Į Lampedūzos salą plūsta nelegalūs migrantai. EPA – ELTA nuotr.
Roma, rugsėjo 16 d. (dpa-ELTA). Italijos premjerė Giorgia Meloni pakvietė Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen apsilankyti Lampedūzoje po to, kai pastarosiomis dienomis itin išaugo neteisėta migracija iš Afrikos į šią Italijos salą Viduržemio jūroje, informuoja naujienų agentūra dpa.
G. Meloni socialiniame tinkle „X“ („Twitter“) penktadienio vakarą patalpino vaizdo įrašą, kuriame paragino EK vadovę atvykti į salą ir „asmeniškai įsitikinti situacijos rimtumu“.
Nuo šios savaitės pradžios į Lampedūzą, esančią tarp Šiaurės Afrikos ir Sicilijos, valtimis atplaukė tūkstančiai migrantų.
Vien antradienį saloje išsilaipino apie 5 000 neteisėtų migrantų, daugiau nei bet kurią kitą dieną prieš tai. Vienu metu migrantų priėmimo centre buvo apie 6 800 žmonių.
Ši Italijos sala yra netoli Sfakso, Tuniso miesto Viduržemio jūros pakrantėje (juos skiria apie 170 km – ELTA), todėl ji jau seniai tapo migracijos epicentru žmonėms iš Afrikos siekiant patekti į Europą. Trečiadienio vakarą Lampedūzos miesto taryba paskelbė nepaprastąją padėtį. Prie Italijai priklausančios Lampedūzos salos. EPA – ELTA foto
Nelegalių migrantų krizės ištikta Lampedūzos sala. EPA – ELTA foto
Italijos premjerė teigia, kad šįmet šalis susiduria su nepakeliamu migrantų srautu ir tapo akivaizdu, kad nei Italija, nei Europa nebesusitvarko su atvykstančių neteisėtų migrantų antplūdžiu.
G. Meloni paskelbė, kad pirmadienį bus nuspręsta dėl „išskirtinių priemonių“, pavyzdžiui, gali būti prailgintas laikas, kurį migrantai gali praleisti pabėgėlių centruose.
Italiją nuo 2022 m. spalio valdo dešiniųjų partijų koalicija su G. Meloni priešakyje, o vienas jos pažadų buvo pažaboti neteisėtą migraciją. Tačiau dabar į Italiją atvyksta daugiau migrantų nei anksčiau.
Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo 2023 metų pradžios iki rugsėjo 15 d. į šalį valtimis atvyko apie 127 200 žmonių. Tuo pačiu metu 2022 m. šis skaičius siekė apie 66 200.
Lampedūzos sala. nelegalūs migrantai. EPA – ELTA nuotr.
Reaguodama į įvykius Italijoje, Vokietija planuoja tęsti migrantų priėmimą pagal savanorišką schemą, nors anksčiau šią savaitę procesas buvo sustabdytas, nes Italija „neparodė noro priimti žmones atgal pagal Dublino procedūrą“.
Pagal šias taisykles migrantai turi užpildyti prieglobsčio prašymus pirmojoje ES valstybėje, kurioje jie buvo užregistruoti, nors yra numatyta ir išimčių. Bandantys patekti į kitą valstybę gali būti grąžinti ten, kur buvo užregistruoti pirmiausia.
Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser sako, kad dabar tapo akivaizdu, jog jos šalis parodys solidarumą su Italija.
Anksčiau Vokietija pažadėjo priimti 3 500 migrantų. Kol kas, 1 700 buvo perduoti Vokietijai pagal taip vadinamą savanorišką solidarumo mechanizmą.
Italijos pakrančių apsauga atvežė į krantą apie 500 migrantų. EPA – ELTA nuotr.
Roma, balandžio 17 d. (dpa-ELTA). Italijos pakrančių apsaugos tarnyba atvežė į krantą apie 500 migrantų, paėmusi juos iš laivų Viduržemio jūroje.
Ankstų pirmadienio rytą pakrantės apsaugos laivu į Katanijos uostą rytinėje Sicilijos pakrantėje atplukdyta apie 200 žmonių, pranešė naujienų agentūra ANSA. Prieš tai Italijos karinio jūrų laivyno laivas Sicilijos Augustos miesto uoste išlaipino maždaug 300 žmonių.
Visi migrantai yra iš grupės maždaug 600 žmonių, sekmadienį jūroje ištiktų nelaimės ir išgelbėtų pakrančių apsaugos. Jie buvo žvejybos laive ir prastomis oro sąlygomis buvo paimti į pietryčius nuo Sicilijos, Maltos paieškos ir gelbėjimo zonoje.
Sekmadienio vakarą Europos Sąjungos (ES) pasienio agentūrai „Frontex“ priklausantis laivas jau atvežė į Kataniją Sicilijoje maždaug 100 išgelbėtų žmonių, pranešė ANSA. Italijos pakrančių apsauga atvežė į krantą apie 500 migrantų. EPA – ELTA nuotrauka
Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiais metais Italiją laivais pasiekė daugiau nei 32 700 žmonių. Tuo pačiu metu pernai jų buvo maždaug 8400.
Praėjusią savaitę Italijos vyriausybė dėl pastarosiomis savaitėmis Viduržemio jūra atvykstančių migrantų didžiulio skaičiaus paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį. Žmonės iš Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos, tikėdamiesi geresnio gyvenimo, kasmet mėgina pasiekti ES dažnai labai pavojingomis sąlygomis.
Prie Italijos krantų sudužus valčiai nuskendo 43 migrantai, žuvusių skaičius dar gali augti. EPA-ELTA nuotr.
Roma, kovo 13 d. (dpa-ELTA). Italijos gynybos ministras Guidas Crosettas augantį Viduržemio jūra atvykstančių migrantų skaičių sieja su Rusijos samdinių vykdomu „hibridiniu karu“. Smarkiai augantį atvykėlių iš Afrikos skaičių lemia rusų samdinių grupuotės „Vagner“ įtaka kai kuriose Afrikos šalyse, sakė ministras pirmadienį.
Italija jau daug savaičių diskutuoja apie tūkstančių migrantų, kurie daugiausiai prastomis valtimis iš Afrikos Viduržemio jūra atvyksta į Italiją. Žiniasklaida kalba apie „migrantų bumą“.
