R. T. Erdoganas reikalauja JT reformos. EPA-ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per JT Generalinės Asamblėjos visuotinius debatus pareikalavo reformuoti Jungtines Tautas. „Mes matėme, kokie neefektyvūs šioje krizėje yra esami globalūs mechanizmai“, – sakė jis savo vaizdo žinutėje, turėdamas omenyje koronaviruso pandemiją. Esą prireikė savaičių ir mėnesių, kol Saugumo Taryba įtraukė pandemiją į savo darbotvarkę.
 
Turėdamas omenyje konfliktą dėl ginčytinos gamtinių dujų žvalgybos bei ginčų dėl sienų rytinėje Viduržemio jūros dalyje, R. T. Erdoganas pabrėžė, kad jo šalis pasiruošusi dialogui ir nori konferencijos šia tema su regiono atstovais. Forume esą turėtų būti atstovaujami ir Kipro turkai.
 
Praėjusiais mėnesiais rytinėje Viduržemio jūros dalyje paaštrėjo ginčas tarp Graikijos ir Turkijos bei tarp Turkijos ir Kipro. Graikija kaltina Turkiją prie graikų salų atliekant nelegalią dujų žvalgybą. Ankara kaltinimus atmeta ir teigia, kad vandenys priklauso Turkijos šelfui.
 
R. T. Erdoganas savo kalboje taip pat akcentavo, kad Turkija priėmė 4 mln. pabėgėlių iš Sirijos. Turkija pasiaukojo ir „išgelbėjo visos žmonijos garbę“, sakė jis. „Deja, kai kurios šalys, įskaitant ir kai kurias Europos valstybes, pažeidžia pabėgėlių ir migrantų teises“, – kalbėjo Turkijos vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.23; 03:00

Europos Sąjunga dėl Kipro veto ir toliau negali paskelbti sankcijų Baltarusijai. Tai po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. „Reikalingo vienbalsio pritarimo nebuvo“, – sakė jis. Sprendimą blokavo Kipras.
 
Kipras teigia pritarsiantis sankcijoms Baltarusijai tik tuomet, jei ES paskelbs sankcijas ir Turkijai – dėl jos vykdomos gamtinių dujų žvalgybos rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
 
Dabar sankcijų klausimą savo viršūnių susitikime savaitės pabaigoje svarstys ES šalių vadovai. Jie ketvirtadienį ir penktadienį diskutuos apie būsimus santykius su Turkija.
 
Jau rugpjūtį ES užsienio reikalų ministrai priėmė principinį susitarimą dėl sankcijų Baltarusijai. Į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukta 40 asmenų – jiems bus draudžiama atvykti į ES šalis, įšaldomos čia esančios jų sąskaitos. Tačiau Kipras blokuoja sprendimą, kuris įsigalios tik tuomet, kai jam bus pritarta vienbalsiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.21; 20:13

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Graikija ir Turkija dalyvaus derybose NATO, kuriomis bus siekiama užkirsti kelią atsitiktiniams susirėmimas Viduržemio jūroje, abiem pusėms nesutariant dėl jūrinių sienų ir teisės atlikti dujų telkinių žvalgybą.
 
Įtampa regione yra kilusi dėl Turkijos vykdomos dujų telkinių žvalgybos. Graikija ir Kipras teigia, kad Turkija savo veiksmais pažeidžia jų suverenumą. Siekdamos parodyti savo galią abi pusės regione dislokavo karinių laivų, taip sukeldamos tarptautinės bendruomenės nerimą dėl galimų incidentų.
 
Vis dėl to Graikija ir Turkija sutiko dalyvauti derybose, teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
 
„Po to, kai klausimą aptarėme su Graikijos ir Turkijos lyderiais, abi pusės sutiko įsitraukti į technines derybas NATO, kad būtų įtvirtinti karinio konflikto deeskalavimo mechanizmai ir sumažinta incidentų bei susidūrimų Rytinėje Viduržemio jūros dalyje rizika“, – sakė J. Stoltenbergas.
 
„Graikija ir Turkija abi yra vertinamos sąjungininkės, o NATO yra svarbi platforma diskusijoms dėl visų klausimų, kurie liečia mūsų bendrą saugumo situaciją“, – teigė jis.
 
