Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Briuselis, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). ES valstybės narės ketvirtadienį įvedė sankcijas nušalintam prorusiškam buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo sūnui Oleksandrui dėl jų įtariamo vaidmens keliant grėsmę Ukrainos saugumui.
Europos Vadovų Taryba pareiškime nurodė, kad jie abu buvo įtraukti į esamą ES sankcijų sąrašą, sudarytą „reaguojant į tebesitęsiančią nepagrįstą ir neišprovokuotą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą“.
V. Janukovyčius buvo Ukrainos prezidentas nuo 2010 metų vasario iki 2014 metų vasario mėnesio, kai buvo nuverstas per visuotinį sukilimą prieš jo vyriausybės nusigręžimą nuo Vakarų ir artėjimą link Maskvos.
ES teigia, kad dabar Rusijoje gyvenantis 72 metų V. Janukovyčius vis dar atlieka „vaidmenį kenkiant ir keliant grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, taip pat valstybės stabilumui ir saugumui“.
Ketvirtadienį ES oficialiajame leidinyje paskelbtame sankcijų dokumente V. Janukovyčius kaltinamas sąmokslu grįžti į valdžią Ukrainoje, jei Rusijos invazijai pavyktų nuversti prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
„Įvairių šaltinių duomenimis, Viktoras Janukovyčius dalyvavo Rusijos specialiojoje operacijoje, kurios metu jis turėjo pakeisti Ukrainos prezidentą, per pirmuosius neišprovokuotos neteisėtos karinės agresijos prieš Ukrainą etapus“, – teigiama dokumente.
Jo sūnui Oleksandrui sankcijos įvestos dėl tos pačios priežasties ir dėl to, kad jis „vykdė sandorius su separatistų grupuotėmis Ukrainos Donbaso regione“.
49 metų vyras kaltinamas praturtėjęs dėl ryšių su buvusiu savo tėvo režimu ir išlaikęs energetikos verslą bei nekilnojamąjį turtą vadinamosiose Donecko ir Lugansko respublikose.
„Separatistų batalionas OPLOT (įtrauktas į sąrašą nuo 2015 metų vasario mėnesio) saugojo jo nekilnojamojo turto plėtros projektus vadinamojoje „Donecko liaudies respublikoje“, – sakoma sankcijų dokumente.
Kaip asmenims, kuriems taikomos sankcijos, abiem Janukovyčiams bus taikomas draudimas išduoti ES vizas ir bet kokio bloko viduje turimo turto įšaldymas.
Skandale, kilusiame dėl numanomo suokalbio tarp Donaldo Trumpo rinkimų štabo darbuotojų ir Rusijos, ne mažiau kaip tris kartus figūruoja Izraelis, tvirtina ispanų laikraštis El Mundo. Paskutinis pagal laiką atvejis „rodo, kad kažkoks aukšto rango Izraelio valdininkas (gal gynybos ministras Avigdoras Libermanas) bendradarbiavo su Polu Manafortu (buvusiu Trumpo štabo vadovu), kad apdergtų Ukrainos opozicijos lyderę Juliją Timošenko ir paremtų prorusišką Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovičių“, rašo korespondentas Pablas Pardas.
„Buvo planuojama apkaltinti antisemitizmu Timošenko, o tuo pačiu, pagal asociaciją, tuometę JAV valstybės sekretorę Hilari Klinton, kuri kritikavo Janukovičių; galutinis tikslas – pasiekti, kad Kijevas suartėtų su Vašingtonu“, – rašo laikraštis, remdamasis dokumento 17-uoju puslapiu, kuriame Manafortas praėjusį penktadienį pripažino savo kaltę ir atsidavė specialiojo prokuroro Roberto Miulerio žinion.
„Dokumente aprašoma, kad Manafortas surežisavo schemą, siekiant tikslo, kaip jis tada tvirtino laiške, jog „Obamos žydai“ paspaustų (JAV) administraciją, kad toji atsisakytų Timošenkos ir paremtų Janukovičių“. Strategija numatė „skleisti straipsnius apie tai, kad kažkoks aukšto rango asmuo iš kabineto (kritikavęs Janukovičiaus poelgį su Timošenko) laikosi antisemitinių pažiūrų, nes palaiko Timošenko“.