Savaitgalį Italiją pasiekė per 1 200 žmonių. Prie Libijos krantų sekmadienį, be to, apvirto valtis – 30 žmonių vis dar laikomi dingusiais. Prieš dvi savaites prie Pietų Italijos krantų žuvo dešimtys migrantų.
Iš viso Italija nuo sausio pradžios, oficialiais duomenimis, jau registravo daugiau kaip 20 000 migrantų. Per dvejus ankstesnius metus šiuo laikotarpiu jų buvo po maždaug 6 000. Migrantų antplūdis. EPA-ELTA nuotr.
Rusija, anot G. Crosetto, nori pakenkti kai kurioms šalims, pirmiausiai – Italijai, ir bando daryti įtaką jų geostrateginiams sprendimams.
Rusija mėgina plėsti savo įtaką Afrikoje. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiais metais, be kita ko, lankėsi Pietų Afrikoje, Botsvanoje, Angoloje, Svazilande ir Malyje. Pernai jis buvo Egipte, Kongo Respublikoje, Ugandoje ir Etiopijoje. Šie vizitai demonstruoja Maskvos dalyvavimą „lenktynėse dėl Afrikos“ su Kinija ir JAV.
Samdinių grupuotė „Vagner“ veikia tokiose Afrikos šalyse, kaip Malis, Libija, Centrinė Afrikos Respublika ir Mozambikas.
Prie Italijos krantų sudužus valčiai nuskendo 43 migrantai, žuvusių skaičius dar gali augti. EPA-ELTA nuotr.
Roma, vasario 26 d. (dpa-ELTA). Italijos pietinėje pakrantėje per laivo su migrantais avariją žuvo mažiausiai 43 žmonės, sekmadienį pranešė žiniasklaida.
Kūnai buvo aptikti Stekato di Kutro paplūdimyje Krotonės provincijoje Kalabrijoje ir jūroje, sekmadienio rytą pranešė Italijos naujienų agentūra ANSA ir televizija RAI, remdamosi policija.
Ugniagesiai iš pradžių tvirtino, kad rasti 28 kūnai. Pakrančių apsaugos tarnyba nurodė, kad jų yra 43, praneša ANSA.
Nuotraukose buvo užfiksuoti ant kranto antklodėmis apsigaubę išgyvenusieji, o gelbėtojai iš Jonijos jūros traukė kūnus.
Pranešime teigiama, kad aukų skaičius gali gerokai didėti, nes daug kūnų iš jūros dar neištraukta.
Kol kas yra 80 išgyvenusiųjų, iš kurių 21 buvo nugabentas į ligoninę, pranešė ANSA. Pranešama, kad valtyje buvo mažiausiai 250 žmonių.
ANSA duomenimis, tarp aukų buvo daug vaikų ir moterų. Kai kurie žuvusieji plūduriavo jūroje, kiti buvo rasti paplūdimyje.
Steccato di Cutro yra pajūrio kurortas ant Italijos „bato pado“. Jame yra keli dideli viešbučiai.
„Tai šiurpus sukrėtimas, kuris turi pažadinti bendruomenę, kad panašios tragedijos nepasikartotų“, – tviteryje rašė Italijos Raudonojo Kryžiaus prezidentas Rosario Valastro.
Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi paragino imtis griežtesnių veiksmų prieš kontrabandininkus. Pirmiausia turėtų būti užkirstas kelias tokioms valtims išplaukti į jūrą, sakė jis.
Pirminiais duomenimis, migrantai plaukė žvejybiniu laivu, kuris sudužo audringoje jūroje. Informacijos apie aukų pilietybę ar jų išvykimo uostą nebuvo.
Kasmet daugybė žmonių pavojingai keliauja iš Šiaurės Afrikos per Viduržemio jūrą į Italiją ir Maltą, tikėdamiesi geresnio gyvenimo Europoje. Daug jų taip pat bando pasiekti Italiją iš Graikijos per Jonijos jūrą. Laivai dažnai būna perpildyti ir nesaugūs, todėl įvyksta rimtų nelaimingų atsitikimų.
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, nuo 2014 metų, kai buvo pradėti registruoti duomenys, žuvo daugiau kaip 25 tūkst. žmonių, bandžiusių pasiekti Europą per Viduržemio jūrą.
Viduržemio jūroje užsidegus laivui, be žinios dingusiais laikoma 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Atėnai, vasario 18 d. (AFP-ELTA). Prie Korfu salos krantų Viduržemio jūroje užsidegus laivui, be žinios dingusiais laikoma 11 žmonių. Tai penktadienį pranešė Graikijos pakrančių apsauga.
Tuo tarpu tęsiamos pastangos išgelbėti du laive esančius žmones, kurie telefonu paprašė pagalbos. Anot duomenų, iš su Italijos vėliava plaukiojusio laivo „Euroferry Olympia“ išgelbėti 278 asmenys.
Tai, kad tarp išgelbėtųjų buvo vienas migrantas, oficialiai neregistruotas kaip keleivis, pakurstė būgštavimus, kad iš tikrųjų neišgelbėtų žmonių gali būti daugiau. Vis pasitaiko, kad migrantai patenka į tarp Graikijos ir Italijos kursuojančius keltus ir plaukia būdami „zuikiai“.
„Euroferry Olympia“ su 237 keleiviais ir 51 įgulos nariu plaukė iš Igoumenitsos į Brindizį, kai 4.30 val. staiga užsiliepsnojo. Televizijos vaizduose buvo matyti, kaip 1995 metais statytas italų laivybos bendrovės „Grimaldi“ laivas yra visiškai apimtas liepsnų.
Anot gelbėtojų, nukentėjo trys žmonės: du keleiviai ir vienas įgulos narys. Jonijos jūros salų gubernatorė Rodi Kratsa pradžioje televizijos stočiai ERT teigė, kad visi keleiviai „saugiai“ gelbėjimo valtimis pasiekė Korfu.
Tačiau vėliau Graikijos pakrančių apsauga pranešė, kad du vairuotojai, buvę automobiliams skirtame skyriuje, telefonu šaukiasi pagalbos. Jiems gelbėti nusiųstas sraigtasparnis. Laivo gesinimo darbai tęsiasi.