Kadangi derybos bus techninio karinio pobūdžio, abejotina, kad pavyks rasti visišką sudėtingos ilgalaikių Graikijos ir Turkijos varžybų problemos sprendimą. Tačiau analitikai tikisi, kad derybos bent jau paklos pamatą tolimesniam pokalbiui.
 
Derybos organizuojamos JAV valstybės sekretoriui Mike’ui Pompeo paraginus abi puses mažinti įtampą ir diplomatiniais kanalais sušvelninti susidariusią krizę.
 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę pareiškė pratęsiantis Turkijos dujų telkinių žvalgybos misiją ir pabrėžė, kad Ankaros neįbaugins Graikijai ES šalių, pavyzdžiui Prancūzijos, teikiama karinė parama.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.04; 08:13

Vokietija paragino Graikiją ir Turkiją numalšinti nesutarimus dėl gamtinių dujų telkinių žvalgybos Viduržemio jūros rytuose, antraip esą kilusi įtampa gali „lemti katastrofą“.
 
Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso pranešime paskelbtas po susitikimo su Graikijos premjeru Kyriaku Mitsotakiu ir kitais graikų pareigūnais Atėnuose. Vėliau H. Maasas keliaus į Turkiją.
 
Aptikus didelius gamtinių dujų telkinius Viduržemio jūroje, prie Kipro ir Kretos salos, kilo nesutarimai tarp Graikijos ir Turkijos dėl šių energetinių išteklių.
 
„Eskalacijos spiralė kelia didelį nerimą. Mažiausia kibirkštis gali lemti katastrofą“, – sakė H. Maasas, kurio atstovaujama šalis šį pusmetį pirmininkauja ES.
 
„Mums nedelsiant absoliučiai būtini deeskalacijos ženklai ir siekis palaikyti dialogą“, – teigė H. Maasas.
 
Vokietija siekia išspręsti ginčą diplomatiniu keliu tuo metu, kai Graikija ir Turkija žvangina ginklais Viduržemio jūroje ir siunčia savo karo laivus neva prižiūrėti ginčijamų teritorijų netoli Kretos salos.
 
H. Maasas paragino nutraukti „bet kokius destruktyvius ir provokatyvius veiksmus Viduržemio jūros rytuose“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.25; 18:00

Turkijos tanklaivis. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad aptiktas didžiausias gamtinių dujų telkinys šalies istorijoje, praneša agentūra „Reuters“.
 
Juodojoje jūroje rasta 320 mlrd. kubinių metrų dujų, penktadienį sakė R. T. Erdoganas. Be to, esą yra pagrindo manyti, kad regione yra daugiau dujų išteklių. Anot prezidento, planuojama dujų gavybą pradėti 2023 metais.
 
Agentūra „Reuters“ iš šaltinių sužinojo, kad minėto dujų kiekio pakaktų patenkinti Turkijos poreikį 20 metų.
 
R. T. Erdoganas, be to, paskelbė, kad tęs prieštaringai vertinamą išteklių žvalgybą Viduržemio jūroje. Dėl to šiuo metu vyksta konfliktas su Graikija ir ES.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.21; 18:01

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Turkija atnaujina energetinių išteklių žvalgybą Viduržemio jūros rytuose, ir apkaltino Graikiją nesilaikant duotų pažadų.
 
„Atnaujinome gręžimo darbus. Į teritoriją nusiuntėme laivą „Barbaros Hayrettin“, – po penktadienio pamaldų Stambulo Šv. Sofijos mečetėje sakė R. T. Erdoganas.
 
Liepą Turkija sutiko „kuriam laikui“ sustabdyti naftos ir dujų žvalgybos darbus netoli Graikijai priklausančios salos pakrantės. Žvalgybos darbai turėjo būti sustabdyti, kol tęsiasi Turkijos derybos su Graikija ir Vokietija.
 
„Jie netesėjo savo pažadų“, – teigė R. T. Erdoganas.
 
Angliavandenilių paieška Viduržemio jūros rytuose tapo rakštimi Turkijos ir ES santykiuose.
 
