Vilniuje dviem teismams sulaukus grasinimų, buvo evakuoti žmonės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl gauto pranešimo apie grasinimus Lietuvos apeliaciniam ir Vilniaus apygardos teismams. Atvykę „Aro“ pareigūnai sprogmenų ir įtartinų laiškų nerado.
 
Buvo atšauktas planas „Skydas“.
 
Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą, 13 val. 03 min. Vilniuje, Gedimino pr., paskambinęs pranešėjas pasakė, kad į Lietuvos apeliacinį ir Vilniaus apygardos teismus jis išsiuntė apnuodytus laiškus.
 
Telefonu paskambinęs vyras taip pat pasakė, kad pastatai užminuoti, ir keikdamasis padėjo ragelį.
 
Buvo paskelbtas planas „Skydas“ ir iš teismų rūmų evakuoti visi žmonės – apie 300 asmenų.
 
Taip pat buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.07; 17:34

2017-ųjų sausio 13-oji diena. Minėjimas prie Lietuvos parlamento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti rezonansą sukėlusią vadinamąją Sausio 13-osios bylą. Nuosprendį teisėjų kolegija skelbs kitų metų vasario 18 dieną.

2016 metų sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismas atvertė 1991 metų sausio įvykių bylą. Tai savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje.

Sausio 13-osios minėjimas 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaltinimai pareikšti 65 asmenims. Baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.

Šią bylą sudaro 709 tomai dokumentų. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie 1 tūkst. Vien kaltinamasis aktas – iš 13 tomų. Kaltinamuosius gina 65 advokatai.

1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.13; 08:00

MG Baltic. ELTA nuotr.

Vilniaus apygardos teismo teisėjai po atostogų nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdis prasidėjo kaltinamųjų parodymais. Koncernas „MG Baltic“ bei partijos Liberalų sąjūdis bei Darbo partija nepripažįsta kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų. Kitas teismo posėdis vyks rugpjūčio 30 dieną.

„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.

Lietuvos liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka patvirtino, kad nepripažįsta kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų. Partija atsiriboja nuo kaltinimų, kurie yra duodami partijos nariams kaip fiziniams asmenims, o ne visai partijai.

Po parodymų R. Jurka, skirtingai nei kiti advokatai bei kaltinamieji, sutiko atsakyti į teisėjų kolegijos, prokuroro bei kitų advokatų užduodamus klausimus.

Dėl daugumos R. Jurkos atsakymų nesutiko E. Masiulis. Teisėjų kolegijos pirmininkei paklausus, ar E. Masiulis norėtų pakomentuoti advokato atsakymus dėl liberalų sąjungos, E. Masiulis vis dėlto atsisakė.

R. Jurka neigė gandą, kad Liberalų sąjūdį įkūrė „MG Baltic“ koncernas.

Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis sakė, kad kaltinamasis aktas yra nesuprantamas ir partija negali pripažinti pateiktų kaltinimų.

Pasak advokato, Vytautas Gapšys niekada neturėjo įgaliojimų veikti Darbo partijos vardu.

„V. Gapšys niekada neturėjo įgaliojimų veikti Darbo partijos vardu“, – teisme teigė Darbo partijos advokatas.

Kaip Elta jau skelbė, Eligijus Masiulis savo parodymus pradėjo išsamia savo, kaip politiko bei Seimo nario, karjeros apžvalga. Pasak E. Masiulio, jo sprendimai bei veiksmai Seime nebuvo veikiami nei Raimundo Kurlianskio, nei „MG Baltic“ koncerno. Jis dar kartą pabrėžė nepritariąs kaltinamajame akte pateiktiems kaltinimams.

„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus. Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotr.

„Atsakingai pareiškiu, kad nepripažįstu pateiktų kaltinamų“, – teigė E. Masiulis.

Apibūdinęs savo politinę karjerą, jis patvirtino, kad pažįsta daug verslo atstovų, tarp jų ir R. Kurlianskį.

„Esu pažįstamas su visais verslo įstaigų atstovais. (…) Aš, kaip politikas, privalėjau bendrauti su įvairiais visuomenės atstovais“, – sakė E. Masiulis.

Kaltinamasis pripažino, kad „MG Baltic“ koncernas iki tol, kol nebuvo sugriežtintas politinių partijų finansavimo įstatymas, rėmė Liberalų partiją. Bet sugriežtinus įstatymą, pasak E. Masiulio, nei koncernas, nei R. Kurlianskis neberėmė Liberalų sąjūdžio.