Viduržemio jūroje išgelbėta beveik 300 migrantų. EPA-ELTA nuotr.
Roma, gruodžio 25 d. (dpa-ELTA). Vokietijos organizacijos „Sea-Watch“ savanoriai penktadienį Viduržemio jūroje išgelbėjo 180 migrantų, informuoja naujienų agentūra dpa.
Berlyne įsikūrusi organizacija šeštadienį paskelbė, kad dabar laive „Sea-Watch 3“ iš viso yra 270 migrantų.
Šis laivas į savo operacijos vietą Viduržemio jūroje atplaukė ketvirtadienį. Netrukus po to jo įgula išgelbėjo migrantus, kurie patyrė nelaimę tarptautiniuose vandenyse į pietus nuo Lampedūzos salos.
Valtys, kurios dažniausiai būna netinkamos plaukioti jūroje ir skęsta, dažnai gabena migrantus į Lampedūzą, netoli Šiaurės Afrikos krantų esančią Italijos salą.
Valdžios skaičiavimais, šiais metais į Italiją valtimis atplaukė jau 47 proc. daugiau migrantų nei pernai.
Privačios gelbėjimo operacijos, kokias atlieka „Sea-Watch“, yra politiškai kontraversiškos – jų kritikai mano, kad jos iš esmės prisideda prie nelegalios migracijos.
Tuo metu organizacijos tikina besilaikančios tarptautinės teisės ir aiškina, kad Europos Sąjunga nesugeba apsaugoti beviltiškoje situacijoje esančių ir geresnio gyvenimo siekiančių žmonių.
Viduržemio jūra. EPA – ELTA nuotr.
Atėnai, spalio 7 d. (AFP-ELTA). Graikijos parlamentas ketvirtadienį ratifikavo istorinę gynybos sutartį su Prancūzija, pagal kurią Atėnai susitarė įsigyti iš Paryžiaus tris fregatas.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Graikijos premjero Kyriakos Mitsotakio teigimu, ši sutartis yra naudinga tiek ES, tiek NATO, nes ji propaguoja saugumą Viduržemio jūros regione, Šiaurės Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Balkanuose.
Turkija, kuri palaiko įtemptus santykius su savo NATO priklausančia kaimyne Graikija, kritikavo šį susitarimą kaip grėsmę „taikai ir stabilumui regione“.
Sutarčiai pritarė 191 Graikijos parlamento narys iš 300. Ją palaikė valdančioji Naujosios demokratijos partija, socialistai, „Judėjimas už pokyčius“ ir nacionalistų partija „Graikiškas sprendimas“.
K. Mitsotakis sakė parlamentui, kad sutartis „suteikia apsaugą“ Graikijai „neramumų veikiamame Viduržemio jūros regione“, ir pridūrė, jog Atėnai siekia sudaryti tokį susitarimą nuo 1974 m., kai Turkija įsiveržė į kaimyninį Kiprą.
„Atakos atveju mūsų šalis turės stipriausios kariuomenės mūsų žemyne paramą“, – teigė premjeras.
Trijų prancūziškų fregatų pristatymas prasidės 2025 m. Sutartį numatoma galutinai užbaigti iki šių metų pabaigos, o jos vertė sieks 3 mlrd. eurų.
Pagrindinė opozicijos partija „Syriza“, balsavusi prieš šią sutartį, kėlė klausimus dėl į ją įrašytų sąlygų, kurios reikalauja Graikijos paremti Prancūzijos karines operacijas karo draskomame Sahelyje. Partija taip pat suabejojo, ar pagal šią sutartį Prancūzija parems Graikiją konflikto su Turkija atveju.
„Syriza“ lyderis ir buvęs premjeras Alexis Tsipras teigia, kad sutartis įtraukia Atėnus į „itin pavojingus žaidimus“ užsienyje ir išaugina gynybai skiriamas išlaidas sveikatos priežiūros biudžeto sąskaita, toliau tęsiantis koronaviruso pandemijai.
Vienas Graikijos diplomatinis šaltinis šią savaitę pavadino konflikto apimtą Sahelį „potencialia laiko bomba Viduržemio jūros regione“.
2020 m. rugsėjį K. Mitsotakis pristatė ambicingiausią Graikijos ginklų įsigijimo programą per pastaruosius kelis dešimtmečius, prieš tai kilus pavojingai akistatai su Turkija dėl energijos išteklių Viduržemio jūros rytuose.
Likus mėnesiui iki šio pranešimo, Turkija nusiuntė į vandenis, kuriuos Graikija laiko nuosavais, žvalgybinį laivą ir nedidelę karinio jūrų laivyno flotilę.
Skirtingai nei kitos ES ir NATO šalys, Prancūzija tuo metu išreiškė stiprų palaikymą Graikijai ir Kiprui ir nusiuntė į Viduržemio jūros rytus karo laivų ir naikintuvų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė „rimtų abejonių“ dėl Aljanso narės Turkijos. Aljanse yra „didelių nesutarimų“ su Ankara, sakė jis bendrame Užsienio reikalų ir Gynybos komitetų posėdyje Europos Parlamente.
J. Stoltenbergas paminėjo konfliktą dėl dujų išteklių Viduržemio jūroje, Ankaros sprendimą įsigyti rusišką oro gynybos sistemą „S-400“ ir „demokratinių teisių Turkijoje“ klausimą.
Kartu NATO vadovas pabrėžė, kad Aljanse, kurio 30 narių istorija, geografija ir politika yra skirtinga, visuomet bus skirtinų nuomonių. Todėl NATO uždavinys yra būti „svarbia platforma“, kad galėtų vykti „rimti debatai“ apie problemas ir būtų mažinama įtampa.
J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį į Turkijos konfliktą su Graikija ir Kipru dėl dujų išteklių Viduržemio jūroje. Čia esą NATO sušvelnino įtampą pasitelkdama karinių konfliktų vengimo mechanizmą. Ir tai atvėrė kelią pokalbiams tarp Graikijos ir Turkijos dėl ginčo priežasčių.
Banginis, nugaišęs dėl teršalų jūroje. EPA – ELTA nuotr.