Liepą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Turkijai įvesti sankcijas ir apkaltino Ankarą pažeidžiant Graikijos ir Kipro teises. Šiuo metu Turkija, Graikija ir Kipras skuba eksploatuoti neseniai atrastus gamtinių dujų telkinius Viduržemio jūroje.
 
Ankara savo ruožtu tvirtina esanti pasirengusi derėtis su Atėnais be jokių išankstinių sąlygų.
 
Ketvirtadienį Graikija ir Egiptas pasirašė susitarimą dėl išskirtinių ekonominių zonų Viduržemio jūros rytuose, tačiau R. T. Erdoganas jo nepripažįsta.
 
„Šis susitarimas neturi galios“, – sakė Turkijos lyderis.
 
Pati Turkija pernai pasirašė panašų susitarimą su Jungtinių Tautų (JT) pripažįstama Libijos Vyriausybe dėl jūrų sienų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.07; 17:00

NATO tiria incidentą Viduržemio jūroje, kuomet, pasak Prancūzijos, Turkijos fregatos elgėsi „ypač agresyviai“ vieno iš Prancūzijos karinių laivų atžvilgiu, teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
 
Prancūzijos karinio jūrų laivyno laivas, vykdydamas NATO operaciją, bandė patikrinti krovininį laivą, kuris buvo įtariamas gabenęs ginkluotę į Libiją ir taip pažeisdamas Jungtinių Tautų (JT) įvestą embargą.
 
Prancūzijos pareigūnų teigimu, Turkijos fregatos įsikišo ir radarais tris kartus nusitaikė į Prancūzijos laivą, tuo parodydamos, kad netrukus paleis raketas.
 
NATO narė Turkija kaltinimus pavadino „nepagrįstais“, dabar NATO tiria šį incidentą.
 
„Užtikrinome, kad NATO karinės valdžios institucijos ištirtų šį incidentą ir išaiškintų viską, kas įvyko“, – po NATO šalių gynybos ministrų vaizdo konferencijos sakė J. Stoltenbergas.
 
Prancūzija yra itin pasipiktinusi ir Turkijos veiksmus vadina „nepriimtinais sąjungininkei“, o gynybos ministrė Florence Parly iškėlė šį klausimą NATO šalių gynybos ministrų vaizdo konferencijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 06:00

Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį gynė jos migracijos politiką ir su ja susijusius sprendimus.
 
A. Merkel teigė mananti, kad 2015 metų rugsėjį paskelbtas jos nutarimas Vengrijoje įstrigusiems pabėgėliams ir migrantams atverti Vokietijos sienas buvęs teisingas.
 
Susitikime su Šiaurės rytų Vokietijos gyventojais kanclerė teigė esą turėjusi susigyventi su faktu, kad jos sprendimas, Vokietiją įpareigojęs priimti didžiules migrantų grupes, A. Merkel ir jos vyriausybei sukėlė labai daug problemų.
 
„Vis dėlto visada sakysiu, kad tai buvo teisinga – sugebėjome padėti žmonėms humanitarinės krizės akivaizdoje“, – teigė A. Merkel.
 
Kanclerė taip pat nurodė, kad Vokietija turėtų ne tik stengtis puoselėti šalies gerovę, bet ir pripažinti, kad yra tarptautinės bendruomenės dalis. „Privalome galvoti ne tik apie save“, – teigė ji.
 
Kalbėdama apie migrantų gelbėjimą Viduržemio jūros regione, A. Merkel skelbė, kad pasaulis turi laikytis „humanitarinių taisyklių“. Ji taip pat kritikavo kontrabandos ir prekybos žmonėmis operacijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08:14; 08:00

Maroko karališkojo jūrų laivyno pakrančių apsaugos laivai, patruliuojantys rajonus palei šalies Viduržemio jūros pakrantę, išgelbėjo 161 migrantą. Tai šeštadienio vakarą pranešė naujienų agentūra „Maghreb Arab Press“ (MAP), remdamasi šaltiniais Gynybos ministerijoje.
 
Gautomis žiniomis, didžioji dalis išgelbėtų žmonių – atvykėliai iš Užsachario Afrikos, kurie ketino pripučiamosiomis valtimis pasiekti Europą, bet kelionėje susidūrė su keblumais.
 