Jis pabrėžė, kad priiminėjant Vartojimo kredito įstatymo pataisą tiesiogiai per jį nebuvo veikiami jokie sprendimai Seime. Nebuvo sutarta nei dėl jokio kyšio davimo ar gavimo, kad būtų paveikiami Liberalų sąjūdžio nariai Seime.

„Aš nežadėjau R. Kurlianskiui ar koncernui paveikti Seimo narius. Mano veiksmai nebuvo veikiami R. Kurlianskio ar kitų asmenų“, – teigė E. Masiulis Teisėjų kolegijai.

Pasak E. Masiulio, dėl kito projekto, kuris minimas kaltinamajame akte „Vilnius – Utena kelio rekonstrukcija“, taip pat nebuvo imamas joks kyšis iš „MG Baltic“ ar R. Kurlianskio. Pasak E. Masiulio, „Vilnius-Utena kelio rekonstrukcija“ buvo tik leidimas pradėti tolesnes procedūras Vyriausybėje.

„Šis nutarimas net teoriškai negali būti naudingas „MG Baltic“, net aš nepritariau šio kelio rekonstrukcijai“, – teigė E. Masiulis.

E. Masiulis tikino nedaręs įtakos ir Jono Basanavičiaus paminklo vietos parinkimui Vilniaus senamiestyje. Ir jam nežinomi argumentai, kodėl „MG Baltic“ ar R. Kurlianskiui būtų aktuali šio paminklo pastatymo vieta.

Pasak kaltinamojo, R. Kurlianskis tik teiravosi, kur bus statomas paminklas. E. Masiulis sakė žinojęs, kad dėl paminklo vietos buvo daug nuomonių, todėl pasiūlė merui Remigijui Šimašiui dėl šio sprendimo neskubėti.

„R. Kurlianskis manęs neprašė paveikti Vilniaus merą Remigijų Šimašių, kad J. Basanavičiaus paminklo vieta turėtų būti ne prie Nacionalinės filharmonijos, o Konstantino Sirvydo skvere prie Prancūzijos ambasados (…) Aš niekam įtakos nedariau ir nesiekiau daryti įtakos R. Šimašiui. Man nebuvo žinoma, kodėl paminklo vietos parinkimas gali būti naudingas „MG Baltic“ ar pačiam R. Kurlianskiui“, – sakė E. Masiulis.

Pasak E. Masiulio, kaltinimai dėl dalyvavimo „Alfa savaitėje“ yra absurdiški, ir tai riboja jo žodžio laisvę.

„Esu pirmas Seimo narys, kuris yra baudžiamas už dalyvavimą „Alfa savaitėje“. Esu įsitikinęs, kad tai prieštarauja Konstitucijai“, – teigė E. Masiulis.

Pasak E. Masiulio, būtų keista, kad vieši asmenys neitų į žiniasklaidą bei mano, kad šis kaltinimas yra antikonstituciškas.

„Tai viešo asmens pareiga“, – sakė E. Masiulis.

E. Masiulis neigia, kad gauti pinigai iš R. Kurlianskio buvo kyšis. Pasak jo, tai buvo asmeninė paskola E. Masiuliui.

„Atsakingai noriu pareikšti, kad pinigus iš R. Kurlianskio gavau kaip paskolą investicijai į nekilnojamąjį turtą. (…) Kaip tik mano žmonos šeima ketino per varžytines įsigyti nekilnojamojo turto Palangoje“, – sakė E. Masiulis.

„Aš Kurlianskio paklausiau, ar jis, esant poreikiui, paskolintų man pinigų“, – teisme sakė kaltinamasis.

Kaltinamajame akte rašoma, kad E. Masiulis paėmė 106 tūkst. eurų, o ne 90 tūkstančių. Pasak E. Masiulio, jis iš R. Kurlianskio paėmė 90 tūkstančių ir pasidėjo juos į automobilio bagažinę.

„Sėdėdamas automobilyje surašiau su trijų proc. palūkanomis susitarimą dėl devyniasdešimties tūkstančių paskolos. (…) Juodoje rankinėje buvo ir šešiolika tūkstančių mano asmeninių pinigų, kuriuos turėjau paduoti žmonos seseriai“, – sakė E. Masiulis.

Pasak E. Masiulio, tai buvo civiliniai santykiai su R. Kurlianskiu, patvirtinti paskolos susitarimu.

Nuotraukoje: garsusis Eligijus Masiulis.

„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.

Kaip ELTA jau skelbė, duodamas parodymus R. Kurlianskis pabrėžė, kad tarp jo ir “,MG Baltic“ koncerno nebuvo pasirašyta jokia darbo sutartis, todėl jis koncerno labui net negalėjo veikti.