Išsiliejus naftai, Izraelis sekmadienį uždarė savo Viduržemio jūros paplūdimius. Piliečiai buvo paraginti nesimaudyti ir nesportuoti pakrantėje. Aplinkos užterštumas gali kelti pavojų sveikatai, sakoma pranešime.
Praėjusiomis dienomis išsiliejusi nafta smarkiai užteršė Izraelio paplūdimius. Ypač nukentėjo gyvūnija. Daug jūros gyvūnų, pavyzdžiui, vėžliai buvo padengti juoda, lipnia mase. Jaunas banginis rastas išmestas į krantą be gyvybės ženklų.
Izraelio žiniasklaidos pranešimais, prieš šalies krantų į jūrą išsiliejo dešimtys tonų naftos. To priežastis kol kas nežinoma. Tūkstančiai savanorių savaitgalį padėjo valyti paplūdimius. Tačiau vėliau kai kurie jų, anot žiniasklaidos, skundėsi prasta savijauta. Izraelio gamtos ir parkų administracijos pirmininkas Schaulas Goldsteinas kalbėjo apie didžiausią gamtos katastrofą per pastaruosius metus.
Izraelio premjeras Benyaminas Netanyahu sekmadienį apsilankė paplūdimyje netoli Ašdodo. Jis sakė, kad Aplinkos ministerija parengs paplūdimių valymo planą. Per pokalbius su pietine kaimyne Egipte buvo pasiūlyta, kad laivai Viduržemio jūroje ateityje būtų varomi aplinkai nekenksmingais degalais.
„Jei bendradarbiaus kelios šalys, per kelerius metus galime pasiekti didelių pokyčių – kad jūra, žemė ir paplūdimiai liktų švarūs“, – kalbėjo pemjeras.
Viduržemio jūros salą Kiprą supurtė žemės drebėjimas, įvaręs baimės gyventojams. Kol kas nėra informacijos apie sužeistuosius ar aukas.
Parlamentas nutraukė posėdį, tūkstančiai žmonių išbėgo į gatves, pranešė valstybinis transliuotojas RIK.
Požeminių smūgių epicentras, Viduržemio jūros žemės drebėjimų instituto duomenimis, buvo netoli Larnakos uostamiesčio. Požeminių smūgių stiprumas siekė 5,1 balo. Jie buvo jaučiami visoje saloje.
Viduržemio jūra. EPA – ELTA nuotr.
Viduržemio jūros regione toks populiarus masinis turizmas, anot JT ataskaitos, turi pragaištingų padarinių aplinkai.
„Masinis turizmas pakrantėje daro didelę žalą aplinkai“, – sakoma trečiadienį JT Aplinkos apsaugos programos (UNEP) paskelbtame dokumente. Tai ir buveinių nykimas, išaugęs vandens suvartojimas, atliekos, taip pat saugomų ir labai pažeidžiamų augalų ir gyvūnų rūšių trikdymas.
Į Viduržemio jūros šalis vykstančių turistų skaičius per praėjusius 20 metų padvigubėjo – jie dabar sudaro 30 proc. visų turistų pasaulyje. Be to, Viduržemio jūra yra antras populiariausias kruizinių kelionių regionas po Karibų. Šis regionas, anot ataskaitos, labiau nei kiti pasaulio regionai paveiktas ir klimato krizės padarinių. Jis šyla 20 proc. greičiau už globalų vidurkį.
UNEP pastarąjį kartą tokį aplinkos padėties įvertinimą Viduržemio jūros regione skelbė prieš daugiau nei 10 metų. Ataskaitą rengė 150 specialistų.
Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt foto
Jei peržvelgsime, ką apie Turkijos – Graikijos konfliktą dėl įtakų Viduržemio jūroje rašo lietuviškoji spauda, neabejotinai susidarysime nuomonę, jog kaltoji pusė – Turkija. O štai Graikija – skriaudžiamoji šalis.
Lietuviškosios žiniasklaidos tendencingumas
Vien lietuviškų straipsnių pavadinimai byloja, jog Turkija – neva blogio įsikūnijimas. Štai keletas tipiškų antraščių: Graikija pasmerkė Turkijos sprendimą į Viduržemio jūrą išsiųsti dujų telkinių žvalgybos laivą; Vokietija ragina Turkiją atsisakyti provokacijų Viduržemio jūroje; Graikija ES viršūnių susitikime reikalaus sankcijų Turkijai; ES smerkia Turkijos provokacijas Viduržemio jūroje; Graikija piktinasi Turkijos sprendimu vėl pasiųsti tyrimų laivą; Sienos saugoti išėję graikai: tai Turkijos karas prieš Graikiją; Augant įtampai su Turkija, Graikija skelbia didelio masto ginklų pirkimą…
Jei perskaitysime ne vien publikacijų pavadinimus, bet ir pačius tekstus, per pastarąjį pusmetį paskelbtus delfi.lt, 15 min.lt, BNS, ELTA, Respublika.lt, LRT, tv3.lt, suprasime, jog “kirvis atitinka kotą”. Publikacijose išsamiai išdėstyti tik Graikijos ir ją remiančių šalių, pavyzdžiui, Prancūzijos argumentai. Tad kryptingai peršama nuomonė: Turkija – agresorė, Graikija – auka.
Tačiau budresnis skaitytojas, atidžiau besigilinantis į Turkiją kritikuojančias publikacijas, pastebės akis badančią tendenciją – kodėl nėra Stambulo ir Ankaros argumentų. O jei ir esama turkiškų argumentų, tai tik viena kita užuomina, vienas kitas sakinukas, lyginant su išsamiai, plačiai, nuodugniai papasakotais graikiškais argumentais. Skaitant lietuviškąją žiniasklaidą galima pamanyti, jog Turkija – velniškai kalta, neturinti kuo atsikirsti, todėl nuolankiai tyli, nesiginčija.
Kur – oponentų argumentai?