Tuo tikslu būsimasis Trumpo štabo vadovas „privačiai koordinavo su vienu aukštu pareigūnu iš Izraelio vyriausybės, kaip paskleisti viešą pareiškimą, kuriame ta istorija būtų paviešinta“, rašo autorius, pranešdamas, kad tai buvo 2012 metų spalio mėnesį, prieš keletą dienų iki prezidento rinkimų JAV ir parlamento rinkimų Ukrainoje.
Manafortas elektroniniame pašte pasigyrė, kad apie tariamą Timošenkos ir ponios Klinton antisemitizmą parašys bulvarinis leidinys New York Post. „Po naujienos išspausdinimo Manaforto komanda ketino pranešti Obamos vyriausybei, kad Mitas Romnis (Obamos varžovas 2012 metų rinkimuose, – red. past.) įtikino „aukštą pareigūną iš Izraelio vyriausybės“ neminėti savo komunikate paramos, kurią Vašingtonas teikė Timošenko. Tokiu būdu jis tikėjosi „užsitikrinti (Obamos – red. past.) vyriausybės palankumą Janukovičiaus atžvilgiu“, – sakoma straipsnyje.
2012 metų spalio 27-ąją „Izraelio URM išspausdino komunikatą rusų kalba, kuriame rūsčiai pasmerkė Timošenkos paktų su jos šalies ultradešiniaisiais politiką“, rašo autorius. Tuo metu A. Libermanas buvo Izraelio užsienio reikalų ministras.
Julija Timošenko
Amerikos žiniasklaida pamanė, kad „aukštas pareigūnas iš Obamos kabineto“ – tai Hilari Klinton. „Izraeliečiai spėja, kad „aukštas pareigūnas“ iš tos šalies, kuris, kaip manoma, koordinavo savo veiksmus su Manafortu ir savo iniciatyva išleido diplomatinę notą rusų kalba, – tai Libermanas. Tačiau planas žlugo, nes nei New York Post, nei kiti leidiniai neišspausdino melagingos naujienos apie Klinton „antisemitizmą“, – sakoma straipsnyje.
Autorius primena du atvejus, kai „Rašageito“ skandale buvo minėtas Izraelis. Trumpo rinkimų štabo patarėjas Džordžas Papadopulas „turėjo kontaktų su Izarelio žvalgyba“, tvirtina laikraštis, remdamasis jo žmona ir buvusiu Australijos užsienio reikalų ministru Aleksanderiu Dauneriu.
2016 metų gruodį būsimasis Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Maiklas Flynas slapta susitiko su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku, tvirtina leidinys. Parodymuose Miuleriui ponas Flynas pareiškė, kad „gana aukštas prezidento pereinamosios komandos narys liepė jam susisiekti su aukštais pareigūnais iš užsienio vyriausybių, įskaitant Rusiją“, ir paprašyti jų „atidėti“ Izraelio gyvenvietes smerkiančią rezoliuciją „arba balsuoti prieš ją“ JTO Saugumo Taryboje.
Teisininkas Alexas Van Der Zwaanas. EPA – ELTA nuotr.
Tyrimui dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus įgaunant pagreitį, specialusis prokuroras Robertas Muelleris antradienį paskelbė pareiškęs kaltinimus teisininkui, siejamam su buvusiu prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos bendražygiu.
R. Muellerio tyrėjų komanda apkaltino teisininką Alexą Van Der Zwaaną sąmoningai melavus apie savo bendravimą su buvusiu aukštu D. Trumpo rinkimų kampanijos pareigūnu Richardu Gatesu. Pastarajam, be kita ko, yra pareikšti kaltinimai pinigų plovimu ir su mokesčių mokėjimu susijusiais nusikaltimais, įvykdytais jam dirbant Ukrainoje.
Londone gyvenantis ir tarptautiniame advokatų kontorų tinkle „Skadden Arps“ dirbantis A. Van Der Zwaanas taip pat kaltinamas melavęs apie savo ryšius su dar vienu neįvardijamu asmeniu, teigiama kaltinimų tekste.
Informacijos apie tai, kaip konkrečiai šis teisininkas susijęs su D. Trumpo rinkimų kampanija, beveik nepateikiama, tačiau yra žinoma, kad jis atstovavo savo advokatų kontorą šiai dirbant su Ukrainos vyriausybe 2012-aisiais vykusiame buvusios premjerės Julijos Tymošenko bylos nagrinėjime.