„Sutinku ir pageidauju duoti parodymus, kaip jau esu paaiškinęs, kaltinamasis aktas man nesuprantamas“, – pradėjo savo parodymus R. Kurlianskis.

Pasak kaltinamojo, jam nesuprantama formuojama viešoji nuomonė bei valstybės vadovų komentarai, esą jis veikė „MG Baltic“ koncerno labui. Pasak R. Kurlianskio, jis negalėjo veikti koncerno labui, nes jokios darbo sutarties tarp „MG Baltic“ ir jo nebuvo sudaryta.

„Kaltinamajame akte teigiama, kad aš, Raimondas Kurlianskis, buvau viceprezidentas koncerne, tokios pareigybės „MG Baltic“ net nebuvo. Niekada nebuvo sudaryta su manim ir „MG Baltic“ koncernu jokia darbo sutartis“, – sakė teisme R. Kurlianskis.

Pasak kaltinamojo, jis buvo tik valdybos narys, kurią sudaro šeši nariai. Valdybos narius jungė tik įstatytai, kurie nesuteikia teisės atstovauti pačiam „MG Baltic“ koncernui.

„Man nebuvo suteikti jokie įgaliojimai“, – sakė R. Kurlianskis.

„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.

R. Kurlianskis sakė, kad verslo paramos davimas viešosioms įstaigoms ir projektams yra normali procedūra visoje Lietuvoje. R.Kurlianskio teigimu, jo parama Taikomosios politikos institutui nebuvo joks kyšis. Ir Taikomosios politikos institutu nebuvo pasinaudota duoti kyšį kuriam nors Seimo nariui. Buvo paremta paties instituto veikla. Pasak kaltinamojo, „visos stambios, privataus, viešojo, kapitalo įmonės kaip „Lietuvos energija“, „Swedbank“, „Telia“ ir daugelis kitų“ teikia paramą viešosioms įmonėms.

R.Kurlianskis pabrėžė, kad verslo ir politikų bendravimas yra normali procedūra valstybėje. Pripažino, kad bendravo ir gerai pažinojo tiek E. Masiulį, tiek Š. Gustainį. Bet jokie kyšiai bei poveikis politiniams procesams per juos nebuvo daromas.

„Man, kaip aktyviam žiniasklaidos dalyviui, buvo įdomūs politikos veiksmai“, – sakė R. Kurlianskis.

R. Kurlianskis sako, kad jį Valstybės saugumo departamentas (VSD) sekė trylika metų, tai jeigu vis dėlto parama Taikomosios politikos institutui būtų kyšis, tai jį Specialiųjų tyrimų tarnyba jį sulaikyti turėjo jau 2015 metais.

„Jei parama viešajai įstaigai Taikomosios politiko institutui vis dėlto buvo kyšis, aš jau tuomet turėjau būti surištas ir sulaikytas ant grindinio. STT man antrankius turėjo uždėti 2015 metais“, – teigė R. Kurlianskis.

R. Kurlianskis teismui sakė, kad E. Masiulį pažinojo tikrai gerai ir viename jų susitikime E. Masiulis paklausė, ar jis galėtų paskolinti devyniasdešimt tūkstančių eurų. Pasak R. Kurlianskio, E. Masiulis papasakojo apie asmenines investicijas bei ketinimus investuoti, bet nieko detalaus.

„Nepasakysiu, kaip išėjo kalba apie pinigų poreikį. E. Masiulis paklausė, ar galėčiau jam paskolinti pinigų?“, – sakė R. Kurlianskis.

„Tikrai detaliai neklausiau, kam E. Masiuliui reikalingi pinigai. Aš tikrai esu ne vieną kartą skolinęs asmenims pinigų“, – sakė R. Kurlianskis.

Kaltinamasis teigė, kad pinigų suma E. Masiuliui nebuvo išskirtinė ir pateikė sąrašą asmenų, kam yra skolinęs pinigus. Sumos siekė 460 tūkst., 300 tūkst., 100 tūkst., 685 tūkst., 423 tūkst., netgi 1,5 milijono litų.

„Visos paskolos buvo deklaruotos įstatymų nustatyta tvarka bei sumokėta 15 proc. GPM“, – sakė R. Kurlianskis.

„Pinigai nebuvo dėžutėje“, – sakė R. Kurlianskis.

Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad kaip kreditorius skolino savo asmeninius pinigus.

„Skolinau savo asmeninius pinigus, tai patvirtino VMI, todėl niekaip negaliu suprasti prokuroro kaltinimo, kad tai buvo susiję su „MG Baltic“ koncernu“, – teigė R. Kurlianskis.