Bet ar tikrai taip? Kur bent vienas kitas straipsnis, išsamiai, geranoriškai analizuojantis Turkijos poziciją? Tuomet, kai susipažįsti su Turkijos argumentais, į akis krenta bjaurus tendencingumas ignoruojant Kipre gyvenančių turkų teises. Graikija ir ją palaikančios valstybės visiškai pamiršta, jog Kipre gyvenanti turkų bendruomenė, kuri nė kiek nei geresnė, nei blogesnė už Kipre gyvenančius graikus. Tad tvirtinti, esą Turkija neturinti teisės į jūras netoli Kipro, vadinasi, – meluoti. Į tuos vandenis turi teisę graikai, bet kodėl NATO ir Europos Sąjungai priklausanti Graikija pamiršta Kipro turkų interesus? Kipro turkai turį tokias pat teises į jūros gėrybes kaip ir Kipro graikai. Keista, kad Graikija ir Prancūzija, būdamos ES narės, todėl visuomet demonstruojančios pagarbą žmogaus teisėms, šiuo konkrečiu atveju elgiasi priešingai. Saloje gyvenančių graikų teisės išaukštinamos, turkų – pamirštamos.
Graikijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Kitas akis badantis momentas – Turkija niekad pirmoji nepradėjusi vienašališkų gręžimo darbų. Tai Graikija ėmė pirmoji savivaliauti. Turkija kantriai laukė, kada Atėnai atsikvošėsią? Ankara ne vienerius metus ragino graikus pirmiausia sėstis prie derybų stalo, ir tik po to pradėt ieškoti gamtinių išteklių. Net ir dabar Atėnai visais įmanomais būdais atidėlioja, vilkina derybas. Ne Turkija, o Graikija vilkina derybas. Kaip tokiu atveju turėtų elgtis Turkija? Kantrybė nėra beribė.
Tad ar ne pats metas išklausyti turkiškų argumentų? Kokie tie turkiški argumentai?
Turkiški argumentai
Pirmasis aspektas – susijęs su jūrinės sienos nustatymu Viduržemio jūros rytinėje dalyje. Pagal tarptautinę teisę pakrantės valstybės turėtų pradėti derybas, siekdamos susitarimo dėl jūrinių sienų. Tai turėtų būti grindžiama teisingumo principu.
Atsižvelgdama į tai, Turkija visada buvo pasirengusi pradėti derybas su visomis Viduržemio jūros rytinės dalies pakrantės valstybėmis, ypač su Graikija. Tačiau tai netaikoma Kipro graikų administracijai (KGA), nes ji neatstovauja Kipro turkams (KT) ar visai salai.
Antrasis Turkijos rytinės Viduržemio jūros regiono politikos niuansas yra susijęs su Kipro turkų (KT) teisių į salos išteklių jūroje apsaugą.
Kipro turkai kaip salos bendrasavininkai turi lygias teises kartu su Kipro graikais dėl jūroje esančių išteklių. Tai taip pat nusistovėjęs principas, dėl kurio buvo susitarta per dešimtmečius trukusį JT derybinį procesą.
Dėl šiandieninės įtampos Viduržemio jūroje kalta Graikija ir Kipro graikų administracija. Tiek oficialieji Atėnai, tiek Kipro graikai pasirinko vienašališkus veiksmus, visiškai ignoruojančius Turkijos ir Kipro turkų poziciją.
Kokius pažeidimus, žvelgiant Ankaros akimis, padarė graikai?
2003 metais Kipro graikai, nepaisant turkų prieštaravimų, sudarė sienų nustatymo susitarimą su Egiptu. Šiuo susitarimu pažeidžiama tiek Turkijos teisė į kontinentinį šelfą, tiek ir Kipro turkų teisė į jūroje aplink salą esančius angliavandenilių išteklius.
Kipro graikai, nepaisydami Kipro turkų interesų, 2007 m. pasirašė dar vieną susitarimą dėl sienų nustatymo – su Libanu.
2006 m. ir 2007 m. Kipro graikų administracija, ignoruodama turkų bendruomenę, gyvenančią Kipre, vienašališkai suskirstė gavybos jūroje plotus, licencijavo tarptautines naftos kompanijas ir vykdė seisminius tyrimus.
Turkijos dujų žvalgybos laivas „Oruc Reis“. EPA – ELTA nuotr.
2010 m. Kipro graikų administracija pasirašė naują susitarimą dėl ribų nustatymo su Izraeliu. Ir šiuo konkrečiu atveju buvo nepaisoma Kipre gyvenančios turkų mažumos teisių.
Kipro gaikai 2011 m. pradėjo savo pirmąją gręžimo veiklą.
2014 m. Graikija paskelbė tarptautinį licencijavimą teritorijose, besiribojančiose su Libija, tad akivaizdžiai pažeidė Libijos teises.
Graikija ir Kipro graikai mėgino sudaryti antiturkiškas sąjungas, kurios šiame regione izoliuotų Turkijos ir Kipro turkų interesus. Graikai sukūrė įvairius daugiašalius formatus su Egiptu, Libanu, Izraeliu, Prancūzija ir net Palestina. Prie jų prisijungė net ne Viduržemio jūros regiono valstybės, tokios kaip JAE.
2020 m. graikai buvo Rytų Viduržemio jūros dujų forumo pradininkai. Forumas – puiku, bet graikai neįtraukė į jį ilgiausios pakrantės valstybės regione – Turkijos ir Kipro turkų atstovų.
Turkija mananti, jog buvo padaryta istorinė klaida, kai 2004 m. Kipro graikų administracija tapo ES nare, nepaisant to, kad atmetė JT tarpininkavimo sandorį (Anano planą). Nuo to laiko Graikija ir Kipro graikai nuolat piktnaudžiavo ES parama, siekdami primesti savo maksimalistinius reikalavimus Turkijai bei kenkti strateginiams Turkijos ir ES ryšiams.
Dar viena Graikijos nuodėmė – Graikija bandė primesti savo perteklinius jūrinius reikalavimus, pasisakydama už vadinamąjį Sevilijos žemėlapį. Tai nutiko nepaisant Turkijos raginimų pradėti dialogą.
Be kita ko, 2011-aisiais Kipro turkai pasiūlė pajamų pasidalijimo susitarimą, kurį rėmė Jungtinės Tautos. Bet Kipro graikai jį atmetė. 2012 m. Kiprto turkai pateikė dar vieną bendradarbiavimo pasiūlymą Kipro graikams, bet šie jį vėl atmetė.
2019 m. KT pateikė dar vieną pasiūlymą – dėl teisingo pajamų pasidalijimo. Šį raginimą Kipro graikai atmetė.