Marokas, kurį nuo Europos skiria siauras Gibraltaro sąsiauris, jau daug metų yra tranzito šalis nelegaliems migrantams, mėginantiems patekti iš Afrikos šalių į Europos Sąjungos valstybes.
 
Anot Maroko pareigūnų, nusikalstami tinklai, gabenantys nelegalius migrantus iš karalystės teritorijos į ES šalis, 2018 metais gerokai suaktyvėjo. Pagrindine migrantų srauto kryptimi tapo Ispanija.
 
Kaip pranešė šią savaitę Maroko VRM atstovas, šalies pareigūnai šių metų pirmojoje pusėje daugiau kaip 40-čiai tūkstančių migrantų sutrukdė nelegaliai patekti į Europą. Šis rodiklis 25 procentais viršija atitinkamą 2018 metų pirmosios pusės rodiklį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.14; 00:01

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Tokia mintis, kaip žinomo Biblijos posakio „Kiekvienai dienai užtenka savo vargų“ („Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savų vargų“. MT 6, 24–34) parafrazė šovė man į galvą, žiniasklaidai pradėjus jaudintis dėl kapitonės Karolos Raketės (Carola Rackete) konflikto su Italijos valdžia, kuri neleido įplaukti į savo uostą kapitonės laivo, plukdančio imigrantus (pabėgėlius?) iš Afrikos.

Kas toji kapitonė? Didvyrė, rizikuojanti savo laisve, kad išgelbėtų (atplukdytų į Europą) kelias dešimtis afrikiečių? Ambicinga avantiūristė, siekianti išgarsėti, spekuliuodama tauriais jausmais? Ar kažkokių paauglystės kompleksų kamuojama romantikė, nuoširdžiai tikinti, kad tik taip, pažeidinėjant valstybės teisę ir įstatymus, galima nuveikti kažką gera?

Nuomonių, vertinimų – daug ir įvairių. Lietuvos žiniasklaida linkusi iškelti „didvyriškuosius“ kapitonės elgesio niuansus, ypač išryškėjusius po to, kai Italijos teisėja Alessandra Vella paleido ją, kai ji buvo areštuota už laivo su 40 migrantų prišvartavimą Italijos uoste nepaisant italų pareigūnų draudimo. Beje, teisėjos sprendimas papiktino daugybę italų, nes C. Rackete sulaukė daug grasinimų ir yra priversta slapstytis.

Na, grasinimai – tai jau per daug… Grasinantieji nuleidžia save ant to paties žemo, visuomenės gyvenimo normų nepaisančių, antipilietiškų „piliečių“ laiptelio, ant kurio atsistojo kapitonė Rackete, prievarta, sukeldama pavojų policijos kateriu plaukusiems pareigūnams, įsibraukdama į suverenios valstybės uostą.

Nepateisinant grasinančiųjų veiksmų, „karingas“ jų emocijas visgi galima suprasti. Ypač jei jie – savo valstybę ir jos įstatymus gerbiantys labiau, nei nešvariu verslu tapusį tariamą pabėgėlių gelbėjimą.

Teisėja A. Vella savo išteisinančią nutartį pagrindė tuo, kad Italijos saugumo dekretas „netaikytinas gelbėjimo atveju“. Toks jos sprendimas itin supykdė prieš migrantus itin nusistačiusį Italijos vidaus reikalų ministrą Matteo Salvini, kuris yra uždraudęs humanitarines gelbėjimo misijas vykdantiems laivams įplaukti į Italijos vandenis ir uostus, nes jie skatina prekybą žmonėmis.

Kyla klausimas: kuo laikyti kapitonės C.Rackete vykdytą operaciją: žmonių gelbėjimu, ar eiliniu galimai prekybos žmonėmis atveju?

Grįžkime į pradžią.

Italija: laivo kapitonei, kuri, nepaisydama draudimo, atgabeno migrantus į Lampedūzos uostą, buvo paskirtas namų areštas. EPA-ELTA nuotr.

Labdaros organizacija „Sea-Watch“, kurios vardu veikė kapitonė, yra Vokietijoje registruota nevyriausybinė organizacija, pati kapitonė – Vokietijos pilietė, o jos laivas plaukioja su Nyderlandų vėliava…

Su Italija, kaip matome, jų niekas nesieja nei žmogiškuoju, nei politiniu aspektu. Vienintelė Italijos „kaltė“ ta, kad jos krantus plauna ta pati Viduržemio jūra, kaip ir Afrikos krantus.

