coli“, „salmonela“ ir kiti, tačiau užimamos pareigos yra ekonominio pobūdžio, o bet kokiame versle valdymo ir vadovavimo principai yra vienodi, nepriklausomai, ar tai yra technologijų kompanija, ar bankas.“

Continue reading „„Baltic Management Institute Alumni“ apdovanojimuose – Lietuvos verslo elitas“

konservatoriai-kregzdute

Spa­lio 5 die­ną „XXI am­žiu­je“ (nr. 37) ir vėliau visuomenės aktualijų portale Slaptai.lt bu­vo iš­spaus­din­tas teks­tas „Ko­kie Sei­mo na­riai su­da­rė pa­lan­kiau­sias są­ly­gas plis­ti al­ko­ho­liz­mui“. Jame pa­mi­nė­ti įvai­rių par­ti­jų Sei­mo na­riai, ne­krei­pę dė­me­sio į ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, na­cio­na­li­nių ir tarp­tau­ti­nių eks­per­tų bei vi­suo­me­nės nuo­mo­nę ir ak­ty­viai gy­nę al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų re­kla­mą.

Šį teks­tą pa­ste­bė­jo ir Tė­vy­nės są­jun­gos – Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų  (TS-LKD) frak­ci­jos na­riai, ku­riems bu­vo prie­kaiš­tau­ta. Ga­vo­me TS – LKD frak­ci­jos at­sto­vės spau­dai  pra­ne­ši­mą su at­sa­ko­mą­ja nuo­mo­ne, ku­rį ji pra­šo ar­ti­miau­sia­me laik­raš­čio nu­me­ry­je iš­spaus­din­ti. Tą ir da­ro­me.

Continue reading „Atsakomoji nuomonė apie alkoholio reklamą“

jurkevicius_evaldas

Seimo narys Evaldas Jurkevičius užregistravo įstatymo pataisas, įtvirtinančias piliečių ir visuomeninių organizacijų apsaugą nuo teisminio persekiojimo, kai šios bando apginti viešąjį interesą.

„Kiekvienais metais sparčiai daugėja ieškinių prieš visuomenę, kuriais siekiama išieškoti neva verslininkų patirtus nuostolius dėl pilietinės visuomenės teismuose sustabdytų statybos leidimų ar detaliųjų planų galiojimo. Dabar galiojanti teisinė bazė nenumato jokių apsaugos priemonių ir sudaro sąlygas verslo bendrovėms nevaržomai persekioti piliečius dėl viešojo intereso gynimo. Tad pilietinė visuomenė, ginanti pamatines visuomenės vertybes, pati tampa verslininkų taikiniu“ – sakė E. Jurkevičius.

Continue reading „Evaldas Jurkevičius: „Ieškiniai prieš visuomenę – legalus būdas įbauginti““

tapinas_andrius

Visi Lietuvos verslininkai yra vagys ir sukčiai, siekiantys tik pasipelnyti ir apgauti darbuotojus. Panašus visuomenės požiūris į verslininkus, žinomo verslo laidų kūrėjo Andriaus Tapino nuomone, yra pagrindinė kliūtis kuriant verslą ir formuojant jo įvaizdį.

LRT laidoje „Įžvalgos“ Andrius Tapinas su Virginijumi Savukynu dalijosi mintimis apie tai, ko lietuvius išmokė praūžusi ekonominė krizė ir kaip tautiečiai priima specifines verslo naujienas mūsų žiniasklaidoje.

Continue reading „Andrius Tapinas: „Pasyvaus lietuviško verslo problema – neigiamas visuomenės požiūris į verslininkus““

Okulicius

Prieš 14 metų Lietuvą šokiravusios reketininkų žudynės iki šiol kupinos paslapčių.

Kriminalinį pasaulį sudrebinusias panevėžiečio verslininko Rimo Okuličiaus sukeltas skerdynes 1996-ųjų Kalėdų išvakarėse galbūt dar ilgai gaubs nežinios skraistė.

Tais lietuviško reketo aukso amžiaus metais Panevėžys buvo vadinamas „Čikaga šalia Nevėžio“.

Tų metų gruodžio 24 dienos vakarą „Svainijos“ parduotuvėje tarp kraujo ir aimanų paskutines minutes skaičiavo keturi tvirto sudėjimo vyrai – Vitalijus Tuzovas, Marius Kalvelis, pagarsėję Psicho ir Kriušos pravardėmis, Darius Augustavičius ir Kęstutis Barbaraušas.

Continue reading „Kruvinųjų Kūčių šmėklos pasmerkia vienatvei“