Parodymų pabaigoje jis pacitavo Emanuelį Kantą bei atsisakė atsakinėti į Teisėjų kolegijos klausimus.

Teismo verdiktas

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G.Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.28; 08:00

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus apygardos teismo teisėjai po atostogų nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“.Į antradienį vykstantį ketvirtąjį „MG Baltic“ bylos teismo posėdį susirinko visi kaltinamieji: Šarūnas Gustainis, Gintaras Steponavičius, Vytautas Gabšys, Eligijus Masiulis bei Raimondas Kurlianskis.

Prokurorui Justui Lauciui perskaičius kaltinamąjį aktą visi kaltinamieji savo kaltę neigė.

Pirmasis dėl kaltinimų nuomonę pareiškė R. Kurlianskis, kai kuriuos prokuroro pateiktus kaltinimus pavadinęs filosofiniais.

„Pozicijos dėl savo kaltės nepareikšiu ir parodymus duosiu kitame teismo posėdyje“, – sakė R. Kurlianskis.

Kaltę neigė ir E. Masiulis. „Aš juos (kaltinimus.- ELTA) sunkiai suvokiu, jie labai prasilenkia su realybe, aš nepripažįstu, to nepadariau, bet esu pasiruošęs teikti parodymus“, – sakė teisme E. Masiulis.

V. Gabšys teisėjų kolegijai išdėstė kaltinamojo akto netikslumus. Pasak jo, aktas neatitinka realios tiesos. Pasak V. Gabšio, akte pilna datų neatitikimų.

„Esu pasiruošęs parodymus duoti rugpjūčio 30 dieną, šiandien to nedarysiu. O ir kaltinimų pripažinti aš tikrai negaliu“, – sakė V. Gabšys.

Š. Gustainis ir G. Steponavičius taip pat nepripažino savo kaltės.

Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Susitikimai su verslininkais negali būti laikomi nusikalstama veika“, – sakė G. Steponavičius, pasirengęs duoti parodymus.

„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės, bet parodymus duos bei konkrečiai pakomentuos prokuroro kaltinimus.

Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos nepripažino kaltės, bet parodymus taip pat duos, sakė jų advokatai Raimundas Jurka ir Vaidotas Sviderskis.

Darbo partijos advokatas V. Sviderskis prokuroro kaltinamąjį aktą vadino absurdišku ir sakė, kad jį „suprastų tik prie butelio“. Pasak advokato, atitinkamai abstraktūs bus ir partijos parodymai. Taip pat advokatas pažymėjo, kad kaltinamasis aktas neatitinka teisinių reikalavimų bei vadino jį „buitišku“.

Teismas posėdį baigė, parodymus rugpjūčio 27 dieną pirmasis duos R. Kurlianskis, nors jo advokatas tam prieštaravo.

E. Masiulis tvirtino, kad jam nėra jokio skirtumo kitą posėdį duoti po R. Kurlianskio ar prieš jį, jis jau šiandien esą buvo pasiruošęs išsakyti savo poziciją.

Teismo posėdis prasidėjo kaltinamųjų prašymais teisėjų kolegijai, primena ELTA.

R. Kurlianskio advokatas Simonas Šlapinskas prašė teismo grąžinti bylą prokurorui, kadangi netiksliai nurodytos aplinkybės kaltinamajame akte pagal baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymius. Advokato teigimu, kaltinamajame akte neaiškiai nurodyta, kuo kaltinamas jo ginamasis, ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme. Ginamasis negali pasinaudoti savo teisėmis.

„Turi būti aiškus nusikalstamos veikos aprašymas“, – sakė advokatas S. Šlapinskas.

Pasak prokuroro Justo Lauciaus, teisėjų kolegija neturėtų tenkinti prašymo.

Seimo narys Gintaras Steponavičius. Slaptai.lt nuotr.

„Jeigu kaltinamajam kaltinamasis aktas nepatinka, tai nereiškia, kad jis yra neteisingas. Inkriminuotos veikos buvo aprašytos ikiteisminio tyrimo metu, kaltinimo formuluotės yra aiškios ir konkrečios“, – sakė prokuroras J.Laucius.

Teisėjų kolegija nusprendė prašymo netenkinti, nes kaltinamojo akto trūkumai netrukdo nagrinėti bylos.

M. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas prašė teisėjų kolegijos kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl E. Masiulio, kaip Seimo nario, laisvės suvaržymo kratos dieną. E. Masiuliui nebuvo leista išeiti iš namų kratos metu, jis tuo metu negalėjo atlikti Seimo nario funkcijų Seime. Seimo nariuio taikoma teisinė neliečiamybė, tad turėjo būti gautas Seimo sutikimas E. Masiulo neišleisti iš namų kratos metu. Taip buvo suvaržyta E. Masiulio, kaip Seimo nario, fizinė judėjimo laisvė. Pasak M. Bliuvo, buvo pažeistas 62 Konstitucijos straipsnis „Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė“.