Tuo metu R. Gatesas ir buvęs D. Trumpo kampanijos vadovas Paulas Manafortas dirbo prorusiškam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui, kuris buvo nuverstas per 2014-ųjų Maidano revoliuciją.
Remiantis Ukrainos vyriausybės įrašais, R. Gatesas ir P. Manafortas už darbą V. Janukovyčiui gavo milijonus dolerių, tačiau apie tai tuo metu nebuvo skelbiama.
R. Muelleris, tiriantis, ar D. Trumpo rinkimų komanda prisidėjo prie Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus, praėjusį penktadienį taip pat netikėtai pareiškė kaltinimus 13-ai Rusijos piliečių, kaip įtariama, besikišusių į JAV politiką.
Oficialiai Rusija skelbiasi suteikianti politinį prieglobstį tiems, kas savo šalyse neteisingai persekiojami dėl politinių priežasčių.
Tačiau iš faktų galima įtarti ką kita – tarp priglobtųjų gali būti ir žmogžudžių, ir kitokio plauko nusikaltėlių. Prieglobstis gali būti suteikiamas net tada, kai globėjui tiesiog reikia „slėpti siūlo galą“.
Panarstykime kelis kiek egzotiškų asmenybių, gavusių politinį prieglobstį tiek sovietinėje, tiek posovietinėje Rusijoje, pavyzdžius.
Kimas Fiblis
Kimas Filbis
Kilmingos britų šeimos atžalą Kimą Fiblį sovietų žvalgyba užverbavo 1934 metais. Pilietinio karo metais dirbdamas „Times“ korespondentu Ispanijoje Fiblis jau atliko specialiųjų tarnybų užduotis. 1940-aisiais tapo britų žvalgybos agentu ir „kovėsi su komunizmo grėsme“, tačiau vien antrojo pasaulinio karo metais perdavė rusams daugiau nei 900 slaptų dokumentų.
Po karo susilaukia įtarimų ir 1963 m. iš Beiruto nelegaliai pabėga į Sovietų Sąjungą, kur gauna prieglobstį iki gyvenimo galo. Daugiau apie Kimą Fiblį – čia: https://slaptai.lt/žymė/kimas–filbis/
Robertas Bartinis
Italų aristokratas, pirmojo pasaulinio karo dalyvis. Su bolševikais susipažįsta bei susidraugauja patekęs į nelaisvę. Grįžęs į Italiją milžinišką savo tėvo palikimą perduoda italų komunistų partijai.
Po fašistinio persversmo Italijoje (1922 m.) pabėga į Sovietų Sąjungą, kur tapo garsiu aviacijos inžinieriumi. Tiesa, 1938 buvo nuteistas 10 metų kalėti už ryšius su „liaudies priešu“ Tuchačevskiu. Tačiau ir kalėdamas, ir po įkalinimo toliau kūrė lėktuvus sovietams.
Askaras Akajevas
Pirmasis Kirgizijos prezidentas, pradėjęs vadovauti šaliai dar kaip sovietinei respublikai 1999-aisiais. Buvo lojalus Rusijos politiniam kursui.
2005 m. Kirgizijoje kilus politinei krizei buvo priverstas skubiai bėgti į Rusiją. Ten iki šiol puikiai gyvena: dirba programos „Pasaulinės dinamikos kompleksinė sisteminė analizė ir modeliavimas“ koordinatoriumi, yra Rusijos mokslų akademijos narys, gyvena prestižiniame prabangiame pamaskvio miestelyje Barvichoje. Daugiau apie Askarą Akajevą – čia: https://slaptai.lt/žymė/askaras–akajavas/
Brunas Pontekorvas
Turtingos žydų šeimos vaikas, italų fizikas Brunas Pontekorvas per antrąjį pasaulinį karą dirbo su slaptais branduolinio ginklo projektais Anglijos ir Kanados atominiame centre.
Įtariama, kad jis galėjo būti prisidėjęs prie branduolinio ginklo gamybos paslapčių perdavimo Sovietų Sąjungai. Kad ir kaip būtų, 1950 m. jis atostogų Italijoje metu dingo kartu su žmona ir vaikais. Po penkerių metų Maskvoje surengė spaudos konferenciją, kurioje pranešė, kad yra Sovietų Sąjungos pilietis. Daugiau apie Bruną Pontekorvą – čia: https://slaptai.lt/žymė/brunas–pontekorvas/
Luisas Korvalanas
Čilės komunistų partijos gensekas Luisas Korvalanas po Pinočeto karinio perversmo 1973 m. buvo areštuotas kartu su kitais režimo priešininkais. Sovietų KGB netgi svarstė variantą išlaisvinti jį karinėmis priemonėmis. Tačiau po trejų metų kalinimo jis iškeistas į sovietų politinį kalinį, disidentą Vladimirą Bukovskį. Sovietų Sąjungoje Korvalanas vis dėlto neliko – neatpažįstamai pasikeitęs po plastinių operacijų 1983 m. nelegaliai grįžo į Čilę.