Bet Italija – ne vienintelė (nelegalių) migrantų svajone tapusios Europos valstybė, įsikūrusi Viduržemio jūros baseine. Galima prisiminti Kiprą, Maltą, Ispaniją. Su Viduržemio jūra susisiekia ir Adrijos bei Egėjo jūros, o  prie jų – dar visas būrys Europos valstybių. Vadinasi, elgtis taip, lyg vienintelei Italijai Dievo lemta būti iš Afrikos bėgančių žmonių paskutinės vilties priebėga – arba ciniška demagogija, arba atviras melas.

Kitas faktas, verčiantis abejoti, jog vyko „gelbėjimo“ misija, tas, kad, pasak įvairių žiniasklaidos šaltinių, organizacijai „Sea-Watch“ priklausantis laivas grupę nelegalių migrantų paėmė „prie Libijos krantų“, kai jie susiruošė perplaukti Viduržemio jūrą pripučiama valtele.

Ko tikėjosi tie žmonės? Su komfortu perplaukti nesiaurą Viduržemio jūrą? Žiniasklaidoje buvo skelbtas vieno iš tų „keleivių“ skundas, kai jiems porą savaičių buvo neleista iš gelbėtojų laivo (laivo, nebe valtelės!) išlipti į krantą: „Mes daugiau nebegalime taip. Mes kaip kalėjime, mes praradome viską, mes netgi vaikščioti normaliai negalime, nes laivas mažas, o mūsų daug.“

Italija neleidžia švartuotis migrantus gabenantiems laivams. EPA-ELTA nuotr.

Įdomu, ką jie prarado, kai dar prie Libijos krantų grūdosi į dar mažesnę  guminę valtelę? Gal už nemenkus pinigus nusipirktą prekiautojų žmonėmis pažadą, kad už kelių šimtų metrų juos paims gelbėtojų laivas ir su orkestru atplukdys į išsvajotą rojų?…

Kilnu yra padėti dėl kitų kaltės į bėdą papuolusiems žmonėms, bet nėra tokių priemonių, kurios išgelbėtų žmones nuo jų pačių…

Jeigu tuos žmones rimtai norėta GELBĖTI nuo jūros stichijos, tai saugiausia (ir arčiausia) būtų buvę parplukdyti atgal į Libiją, nuo kurios jie, regis, ir nutolę nebuvo…. Bet taip neatsitiko. Lyg pasityčiojimui iš tikros bėdos atviroje jūroje ištiktų žmonių, į ilgoms kelionėms nepritaikytą valtį sugrūstus žmones sąmoningai buvo stengiamasi ATPLUKDYTI į Europą, persodinus juos į gelbėtojų laivą, kai pavojus jų gyvybei dar nebuvo iškilęs.

Sprendžiant iš visko, tai buvo eiliniai nelegalai, neturėję leidimo vykti į Europą, todėl Italijos saugumo dekretas, draudžiantis nelegalams išsilaipinti Italijoje, priešingai teisėjos nutarčiai, jiems galėjo būti taikytinas teisėtai.

Kaip skelbė euronews, paieškos-gelbėjimo laivas buvo netgi nusiuntęs užklausą Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre, prašydamas priimti specialius nutarimus, kuriems įsigaliojus, Italija būtų priversta įsileisti laivo gabenamus migrantus-nelegalus.

Tačiau teismas prašymą atmetė. Tai dar labiau sutirština nešvarių įtarimų šešėlį, gaubiantį visą migrantų „gelbėjimo“ operaciją, o pačios kapitonės veiksmai, dvi savaites dreifuojant prie Lampedūzos salos, panašesni į šantažą, o ne į kilnią misiją. Juk per dvi savaites, užuot plūduriavus prie Italijos krantų, kapitonė galėjo nuvairuoti savo laivą iki pat Vokietijos ar kitos nelegalams atviresnės šalies…

Bet ne. Jauna kapitonė, užsispyrusiai dreifuodama prie Italijos krantų, arogantiškai ignoravo kitos šalies įstatymus, apsunkino gyvenimo sąlygas „gelbėjamiems“ nelegalams, o galiausiai jėga prasiveržusi pro Italijos policijos kateriuką, sukėlė pavojų ir Italijos pareigūnams…

Tai kas ji – didvyrė? Pavojinga avantiūristė? „Nusikaltėlė“, kaip ją apibūdina Italijos VRM ministras?