Teisėjų kolegija šio prašymo taip pat netenkino.

V.Gapšys teismo prašė padaryti telefoninių pokalbių išklotines kaltinamiesiems bei kaltinamųjų aktų kopijas. Pasak V. Gapšio, be šios medžiagos advokatai negali atitinkamai paruošti kaltinamųjų gynybai.

Teisėjų kolegija prašymo netenkino, nes šis prašymas prieš tai buvusiuose teismo posėdžiuose jau buvo svarstytas ir atmestas.

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.22; 03:00

Vilniaus apygardos teisme baigta nagrinėti šnipinėjimu kaltinamo aukšto Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūno Nikolajaus Filipčenkos byla – prokuratūra siūlo jį pripažinti kaltu bei skirti 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, praneša Lietuvos žiniasklaida. 

Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai“
VSD būstinė. Slaptai.lt nuotr.

Rusijos pilietis kaltinamas su kitais asmenimis siekęs užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, kurie galėtų įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.

Taip pat jis teisiamas dėl dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo ir daugkartinių neteisėtų valstybės sienos kirtimų.

Asmuo kaltinamas ir už tai, kad su kitu Rusijos piliečiu 2011-2014 m. šnipinėjo bei verbavo net keletą Lietuvos piliečių, siekė gauti informacijos apie Valstybės saugumo departamento pareigūnus.

Galutinis nuosprendis Rusijos šnipui bus paskelbtas liepos 7 d.

Informacijos šaltinis – VSD

2017.06.23; 18:44

Vilniaus apygardos teismas vakar kaltu dėl kyšininkavimo pripažino buvusį Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių M. I.

Buvusiam inspektoriui skirta 3766 eurų bauda, taip pat uždrausta dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje.

Išnagrinėjęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjų surinktą baudžiamosios bylos medžiagą, Teismas konstatavo, kad M. I. padarė nusikaltimą – 2016 m. kovo mėnesį už pažeidimo neužregistravimą susitarė ir priėmė 600 eurų kyšį iš tikrintoje statybvietėje neteisėtai dirbusio statybininko.

Sulaikius M. I. kratos metu pas pastarąjį buvo rasti ir paimti kaip kyšis gauti 600 eurų.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko STT Vilniaus valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

2016 metais nuteisti 32 STT Vilniaus valdybos pareigūnų tirtose bylose, kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnyba, prekyba poveikiu ir kitais korupcinio pobūdžio nusikaltimais kaltinti asmenys.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.04.27; 08:12

Vilniaus apygardos teismui šiandien perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai šnipinėjus prieš Lietuvos Respubliką pateikti mūsų šalies piliečiui R. L.

Šiandien Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina pranešė, kad ilgalaikės žvalgybos operacijos metu Valstybės saugumo departamentas nustatė kelis asmenis, kurie įtariami Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausios žvalgybos valdybos (BR GRU) nurodymu rinkę ir perdavę informaciją, įskaitant ir valstybės paslaptis, apie Lietuvos kariuomenę, jos dalinius, strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčias valstybės įmones, jų veiklą, objektus bei įrenginius jose.

Continue reading „Lietuvoje demaskuoti šnipai: pirmoji byla perduota teismui“

Vilniaus apygardos teisme šių metų balandžio 11-ąją surengtas trečias posėdis, kuriame už akių teisiami buvę Lietuvos OMON vadai – Boleslovas Makutynovičius ir Vladimiras Razvodovas.

Prisiminus ankstesnįjį, balandžio 3-iosios dienos posėdį, šis taip pat neturėjo pasižymėti ypatingu įdomumu. Juk Vilniaus OMON vadai teismo salėje nepasirodė. Ir maža vilties, jog kada nors pasirodys.

Tad nieko sensacingo išgirsti nesitikėta.

Ir vis dėlto balandžio 11-osios posėdis tapo tikra sensacija. Duodamas parodymus vienas nukentėjusysis pareiškė teismo salėje matąs asmenį, 1991-aisiais dalyvavusį užpuolant Lavoriškių postą. Ir ranka mostelėjo į šių eilučių autorių…

Continue reading „Skandalas Vilniaus apygardos teisme: po 23 metų atpažintas „omonininkas“ – žurnalistas“

Vilniaus apygardos teismas šių metų sausio 31-ąją pradėjo nagrinėti Vilniaus OMON vadų bylą. Bet ar yra vilčių, jog teismo procesas pasižymės objektyvumu ir nešališkumu? Ar nuoširdžiai tikime, jog, nagrinėjant šią ypač Lietuvos istorijai svarbią temą, išvengsime politinių tendencingumų?