Nuo 2016 m. Turkija intensyviai ragino tęsti paruošiamąsias derybas su Graikija. Turkija pareiškė pasirengusi iš naujo kalbėtis su naująja Graikijos vyriausybę – pradėti derybas dėl kompleksinių klausimų rinkinio, įskaitant jūrinius reikalus. Tai ir vėl neįvyko. Graikai nepanoro. Beje, Turkijos Prezidentas Erdoganas pasiūlė Graikijos ministrui pirmininkui Mitsotakiui atgaivinti „paruošiamąsias derybas“. Tai nutiko praėjusiais metais Niujorke ir Londone. Po to dar kelis kartus turkai pakartojo šį raginimą. Oficialieji Atėnai nieko neatsakė.
Dar labai svarbu pabrėžti: Turkija nesiėmė jokių veiksmų jūroje nuo 2003 m. iki pat pirmosios Kipro graikų administracijos atliekamų gręžimo operacijų jūroje 2011-aisiais. Turkija ir Kipro turkai nuolat ragino Kipro graikų administraciją nutraukti vienašališką veiklą jūroje tol, kol nebus iš esmės susitarta.
Kipro graikų administracijai atlikus pirmąjį gręžimą, Turkija ir Šiaurės Kipro Turkų Respublika (ŠKTR) neturėjo kitos išeities, kaip tik reaguoti į šiuos vienašališkus veiksmus. Po šio pirmojo gręžimo, 2011 m. Turkija ir ŠKTR taip pat pasirašė jūrų sienos nustatymo susitarimą su KT. Tada ŠKTR nustatė licencijuojamus gavybos plotus jūroje, kaip ir GKA, ir suteikė tyrimų ir gręžimo licencijas Turkijos naftos korporacijai (TNK).
Vis dėlto Turkija kantriai laukė net iki 2019 m. ir tik tada atliko savo pirmuosius gręžinius regione. Tai yra praėjus aštuoneriems metams po pirmojo Kipro graikų atlikto gręžimo.
Naujausi įvykiai
Kokie naujausi įvykiai nutiko? Šių metų liepos 21 d. turkai nusprendė išsiųsti seismologinių tyrimų laivą į savo kontinentinio šelfo pietvakarinę dalį, kuri 2004 m. buvo įregistruota JT (licencijos buvo išduotos 2009 ir 2012 m.). Taigi tai nebuvo naujas licencijuotas plotas vakaruose. Tada Vokietija ir ES atstovai paprašė turkų suteikti paskutinę galimybę susitarti diplomatijos pagalba. Demonstruodama gerą valią Turkija sustabdė planuojamą veiklą. Turkijos ir Graikijos lyderių vyresnieji patarėjai, padedami Vokietijos diplomatų, surengė keletą susitikimų. Galiausiai sutarta iš naujo pradėti paruošiamąsias derybas, pokalbius dėl pasitikėjimo stiprinimo priemonių ir politines konsultacijas. Susitarta buvo net dėl bendro pareiškimo (tai nutiko šių metų rugpjūčio 7 d.).
Tačiau likus kelioms valandoms iki bendro pareiškimo paskelbimo, graikai paskelbė pasirašę jūrinį susitarimą su Egiptu. Vokietija ir ES Komisija taip pat nežinojo apie šį provokuojantį veiksmą.
Vienašališkas Graikijos susitarimas pažeidė tiek Turkijos, tiek Libijos teises į kontinentinį šelfą (jame sutarta jūrų siena iš dalies kertasi su jau anksčiau apibrėžtomis jūrų teritorijomis tarp Turkijos ir Libijos).
Turkijos ambasada Vilniaus senamiestyje. Slaptai.lt nuotr.
Kadangi Graikija pasirodė nesąžininga tiek Turkijos, tiek Vokietijos atžvilgiu, bei prarado pasitikėjimą, Ankara atnaujino sustabdytą žvalgymo veiklą savo kontinentiniame šelfe. Nejaugi po tokių graikiškų akibrokštų apsiverčia liežuvis kaltinti Turkiją?
O ką tada darė Graikija? Ji eskalavo įtampą: surengdama karines pratybas, persekiodama turkų civilinį žvalgymo laivą, pažeisdama demilitarizuotą Rytų Egėjo jūros salų ir Kastelorizo statusą, ruošdamasi išplėsti savo jūrinės teritorijos plotą, baugindama Turkijos musulmonų mažumą Vakarų Trakijoje.
Nepaisant šių provokacinių graikiškų veiksmų, Turkija laikosi štai tokios politikos: remia Vokietijos pastangas dėl derybų, o Graikija vis tiek vilkina pradėti prasmingas dvišales derybas su Turkija be išankstinių sąlygų.
Ką dar Lietuvos skaitytojams derėtų žinoti? ES vyriausiasis įgaliotinis Borelis pasiūlė palengvinti tiesioginį Turkijos ir Graikijos dialogą, todėl Turkijos užsienio reikalų ministras Čavušoglu sutiko susitikti su Graikijos užsienio reikalų ministru Dendias. Deja, Graikija vėl atsisakė. Rugsėjo 3 d. Turkija paskelbė apie savo valstybės paramą NATO generalinio sekretoriaus iniciatyvai dėl konflikto sustabdymo ir deeskalacijos. Savo pranešime spaudai turkai pakartojo pasirengę pradėti dialogą su Graikija be išankstinių sąlygų. Deja, Graikija į šį raginimą taip pat nedavė teigiamo atsakymo.
Turkija laikosi tokios nuomonės: jei Graikija reikalaus išankstinių sąlygų, Ankara pat atkakliai laikysis savo išankstinių sąlygų, kaip antai: denonsuoti Sevilijos žemėlapį, Kipre įdiegti teisingą pajamų pasidalijimo mechanizmą, liautis bauginus Turkijos musulmonų mažumą Vakarų Trakijoje, nustot reikalauti ES sankcijų Turkijai.
Turkijos teisinė pozicija
Turkijos pozicija grindžiama įvairiais tarptautinių teismų sprendimais ir principais.
Kai linija nubrėžta vienodu atstumu tarp žemyninės Turkijos ir žemyninės Graikijos, visos Graikijos salos, esančios į rytus nuo šios linijos, iškreipia teisingumą. Turkija teigia, kad šioms saloms neturėtų būti suteiktas KŠ / IEZ statusas. Šią poziciją patvirtina daugybė tarptautinių teismų sprendimų ir valstybinės praktikos.
Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Saloms, iškreipiančioms teisingumą, neturėtų būti suteikta jūrinės teritorijos jurisdikcija (KŠ/ IEZ).
Pagal perteklinę graikų / Kipro graikų poziciją, visos salos automatiškai turi KŠ / IEZ statusą, remiantis vien JT jūrų teisės konvencijos 121 straipsniu dėl salų valdymo. Tačiau teisės ir ribos yra skirtingos sąvokos.
Pertekliniai graikų/KG dueto teiginiai agresyviai pasireiškia Sevilijos žemėlapyje, suteikiančiam Antalijos įlanką kaip vienintelę reikšmingą jūrinės jurisdikcijos zoną Turkijai. Tai akivaizdžiai nepriimtina ilgiausią žemyninę pakrantę turinčiai Viduržemio jūros rytų šaliai.
Kastelorizo sala yra šių graikiškų perteklinių pretenzijų pavyzdys. Graikija tvirtina, kad 10 km2 sala (Kastelorizo), esanti 2 km atstumu nuo žemyninės Turkijos dalies ir 580 km nuo žemyninės Graikijos, turėtų sudaryti 40. 000 km2 KŠ / IEZ zoną.
Mano supratimu, tik išklausius šiuos turkų argumentus galima svarstyti, kuri pusė – teisi. Tačiau šių turkiškų argumentų pasigedau lietuviškoje žiniasklaidoje…
Turkijos dujų žvalgybos laivas „Oruc Reis“. EPA – ELTA nuotr.
Graikija pirmadienį pasmerkė Turkijos sprendimą į ginčytinus vandenis Viduržemio jūroje vėl išsiųsti dujų telkinių žvalgybos laivą ir apkaltino Ankarą „sistemingai kenkiant taikai ir saugumui regione“.
„Raginame Turkiją tučtuojau atšaukti savo sprendimą“, – sakė Graikijos užsienio reikalų ministerija, pridurdama, kad šalis turėtų „nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus“.
Turkijos karinis jūrų laivynas sekmadienį sakė, kad laivas „Oruc Reis“ pirmadienį vandenyse į pietus nuo Graikijos Kastelorizo salos pradės seisminius dujų telkinių tyrimus ir juos atliks iki spalio 20 dienos.
Laivas jau nuleido inkarą ir tęsia žvalgybos darbus, pirmadienį tviteryje parašė Turkijos energetikos ministras Fatihas Donmezas.
NATO narės Graikija ir Turkija jau kelias savaites ginčijasi dėl dujų telkinių ir jūrinių sienų, abiem šalims reikalaujant teisės toje pačioje Viduržemio jūros vietoje vykdyti dujų telkinių žvalgybą ir gręžti gręžinius.
Turkija šiam laivui rugsėjo viduryje nurodė dėl remonto darbų parplaukti į uostą ir sutiko įsitraukti į diplomatines derybas. Abi pusės susitarė pradėti tiesiogines diskusijas ir sumažinti įtampą.
Graikija sakė, kad „Oruc Reis“ sugrįžimas parodė, jog Turkija yra nepatikima ir nenori derėtis. Su Turkija dėl dujų telkinių ginčijasi ir Kipras.
Šalių ginče tarpininkauja Vokietija, o šią savaitę Atėnuose, Ankaroje ir Nikosijoje apsilankys Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Tęsiantis ginčui dėl gamtinių dujų išteklių Viduržemio jūroje, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas griežtai sukritikavo Europos Sąjungą (ES).
„Europos Sąjunga, tapusi Graikijos ir Kipro graikų akiplėšiškumo įkaite, smuko iki įtakos neturinčio, paviršutiniško ir netoliaregiško darinio“, – pareiškė jis ketvirtadienį.
R. T. Erdoganas pabrėžė, kad nėra nė vienos problemos regione, kuri būtų išspręsta ES iniciatyva. „Visiškai priešingai: kiekviena krizė, į kurią įsikišo Sąjunga, tik įgavo naują mastą ir padidėjo“, – sakė jis.
ES šalių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje prasidėjusiame viršūnių susitikime aptaria ir konfliktą bei santykius su Turkija.
Turkija rytinėje Viduržemio jūros dalyje vykdo dujų žvalgybos darbus, kuriuos Graikija ir Kipras vadina nelegaliais. Todėl ES rugpjūčio pabaigoje paskelbė ultimatumą Turkijai bei pagrasino naujomis sankcijomis.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su darbo vizitu išvyksta į Briuselį, kur dalyvaus dvi dienas truksiančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT). Tai bus antrasis nuo pandemijos pradžios vyksiantis fizinis ES valstybių vadovų susitikimas.
Valstybių vadovai ketina aptarti situaciją Baltarusijoje, ES santykius su Kinija, situaciją Viduržemio jūros rytinėje dalyje, ES galimą atsaką dėl Aleksejaus Navalno bylos, Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktą.
Susitikime taip pat bus aptariami su ES konkurencingumu susiję klausimai – vidaus rinkos veikimo stiprinimas, pramonės strategijos ir skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimas.
Prieš prasidedant EVT sesijai ketvirtadienį prezidentas susitiks su Šiaurės ir Baltijos šalių vadovais, su kuriais apsikeis nuomonėmis dėl EVT sesijos darbotvarkėje keliamų klausimų.
R. T. Erdoganas reikalauja JT reformos. EPA-ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per JT Generalinės Asamblėjos visuotinius debatus pareikalavo reformuoti Jungtines Tautas. „Mes matėme, kokie neefektyvūs šioje krizėje yra esami globalūs mechanizmai“, – sakė jis savo vaizdo žinutėje, turėdamas omenyje koronaviruso pandemiją. Esą prireikė savaičių ir mėnesių, kol Saugumo Taryba įtraukė pandemiją į savo darbotvarkę.
Turėdamas omenyje konfliktą dėl ginčytinos gamtinių dujų žvalgybos bei ginčų dėl sienų rytinėje Viduržemio jūros dalyje, R. T. Erdoganas pabrėžė, kad jo šalis pasiruošusi dialogui ir nori konferencijos šia tema su regiono atstovais. Forume esą turėtų būti atstovaujami ir Kipro turkai.