Tai, kad kapitonės C. Rackete poelgį daug kas giria ne tik  juodadarbių pristigusioje Vokietijoje, bet ir pačioje Italijoje, neturėtų nieko stebinti.  Nėra tokios demokratinės valstybės, kurioje neveiktų vyriausybę reikia-nereikia kritikuojanti opozicija. Ir mažai kur rastume tokią opoziciją, kuri, kritikuodama veikiančiąją valdžią, daugiau galvotų apie valstybės interesus, o ne apie savireklamą. 

O juk valstybės interesas bei jos vyriausybės svarbiausia pareiga – savo valstybės piliečių gerovės ir saugumo užtikrinimas.

Matteo Salvinis. EPA – ELTA nuotr.

Pagaliau, natūralu, jog kiekviena vyriausybė, kaip tam tikros partijos ar partinės koalicijos kūdikis, pirmiausia atsižvelgia į savo rinkėjų, o ne į opozicijos pageidavimus bei lūkesčius. Dabartinė Italijos vyriausybė savo  postus užėmė dėka tų rinkėjų, kuriems buvo nepriimtina Eurosąjungai Vokietijos primesta atsivėrimo migrantams politika.

Bet juk kiekvienai valstybei pakanka savų rūpesčių… Todėl ir VRM vadovas Matteo Salvini, kovodamas su neteisėtos migracijos skatintojais, viso labo nuosekliai vykdo vyriausybės įsipareigojimus Italijos, o ne Vokietijos ar Prancūzijos rinkėjams.

Ar jis neteisus?

2019.07.07; 09:15

Rusijos ir JAV santykiuose neslopstant įtampai dėl Sirijos pilietinio karo, Rusija planuoja surengti savaitę truksiančias karinio jūrų laivyno pratybas Viduržemio jūroje.

Pratybose dalyvaus 25 karo ir pagalbiniai laivai bei 30 orlaivių, nurodoma ketvirtadienį šalies Gynybos ministerijos išplatintame pranešime, kurį cituoja valstybinė šalies žiniasklaida.

Rusija yra pagrindinė karinė Sirijos režimo sąjungininkė daugiašaliame šalies pilietiniame kare, ir yra įspėjusi, kad JAV gali pulti Sirijos pajėgas.

„Vakarai nepatenkinti Sirijos konflikto sprendimo eiga“, – agentūra TASS citavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą.

Sirijos vyriausybės pajėgos pastaruoju metu artėja link sukilėlių pozicijų šiaurės vakarinėje Idlibo provincijoje – paskutiniame šalies sukilėlių bastione.

Kremlius teigia, kad laivyno pratybos – „sustiprinta atsargumo priemonė“ tam atvejui, jei situacija Idlibe paaštrėtų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.31; 07:00

V. Orbanas: mėginimai primesti ES šalims bendrą migracijos politiką žlugo. EPA-ELTA nuotr.

Milane apsilankęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas negailėjo pagyrų Italijos vidaus reikalų ministrui Matteo Salviniui dėl griežtos jo pozicijos migrantų klausimu. „Nuo M. Salvinio sėkmės priklauso Europos saugumas“, – pareiškė V. Orbanas.

Tūkstančiai žmonių antradienį Milane dalyvavo protesto demonstracijoje prieš M. Salvinio ir V. Orbano susitikimą. Tarp mitingo dalyvių buvo pabėgėlių, aukštų kairiųjų partijų politikų bei žmogaus teisių organizacijų aktyvistų. Protesto moto buvo „Kartu prieš sienas“.

„Orbanai, keliauk namo“, – skandavo demonstrantai. Jie laikė rankose plakatus su užrašais prieš M. Salvinio ir Italijos vyriausybės imigracijos politiką.