Vilčių – mažai. Daugiau nei dvejis metus atidžiai stebėjau, kaip tas pats Vilniaus apygardos teismas paknopstomis nagrinėjo Medininkų skerdynių bylą, kurios nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme paliko ypatingai slogų įspūdį. Tendencingumai badyte badė akis. Kartais net gūžčiodavau pečiais: kas iš tiesų vadovauja teismo posėdžiui – prokurorai ar teisėjai?

Teisėjai itin kritiškai vertino tik buvusio Rygos OMON milicininko Konstantino Michailovo – Nikulino interesus ginančių advokatų argumentus, tiksliau – visiškai nekreipė į juos dėmesio, atmesdami be menkiausių argumentų.

Continue reading „Vilniaus OMON vadų bylos perspektyvos – „statistinio Lietuvos gyventojo akimis““

Aktualijų portalas Slaptai.lt neturėjo galimybės stebėti teismo posėdžių, kuriuose nagrinėta baudžiamoji Michaelio Kembelo byla. Visi teismo posėdžiai buvo uždari. Ši byla nuo pat pradžios buvo apgaubta slaptumo skraiste. Nieko nuostabaus. Pagrindiniai dalyviai čia buvo užsienio ir mūsų slaptųjų tarnybų pareigūnai, siekę kilnių, taurių tikslų – demaskuoti neteisėta ginklų kontrabanda užsiimti panūdusius potencialius teroristus. Bet ar MI 5 ir VSD kontržvalgybininkai nepersistengė, M.Kembelą trakduodami kaip potencialų nusikaltėlį?

Su Michaelio Kembelo (Michael Campbell) advokate Ingrida BOTYRIENE kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Ar žvalgyba pagrįstai Lietuvoje persekiojo airį Mihaelį Kembelą?“

Bet kokį pasakojimą visuomet norisi pradėt nuo gerųjų žinių. Bet kad gerųjų žinių – beveik nėra. Be to, sąvoka" gera naujiena" – sąlyginis dalykas. Gerosios naujienos turi ir neigiamų aspektų.

Pavyzdžiui, Vilniaus Apygardos teismo nuosprendis, skirtas Viktorui Uspaskichui ir jo komandai. Taip, sulaukėme mažytės atomozgos Darbo partijos byloje. Taip, V.Uspaskichui skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tiesa, ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, kurią privalu atlikti kalėjime, – griežta nepavadinsi.

Žinoma, jos negalima vadinti ir simboline. Kalėjimas yra kalėjimas. Net ir keletas mėnesių, praleistų už grotų, turi savąją kainą.

Continue reading „Kas geriau – kalintis ar besislapstantis?“

Štai dar vienos metinės ataskaitos sulaukėme. Omenyje turiu birželio 27-ąją Seimo rūmuose nuskambėjusią Generalinio prokuroro ataskaitą. Generalinio prokuroro Dariaus Valio informacija apie sėkmingai nuveiktus praėjusiųjų metų darbus turi mažų mažiausiai vieną trūkumą. Jis nepapasakojo apie keistą savo pavaldinių laikyseną tiriant Medininkų žudynių bylą.

Slaptai.lt skaitytojams priminsime: ši istorinės svarbos byla nūnai narpliojama Lietuvos Apeliaciniame teisme. Kokios paskutiniosios žinios? Buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną ginantys advokatai kreipėsi į Apeliacinį teismą prašydami organizuoti kelių svarbių kaltinimo liudytojų apklausą užsienio valstybėse. Nepaisant valstybės kaltinimo argumentų ir įstatymų reikalavimų, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, nematė reikalo jų apklausti.

Continue reading „Medininkų byloje vengiama apklausti pagrindinius kaltinimo liudytojus?“

Portalo Slaptai.lt skaitytojams primename, kad šiuo metu skandalingoji Medininkų žudynių byla nagrinėjama Lietuvos Apeliaciniame teisme. Šia rezonansine byla besidomintiems savo skaitytojams artimiausiu metu pateiksime naujų žurnalisto Gintaro Visocko publikacijų.

O šiandien skelbiame išsamų buvusio Rygos OMON milicininko Konstantino Michailovo interesus ginančio advokato Arūno MARCINKEVIČIAUS ir Ramūno MARKEVIČIAUS tekstą.