Džordžas Bleikas
Džordžas Bleikas
Legendinis ir, berods, vis dar gyvas rusų šnipas, iš kurio nuotykių gali mokytis Džeimso Bondo scenaristai. Po antrojo pasaulinio karo ėmė dirbti britų karinės žvalgybos agentūroje MI–6, buvo nusiųstas į britų ambasadą Seule, po Korėjos skilimo atsidūrė komunistų nelaisvėje. Po trijų metu kalinimo tapo komunistu.
Išlaisvintas britų buvo pasiųstas į Berlyną, kur veikė jau kaip dvigubas agentas. Iš Berlyno perdavinėjo sovietams išsamią informaciją apie MI–6 agentus. Išduotas kito šnipo nuteisiamas kalėti 42 metus, tačiau po 5 metų pabėga iš kalėjimo, per Belgiją ir VDR yra slapčia atgabenamas į Sovietų Sąjungą, kur ir gauna politinį prieglobstį.
Teigiama, kad gyveno Maskvoje, dėstė išorinės žvalgybos akademijoje. 2012 m. 90 metų jubiliejaus proga šnipą pasveikino pats Vladimiras Putinas. Daugiau apie Džordžia Bleiką – čia: https://slaptai.lt/žymė/dzordzas–bleikas/
Erikas Honekeris
VDR politikas, komunistų partijos lyderis 1971–1989 laikotarpiu. 1973 m. lankėsi ir Lietuvoje. Legendinės Berlyno sienos sumanytojas. Didelis sovietų draugas, jo valdymo metais režimas buvo griežtesnis nei Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir Vengrijoje. Griuvus Berlyno sienai, paprašė politinio prieglobsčio Sovietų Sąjungoje (jam grėsė teismas už sušaudymą žmonių, mėginusių bėgti per Berlyno sieną). Tačiau griuvus Sovietų Sąjungai Honekeris paprašytas palikti Rusiją. Jį priglaudė Čilės ambasada Maskvoje, vėliau Honekeris emigravo į Pietų Ameriką, kur ir mirė.
Karmalis Babrakas
Afganistano karo figūra. 1979 m. iškart po invazijos sovietai jį paskelbė Afganistano prezidentu vietoj nužudyto Hafizulaho Amino. Tikrasis Karmalio Babrako vardas – Sultanas Huseinas, jo tėvas kilęs iš Indijos Kašmyro.
1986 m. Babrakas atstatydintas „dėl pašlijusios sveikatos“, jo nuėmimas siejamas su Michailo Gorbačiovo atėjimu į valdžią. Babrakas buvo priverstas prašytis prieglobsčio Rusijoje, kur dieną naktį saugomas apsaugos gyveno iki mirties (1996 m.).
Eduardas Grigorianas
Eduardas Grigorianas
Kriminalinės patirties turintis armėnas, kuris vadovavo 1988 m. Azerbaidžano mieste Sumgaite specialiai rengtiems pogromams prieš savo tautiečius. Šių provokacijų esmė – nuskriausti kuo daugiau armėnų, o kaltę už antiarmėniškus išpuolius suversti azerbaidžaniečiams. Esą iš Armėnijos ir azerbaidžanietiško Kalnų Karabacho išvyti bei Sumgaite apgyvendinti azerbaidžaniečiai sumanė atkeršyti pirmiausia po ranka pakliuvusiems … Sumgaito armėnams.
Taip pat įtariama, kad antiarmėniškų pogromų vykdytojas E. Grigoranas į teisėsaugos rankas pateko atsitiktinai, per klaidą. Jei jo nebūtų sulaikę, vadinamąjį armėnišką pėdsaką šiandien aptikti būtų buvę žymiai sunkiau.