„Nuo M. Salvinio sėkmės priklauso Europos saugumas, – pabrėžė V. Orbanas spaudos konferencijoje Milane po susitikimo su M. Salviniu. – M. Salvinis įrodo, kad migracija Viduržemio jūra gali būti sustabdyta. Iki šiol to nepadarė nė viena šalis. M. Salvinio drąsa verta pagarbos. Mes raginame jį nenuleisti rankų ir toliau ginti Europos sienas. Mes pasiruošę užtikrinti jam visą savo paramą“.

V. Orbanas: nuo M. Salvinio sėkmės priklauso Europos saugumas. EPA-ELTA nuotr.

Migracija, anot V. Orbano, yra didžiausia Europos problema, nuo kurios priklauso žemyno ateitis. „Vengrija įrodė, kad imigracija gali būti sustabdyta. Prieš tai visi sakė, kad tai neįmanoma nei teisiniu požiūriu, nei fiziškai“, – toliau kalbėjo premjeras. Migrantai esą turi būti ne dalijami po šalis, bet siunčiami namo. „ES elitas tvirtina, kad tai neįmanoma. Tai įmanoma, tam tik reikia ryžto ir politinės valios“, – sakė V. Orbanas.

M. Salvinis pareiškė, kad Italija bendradarbiaus su Vengrija siekiant Europos politikos reformos. Pirmoje vietoje vėl esą turi atsidurti teisė į darbą, saugumas ir sveikata. „Mūsų laukia istorinės permainos Europos lygiu“, – pabrėžė „Lega“ vadovas M. Salvinis.

Prieš susitikimą V. Orbanas sakė, jog džiaugiasi, kad asmeniškai susipažins su M. Salviniu. Jis yra „mano didvyris“, – teigė premjeras. Jis pabrėžė, kad Italijos ir Vengrijos santykiai naujos dešiniosios populistinės vyriausybės Romoje dėka yra puikūs.

Vengrija savo pasienyje su Serbija ir Kroatija pastatė šimtų kilometrų spygliuotos vielos tvorą. Nuo tada vadinamuoju Balkanų maršrutu pabėgėliai į Vidurio Europą beveik nepatenka. Tačiau tada smarkiai išaugo Viduržemio jūra keliaujančių pabėgėlių, kurių tikslas – Italija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.29; 08:30

Šią savaitę per dvi dienas prie Libijos krantų nuskendus daugiau kaip 200 migrantų, pagrindiniame migracijos maršrute Viduržemio jūroje, jungiančiame Afriką ir Europą, šiais metais žuvusių migrantų skaičius pasiekė mažiausiai 1 tūkst., pranešė Jungtinės Tautos.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) teigė, kad jį sukrėtė migrantų mirtys ir ragino imtis skubių veiksmų, siekiant sumažinti žmonių žūtis.

UNHCR duomenimis, antradienį ir trečiadienį per tris atskirus incidentus nuskendo apytikriai 220 migrantų.

Antradienį prie Libijos krantų nuskendo medinis pabėgėlius ir migrantus gabenęs laivas. Iš apytikriai 100 keleivių išgyveno tik 5, kuriuos išgelbėjo Libijos pakrančių apsaugos tarnyba.

Be kita ko, tą pačią dieną kitoje vietoje prie Libijos pakrantės nuskendo apie 130 žmonių plukdžiusi guminė valtis. Skelbiama, kad 60 žmonių išgelbėjo vietos žvejai, o 70 kitų nuskendo.

Trečiojo incidento metu trečiadienį nuskendo daugiau kaip 50 žmonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.24; 09:05

Šiemet migracijos srautai Viduržemio jūra, palyginti su pernai, sumažėjo perpus, informavo Tarptautinė migracijos organizacija (TMO).

Nuo šių metų sausio mėnesio iki birželio mėnesio vidurio šiuo keliu pasiekti Europą mėgino apie 40 tūkst. asmenų.

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Viduržemio jūroje žuvo 857 migrantai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu žuvo apie 2 tūkst. asmenų.

„Nepaisant to (aukų skaičiaus mažėjimo, – ELTA), Viduržemio jūra išlieka pavojinga vieta nelegaliems migrantams“, – Ženevoje vykusioje spaudos konferencijoje sakė TMO atstovas Joelis Millmanas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.20; 08:07

Ketvirtadienį Viduržemio jūroje prie Sirijos krantų sudužo Rusijos naikintuvas Su-30SM. Tai pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovai, kuriais remiasi „RIA Novosti“.