Praėjusiais mėnesiais rytinėje Viduržemio jūros dalyje paaštrėjo ginčas tarp Graikijos ir Turkijos bei tarp Turkijos ir Kipro. Graikija kaltina Turkiją prie graikų salų atliekant nelegalią dujų žvalgybą. Ankara kaltinimus atmeta ir teigia, kad vandenys priklauso Turkijos šelfui.
R. T. Erdoganas savo kalboje taip pat akcentavo, kad Turkija priėmė 4 mln. pabėgėlių iš Sirijos. Turkija pasiaukojo ir „išgelbėjo visos žmonijos garbę“, sakė jis. „Deja, kai kurios šalys, įskaitant ir kai kurias Europos valstybes, pažeidžia pabėgėlių ir migrantų teises“, – kalbėjo Turkijos vadovas.
Europos Sąjunga dėl Kipro veto ir toliau negali paskelbti sankcijų Baltarusijai. Tai po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Reikalingo vienbalsio pritarimo nebuvo“, – sakė jis. Sprendimą blokavo Kipras.
Kipras teigia pritarsiantis sankcijoms Baltarusijai tik tuomet, jei ES paskelbs sankcijas ir Turkijai – dėl jos vykdomos gamtinių dujų žvalgybos rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Dabar sankcijų klausimą savo viršūnių susitikime savaitės pabaigoje svarstys ES šalių vadovai. Jie ketvirtadienį ir penktadienį diskutuos apie būsimus santykius su Turkija.
Jau rugpjūtį ES užsienio reikalų ministrai priėmė principinį susitarimą dėl sankcijų Baltarusijai. Į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukta 40 asmenų – jiems bus draudžiama atvykti į ES šalis, įšaldomos čia esančios jų sąskaitos. Tačiau Kipras blokuoja sprendimą, kuris įsigalios tik tuomet, kai jam bus pritarta vienbalsiai.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Graikija ir Turkija dalyvaus derybose NATO, kuriomis bus siekiama užkirsti kelią atsitiktiniams susirėmimas Viduržemio jūroje, abiem pusėms nesutariant dėl jūrinių sienų ir teisės atlikti dujų telkinių žvalgybą.
Įtampa regione yra kilusi dėl Turkijos vykdomos dujų telkinių žvalgybos. Graikija ir Kipras teigia, kad Turkija savo veiksmais pažeidžia jų suverenumą. Siekdamos parodyti savo galią abi pusės regione dislokavo karinių laivų, taip sukeldamos tarptautinės bendruomenės nerimą dėl galimų incidentų.
Vis dėl to Graikija ir Turkija sutiko dalyvauti derybose, teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Po to, kai klausimą aptarėme su Graikijos ir Turkijos lyderiais, abi pusės sutiko įsitraukti į technines derybas NATO, kad būtų įtvirtinti karinio konflikto deeskalavimo mechanizmai ir sumažinta incidentų bei susidūrimų Rytinėje Viduržemio jūros dalyje rizika“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Graikija ir Turkija abi yra vertinamos sąjungininkės, o NATO yra svarbi platforma diskusijoms dėl visų klausimų, kurie liečia mūsų bendrą saugumo situaciją“, – teigė jis.
Kadangi derybos bus techninio karinio pobūdžio, abejotina, kad pavyks rasti visišką sudėtingos ilgalaikių Graikijos ir Turkijos varžybų problemos sprendimą. Tačiau analitikai tikisi, kad derybos bent jau paklos pamatą tolimesniam pokalbiui.
Derybos organizuojamos JAV valstybės sekretoriui Mike’ui Pompeo paraginus abi puses mažinti įtampą ir diplomatiniais kanalais sušvelninti susidariusią krizę.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę pareiškė pratęsiantis Turkijos dujų telkinių žvalgybos misiją ir pabrėžė, kad Ankaros neįbaugins Graikijai ES šalių, pavyzdžiui Prancūzijos, teikiama karinė parama.
Vokietija paragino Graikiją ir Turkiją numalšinti nesutarimus dėl gamtinių dujų telkinių žvalgybos Viduržemio jūros rytuose, antraip esą kilusi įtampa gali „lemti katastrofą“.
Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso pranešime paskelbtas po susitikimo su Graikijos premjeru Kyriaku Mitsotakiu ir kitais graikų pareigūnais Atėnuose. Vėliau H. Maasas keliaus į Turkiją.
Aptikus didelius gamtinių dujų telkinius Viduržemio jūroje, prie Kipro ir Kretos salos, kilo nesutarimai tarp Graikijos ir Turkijos dėl šių energetinių išteklių.
„Eskalacijos spiralė kelia didelį nerimą. Mažiausia kibirkštis gali lemti katastrofą“, – sakė H. Maasas, kurio atstovaujama šalis šį pusmetį pirmininkauja ES.
„Mums nedelsiant absoliučiai būtini deeskalacijos ženklai ir siekis palaikyti dialogą“, – teigė H. Maasas.
Vokietija siekia išspręsti ginčą diplomatiniu keliu tuo metu, kai Graikija ir Turkija žvangina ginklais Viduržemio jūroje ir siunčia savo karo laivus neva prižiūrėti ginčijamų teritorijų netoli Kretos salos.
H. Maasas paragino nutraukti „bet kokius destruktyvius ir provokatyvius veiksmus Viduržemio jūros rytuose“.
Turkijos tanklaivis. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad aptiktas didžiausias gamtinių dujų telkinys šalies istorijoje, praneša agentūra „Reuters“.
Juodojoje jūroje rasta 320 mlrd. kubinių metrų dujų, penktadienį sakė R. T. Erdoganas. Be to, esą yra pagrindo manyti, kad regione yra daugiau dujų išteklių. Anot prezidento, planuojama dujų gavybą pradėti 2023 metais.
Agentūra „Reuters“ iš šaltinių sužinojo, kad minėto dujų kiekio pakaktų patenkinti Turkijos poreikį 20 metų.
R. T. Erdoganas, be to, paskelbė, kad tęs prieštaringai vertinamą išteklių žvalgybą Viduržemio jūroje. Dėl to šiuo metu vyksta konfliktas su Graikija ir ES.