Nors tyrėjai nustatė, kad anksčiau tris kartus teistas Grigorianas ne tik Sumgaite kurstė riaušes, bet ir asmeniškai nužudė kelis armėnus, vis tik teismas jam skyrė juokingai trumpą įkalinimo bausmę: 1991 m. perkeltas kalėti į Armėniją jis netrukus atgavo laisvę.
Tačiau Armėnijoje neliko, o grįžo į Rusijos glėbį, kur iki šiolei sėkmingai gyvena.
Edvardas Snoudenas
Edvardas Snoudenas
Amerikiečių profesionalus kompiuterininkas, buvęs CŽV darbuotojas, 2013 m. pagarsėjęs slaptos informacijos iš JAV Nacionalinio saugumo agentūros nutekinimu.
Pasak Pentagono tarnybinio pranešimo, E. Snoudenas pagrobė 1,7 mln. slaptų bylų, kuriose dauguma dokumentų susiję su „gyvybiškai svarbiomis JAV armijos, karinio laivyno, jūros pėstininkų ir oro pajėgų operacijomis“.
Tais pačiais 2013–aisiais Snoudenas per Honkongą pabėgo į Rusiją. 2017 m. duomenimis, turėjo laikiną prieglobstį Rusijoje, kur nelaikomas išdaviku.
Tačiau yra įtarimų, kad tarp dar nepaviešintų bylų yra ir informacijos, susijusios su Vladimiru Putinu – būtent todėl Rusija jo neišduodanti.
Viktoras Janukovyčius
Prorusiškų pažiūrų Ukrainos politinis ir visuomeninis veikėjas, ketvirtasis Ukrainos prezidentas (2010–2014 m.), ypatingai palaikytas šalies rusakalbių. Išsigandęs Maidano revoliucijos slapčia pabėgo į Rusiją. Ukraina yra iškėlusi Janukovyčiui baudžiamąją bylą – kaltina jį valstybės išdavyste ir pasikėsinimu į šalies teritorinį vientisumą bei suverenumą.
Nepanašu, kad Rusija kada nors sugrąžintų Janukovyčių Ukrainai – dar 2014 m. Vladimiras Putinas atskleidė, kad būtent jo nurodymu buvo įvykdyta speciali operacija, per kurią nuverstasis Ukrainos prezidentas buvo slapta išvežtas iš Ukrainos per Krymą.
Raimondas Baranauskas
Po motinos Rusijos sparnu jaukiai glaudžiasi ir didžiausi bankrutavusio „Snoro“ banko akcininkai – Rusijos pilietybę turintis Vladimiras Antonovas bei lietuvis Raimondas Baranauskas, Lietuvos teisėsaugos įtariami „Snoro“ turto iššvaistymu, piktnaudžiavimu bei dokumentų klastojimu. 2011 m. lapkritį, kai nutarta „Snorui“ kelti bankroto bylą, bankininkai pabėgo į Londoną, o 2015 m, Londono teismams priėmus sprendimą perduoti juos Lietuvai, pasislėpė Rusijoje.
Šių metų pradžioje gautas atsakymas iš Rusijos Federacijos, kad Baranauskui suteiktas politinis prieglobstis Rusijos teritorijoje. R. Baranauskas teigia, kad jo statusas – kaip Edvardo Snoudeno.
Ukraina nepasirašys asociacijos su Europos Sąjunga susitarimo aukščiausio lygio susitikime Vilniuje. „Vykdydamas nepaprastai delikačią operaciją, Briuselis blogai apskaičiavo. Pasitelkusi rimbą Rusija galų gale sugebėjo pasiekti savo, o Europa su savo „suvytusia morka“ turi kentėti gėdą iki kito karto“, – rašo žiniasklaida. Ukrainos opozicija kaltina prezidentą išdavyste ir įžvelgia pagrindą apkaltai.
Viršūnių susitikime, kuris įvyks Vilniuje lapkričio 28–29 dienomis, Ukraina nepasirašys asociacijos su ES susitarimo, praneša Le Temps. Prieš ketverius metus pradėtas procesas nutrauktas lapkričio 21 dieną šalies ministro pirmininko Nikolajaus Azarovo potvarkiu.
Kijevo Rusios krikšto 1025-osios metinės davė Kremliui dingstį pritraukti stačiatikių cerkvę į „slavų tautos“ liaupsinimą, rašo Vakarų žiniasklaida. Kijeve prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos stačiatikių cerkvės (RPC – Rossijskaja pravoslavnaja cerkov) patriarchas Kirilas vadovavo politiniam–religiniam „kryžiaus žygiui“, kurio tikslas – atitraukti Ukrainą nuo žaidimų su Europos Sąjunga ir įtvirtinti ją Maskvos įtakos sferoje.