„Gautomis žiniomis, abu lakūnai, iki paskutinių minučių stengęsi išgelbėti lėktuvą, žuvo“, – sakė Rusijos kariškiai.

Avarija įvyko apie 9 valandą 45 minutės Lietuvos laiku virš Viduržemio jūros akvatorijos, naikintuvui pakilus iš Chmeimimo aerodromo.

Preliminariais duomenimis, į orlaivį nebuvo šaudoma. Spėjama, kad į jo variklį galėjo pakliūti paukštis.

Pastarąjį kartą didelė Rusijos lėktuvo katastrofa Sirijoje įvyko kovo mėnesį. Tada leisdamasis Chmemimo aviacijos bazėje sudužo transporto lėktuvas An-26. Juo skrido 33 keleiviai ir šeši įgulos nariai, jie visi žuvo.

Rusija – pagrindinė Sirijos prezidento Basharo al-Assado sąjungininkė, turinti ne vieną karinę bazę Sirijos pajūrio teritorijoje – B. al-Assado bastione.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.04; 05:00

Birželio 16 d. Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje Klaipėdoje į Europos Sąjungos karinę operaciją Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje ,,Sophia“ bus išlydėti 12 Lietuvos kariuomenės antrosios Laivų apžiūros grupės karių.

Į ES operaciją „Sophia“ 3 mėnesių rotacijai išvykstantys kariai pakeis pirmąją Laivų apžiūros grupę, kuri nuo šių metų kovo 6 d. buvo dislokuota Vokietijos karinio laivyno aprūpinimo laive FGS „Rhein“. 

Laivo apžiūros grupės pratybos. Ievos Budzeikaitės (Lietuvos kariuomenė) nuotr.

Kaip ir pirmoji Laivų apžiūros grupė, antroji grupė suformuota iš Karinių jūrų pajėgų, Karo policijos, Specialių operacijų pajėgų karių. Grupei vadovauja Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkas.

Pagrindinė Lietuvos karių užduotis operacijoje – sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ir migrantų gabenimo laivų stabdymas, apžiūra ir sulaikymas.

Pirmosios Laivų apžiūros grupės kariai, vykdydami ES operacijos „Sophia“ užduotis, parodė ypač gerus rezultatus – apieškojusi su Libijos vėliava tarptautiniuose vandenyse plaukusį motorinį laivą „El Mukthar“, rado ir pirmą kartą šios operacijos istorijoje konfiskavo kontrabandinių ginklų krovinį.

Lietuva ES operacijoje „Sophia“ dalyvauja nuo 2015 metų. Be Lietuvos kariuomenės Laivų apžiūros grupės karių, šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą vykdo Italijos karinio laivyno laive „San Giusto“ dislokuotoje Pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas tarnauja operacijos „Sophia” vadavietėje Romoje (Italija).

Apie operaciją „Sophia“

Europos Sąjungos Taryba 2015 m. gegužę nusprendė pradėti ES karinę operaciją „Sophia“ (angl. EUNAVFOR MED operation „Sophia“), kuria siekiama suardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje verslo modelį, mokyti Libijos pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno pajėgas ir prisidėti įgyvendinant JT ginklų embargą atviroje jūroje prie Libijos krantų.

Šioje Europos Sąjungos operacijoje dalyvauja 25 Europos Sąjungos šalys, kurios skiria karinius laivus, orlaivius ir kitus karinius pajėgumus operacijos užduotims atlikti. Šiuo metu operacijoje dalyvauja penki laivai ir šeši orlaiviai.

Informacija žiniasklaidai

Iškilminga išlydėtuvių ceremonija vyks birželio 16 d., 10 val. Žiniasklaidos atstovai, norintys užfiksuoti karių išlydėjimą į tarptautinę operaciją, 9.50 val. laukiami Karo laivų flotilės teritorijoje (Skirvytės g. 1, Klaipėda). Žurnalistams būtina su savimi turėti galiojančius žiniasklaidos priemonės pažymėjimus ir asmens dokumentus.

Lietuvos kariuomenės nuotrauka (aut. Ieva Budzeikaitė)

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.06.15; 02:02