Ši smulki, detali analizė atskleidžia 1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės posto užpuolimo ir pareigūnų nužudymo tyrimo chronologiją bei ypatumus.

Continue reading „Medininkų posto pareigūnų nužudymo tyrimo chronologija bei ypatumai“

Pateikiame LR pilietės Eglės Kusaitės gynėjo advokato Kęstučio STUNGIO baigiamosios kalbos santrauką, įteiktą teisėjų kolegijai Vilniaus apygardos teisme (pirmininkė Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė, Artūras Pažarskis) 2013 m. gegužės 30 d. byloje, kurioje E. Kusaitė kaltinama įvykdžiusi teroro aktą nežinia kada susisprogdindama neidentifikuotoje Rusijos karinėje bazėje kažkur Šiaurės Kaukaze pagal LR BK 250 straipsnį „Teroro aktas“.

Nors E. Kusaitė po susisprogdinimo liko gyva, bet taip, prokuroro kaltintojo įsitikinimu, atsitiko dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, nes jos nusikaltimas buvo užkardytas Kaune, neleidus jai vykti į Rusijos Federaciją draugų kvietimu. Kaltinimas jai pateiktas, kaip susprogdinusiai karinę bazę – strateginį Rusijos Federacijos objektą su nežinia kokiu skaičiumi tame nežinomame objekte buvusių žmonių.

Vilniaus apygardos teismas pripažino ją kalta iš esmės, nepasisakydamas dėl esminių merginos gynėjo advokato dr. Kęstučio Stungio argumentų.

Ši byla gali būti įdomi mūsų skaitytojams, kaip neturinti precedento Lietuvos istorijoje, kai Lietuvos pilietis savo Tėvynėje gali būti nuteistas už dalyvavimą ginkluotuose, ne kriminalinio pobūdžio, konfliktuose užsienio šalyse, realizuodamas savo teisę ginti JTO deklaruojamą tautų teisę į apsisprendimą. Taip pat skaitytoją gali sudominti advokato K. Stungio požiūris į Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos slaptųjų tarnybų ir jų slaptųjų liudininkų vaidmenį šioje byloje.  

Continue reading „Advokato Kęstučio STUNGIO baigiamosios kalbos santrauka Eglės KUSAITĖS baudžiamojoje byloje“

"Apie dabartinį mūsų elitą galima pasakyti štai ką: tai tamsūs, bailūs, kvaili, žiaurūs, agresyvus, godūs, klastingi, gudrūs, demoralizuoti egoistai, nė iš tolo nematantys valstybės idėjos ir net vadinamąjį valstybingumą traktuojantys vien instrumentiškai, kaip savo intereso tenkinimo įrankį.“

Arvydas Šliogeris, filosofas (,,Nerimas“, Tyto alba“, Vilnius, 2012, p. 87)

Kas ką laiko elitu, klausimas. Bet, turbūt, A Šliogeris elitą pateikia, kaip valstybės galios simbolį versle, kultūroje, švietime, moksle, politikoje, o prie jo neabejotinai priskiriami ir aukščiausi teismų, prokuratūros, slaptųjų tarnybų vadovai.

Tai kas gi įvyko Vilniaus apygardos teisme š.m. gegužės 30 dieną viešai paskelbus Eglę Kusaitę teroriste.

Continue reading „Kastytis Stalioraitis: „Eglės Kusaitės byla. Žmonių neapgausit““

Ši istorija – tai pavyzdys, kaip iki galo neatlikus ikiteisminio tyrimo ir sukakus senaties terminui galimai pažeidžiant juridinių asmenų steigimą reglamentuojančius teisės aktus sukurta ir Registrų centre užregistruota reikšminga šalies viešajame gyvenime profsąjunginė organizacija gali terorizuoti teisėtai paklusti jai nenorinčią taip pat reikšmingą šalyje legalią profsąjunginę organizaciją.

Istorija teisiniu požiūriu nėra labai sudėtinga.

Į Lietuvos nepriklausomų profesinių sąjungų federacijos (LNPF) steigiamąjį suvažiavimą, kuris įvyko 2004 m. kovo 27 d., Lietuvos medikų profesinė sąjunga (LMPS), kuriai vadovauja vilnietė Albina Kavaliauskaitė, neva delegavo 15 savo narių, tačiau, kaip žymiai vėliau atsitiktinai paaiškėjo, daugelis registracijos parašų galimai buvo suklastoti.

Viskas, galbūt, tuo ir būtų pasibaigę, galimai padarytas nusikaltimas neišaiškėjęs, jei LNPF nereikalautų iš A. Kavaliauskaitės procentinės LMPS nario mokesčių dalies, kaip LNPF narės steigėjos. 