Pilar Bonet laikraštyje El Pais spausdina du straipsnius. Viename „Rusija išnaudoja stačiatikių cerkvę „slavų tautos“ liaupsinimui“ sakoma, kad Rusios krikšto metinės suteikė Maskvai dingstį pabrėžti ryšius su Ukraina ir Baltarusija: iškilmės prasidėjo Maskvoje, tęsėsi Kijeve, o vėliau baigiasi Minske. Rusijos politinė valdžia ir bažnyčios hierarchai pabrėžia trijų šalių kultūros ir dvasios vienybę.
Jevgenija Timošenko ragina Vakarų valstybes įvesti sankcijas valdininkams, kuriems dalyvaujant jos motina buvo nuteista kalėti.
Šią žinią praneša leidinys “Daily Mail”.
Vakarai pasmerkė Julijos Timošenko teismo procesą kaip politiškai motyvuotą, ir dėl to nukentėjo Ukrainos ryšiai su Europos Sąjunga bei JAV, sakoma straipsnyje, kurį parengė žurnalistas Mettas Bleikas, panaudodamas “Assosiated Press” medžiagą.
Rusiškas laikraštis “Pravda” šiomis dienomis paskelbė Pavelo Černyšovo publikaciją “Lietuva – Ukrainos atsiskyrimo nuo Rusijos vedlė”. Kai kurios publikacijos mintys – įdomios, nors ir kontraversiškos. Štai kelios labiausiai portalui Slaptai.lt įsiminusios pozicijos.
Straipsnio autorius Pavelas Černyšovas tvirtina, jog Lietuva prisiėmė santykių tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos tarpininkės vaidmenį. Pažymima, kad vizito Ukrainoje metu Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmiausia susitiko ne su šalies prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, o Charkove aplankė kalinamą buvusią premjerę Juliją Tymošenko.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vizito Ukrainoje metu Charkove aplankė sergančią buvusią premjerę Juliją Tymošenko, o iš ten išvyko tiesiai į Kijevą susitikti su kolega Viktoru Janukovyčiumi. Tai atsitiko tuo metu, kai dauguma Rytų Europos ir Baltijos valstybių lyderių paskelbė jam boikotą.
Pasak autorės, Lietuvos Prezidentė visada pasižymėjo nestandartiniais sprendimais ir savarankiškumu, kuris daugeliui Vyriausybės narių atrodo nepatogus. Galbūt būtent dėl to jos reitingai išlieka labai aukšti, nežiūrint į tai, jog lietuviai išgyvena sunkius laikus.
Jekaterinos Zabrodinos straipsnyje „Draugė Dalia” pateikiami Prezidentės D. Grybauskaitės biografijos faktai, veiklos apžvalga. Pasak autorės, didžiausia paslaptimi išlieka, kaip paprasta mergina, tipiška „mokslinės nomenklatūros“ atstovė (D. Grybauskaitė dėstė politinę ekonomiją Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje) tapo sėkminga Europos lygio valdininke, o vėliau ir nacionalinio masto politike.
Ukrainos ir Lenkijos santykiai įvairiais istoriniais laikais paliko daug nuoskaudų: jau nuo kazokų sukilimo XVII amžiuje buvo kovojama tarpusavyje, o II Pasaulinis karas paliko daug randų šiose tautose.
Vienas bičiulis ukrainietis nusprendė įgyvendinti tokį projektą: kai dauguma kalba apie tarpusavio ukrainiečių ir lenkų kovas, jis nusprendė istorijoje paieškoti, o kada ir kur kartu kovojo lenkai ir ukrainiečiai. „Ir žinai, sako jis man, koks buvo nustebimas, kai tose kovose atradau ir lietuvius“.
Tikrai tiesa, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikotarpiu kovojome kartu prieš bendrus priešus. Tačiau tiesa ir tai, kad nors didžiuojamės savo istorine praeitimi, bet mūsų istorijos žinojimas apsiriboja dabartinės Lietuvos valstybės teritorijoje nutikusiais įvykiais. Tad bendros pergalės rytuose, kultūros pasiekimai mums nėra svarbūs. Juk kiek žmonių žino apie Oršos ar Chotino mūšius?