Continue reading „Lietuvos profsąjunginio judėjimo garbė – Vilniaus apygardos teismo rankose“

Lietuvos Respublikos teisme,

Teismo posėdyje, kuris vyko 2012-11-08, teismo pirmininkė V. Švedienė paskelbė, kad įrodymų tyrimas yra baigtas ir teismas pereina prie baigiamųjų kalbų.

Tame pačiame posėdyje prokuroras M. Dūda teismo pirmininkei V. Švedienei įteikė medžiagą, kurios anksčiau byloje nebuvo ir kuri, kaip vėliau paaiškėjo, yra gauta iš Vokietijos Kalsrūhės apylinkės teismo pagal Lietuvos teisinės pagalbos prašymą.

Ši medžiaga Lietuvos GP gauta 2010-10-14, t. y. dar prieš perduodant mano bylą teismui (2012-10-29).

Susipažinimo su byla laikotarpiu ši iš Vokietijos gauta medžiaga į bylą įdėta nebuvo.

Continue reading „Advokato Kęstučio STUNGIO ginamosios Eglės Kusaitės baigiamasis žodis Vilniaus apygardos teisme 2013-05-06“

Lietuvos advokatūra kartu su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu bei Nacionaline teismų administracija Seime buvo surengusi svarbią diskusiją. Oficiali apskritojo stalo tema – „Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei įžeidimo ir šmeižimo dekriminalizavimo galimybės“.

Jei esama manančių, jog ši tema nėra aktuali, – klysta. Šmeižimo ir įžeidimo bylų skaičius Lietuvos teismuose auga tarsi ant mielių: nuo 2008-ųjų metų būtent tokių bylų padaugėjo beveik du sykius – nuo 289 iki 560 bylų. Nacionalinės teismų administracijos teigimu, 2012-aisiais metais lietuviškuosiuose teismuose privataus kaltinimo tvarka nagrinėta jau net 560 įžeidimo ir šmeižimo bylų. Prokurorai sako, jog ikiteisminių tyrimų skaičius dėl šmeižimo ir įžeidimo taip pat įspūdingas – bevei 900 atvejų.

Vadinasi, Lietuvoje sparčiai daugėja žmonių, kurie jaučiasi įžeisti ar apšmeižti. Taip pat akivaizdu, jog ši padėtis negali džiuginti demokratiškai gyventi norinčių visuomenių. Civilizuotose, padoriose valstybėse šmeižtai ir įžeidimai turėtų tapti labai retais, pavieniais atvejais. Bet jeigu tokio pobūdžio konfliktų gausėja, belieka susimąstyti – kodėl?

Continue reading „Miglotos žaidimo taisyklės“

Pateikiame LR pilietės Eglės Kusaitės gynėjo advokato Arūno BERTULIO baigiamąją kalbą ir pačios Eglės KUSAITĖS baigiamąjį žodį Vilniaus apylinkės teisme, byloje, kurioje E. Kusaitė kaltinama melagingu įskundimu ar pranešimu apie nebūtą nusikaltimą bei už melagingų parodymų davimą.

Ši byla gali būti įdomi mūsų skaitytojams, kaip neturinti precedento Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso taikymo praktikoje, kai įtariamasis arba kaltinamasis skundžiasi prievartos prieš jį panaudojimu iš pareigūnų pusės laisvės atėmimo sąlygose siekiant išgauti prisipažinimą, o jo skundas tokiais neprocesiniais pareigūnų veiksmais perkvalifikuojamas į pranešimą apie nebūtus nusikaltimus ir melagingą liudijimą, už kuriuos gręsia bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Continue reading „Advokatas prašo išteisinti Eglę Kusaitę byloje dėl melagingo pranešimo ir liudijimo“

Turėjau garbės 2012 m. gruodžio 18 d. viešai kreiptis į Jus visus su pareiškimu dėl politinio – teisinio savivaliavimo baudžiamosios bylos dėl 1991 07 31 Lietuvos pareigūnų nužudymo Medininkų pasienio ir muitinės poste nagrinėjimo procese, kurio pasekmėje aš – Konstantinas Michailovas (Nikulinas), be kaltės, nepagrįstai ir neteisėtai štai jau  6-tus (šeštus) metus esu laikomas suimtu Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, kad 2011 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra neįsiteisėjęs, o juo labiau visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje nustatytiems faktams, Lietuvos įstatymų bei Europos Žmogaus pagrindinių laisvių ir teisių apsaugos konvencijos reikalavimams.

Continue reading „Pakartotinas viešas kalinamo Konstantino Michailovo – Nikulino laiškas“