Atsižvelgdama į informaciniame portale „15min“ publikacijoje „Skandalingi „Rubikono“ vadų pokalbių įrašai 15 metų dūla stalčiuose, nors Lietuvai labai praverstų“ (aut. Ernestas Naprys), paskelbtas subjektyvias faktų interpretacijas, kurios gali klaidinti visuomenę jai svarbiu klausimu, ir apgailestaudama, kad į prokuratūrą nebuvo kreiptasi prašant atsakyti į klausimus, patikslinti ar patvirtinti duomenis iki publikacijos viešinimo, prokuratūra teikia trumpą aprašytos publikacijoje situacijos komentarą bei šiuo metu galimus skelbti faktus:

Teismui nustačius, kad Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komisija  (VKKEK) 2010 m. patvirtino 5 metų laikotarpiui UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai aukštą bazinę kainą, 2017 m. vasario 2 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Dumbravos pareiškimas, kuriame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir imtis priemonių, kad būtų atlyginta gyventojams padaryta materialinė žala.

Išnagrinėjus šį pareiškimą buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., kuris atliekamas ir šiuo metu.

Taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl žalos, kuri Vilniaus miesto gyventojams buvo padaryta patvirtinus nepagrįstai aukštą bazinę šilumos kainą, atlyginimo 2017-08-10 nutarimu atsisakė interviu žurnalistui davęs Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras K. Vagneris.

Kaip pagrindinis šio nutarimo motyvas buvo nurodytas aukštesniojo prokuroro atsisakymas pratęsti pareiškimo nagrinėjimo terminą iki Vilniaus miesto savivaldybė ir AB „Vilniaus šilumos tinklai” pareikš priešieškinį Stokholmo prekybos rūmų arbitražui. Taip pat nutarime nurodyta, kad VKEKK, kuri teismo įpareigota perskaičiuoti šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias, šiuos paskaičiavimus atliks š. m. rudenį, po ko, maždaug 2018 m. vasario mėnesį, savivaldybė ir AB „Vilniaus šilumos tinklai” pateiks priešieškinį ir dėl Vilniaus miesto gyventojų permokėtų piniginių sumų.

Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Iš prokuroro nutarime nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad kompetentingos institucijos ėmėsi veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti. Medžiagoje taip pat yra ir Vilniaus miesto tarybos sprendimo kopija, iš kurios matyti, kad Taryba nusprendė kreiptis į Stokholmo prekybos rūmų arbitražą dėl galimai iki 200 mln. Eur siekiančios žalos dėl UAB „Vilniaus energija” dėl neteisėtų veiksmų ir/ar neveikimo atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, prokuratūra šiuo metu neturi pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Pažymime ir tai, kad Vilniaus savivaldybei ir AB „Šilumos tinklai” atstovauti įgaliotai advokatų kontorai prokuratūra teikė turimus Stokholmo arbitraže nagrinėjamai bylai reikšmingus duomenis, bendradarbiavo ir bendradarbiaus su valstybės bei visuomenės interesus atstovaujančiais įgaliotais asmenimis.

Tokie duomenys, kaip publikacijoje minimi asmenų pokalbių įrašai, jų išklotinės ar kitokia panašaus pobūdžio medžiaga nėra vieša, todėl apie tokios medžiagos buvimo faktą ir turinį nustatyta tvarka informuojami tik tie asmenys, kuriems dėl jų einamų pareigų ir atliekamų funkcijų tokią informaciją žinoti yra būtina. Kitoks tokios informacijos naudojimas, perdavimas ar viešinimas yra draudžiamas įstatymu. Šiuo konkrečiu atveju prokuratūra gali tik užtikrinti, kad visi asmenys, kuriems yra būtina, su visa reikiama informacija yra laiku ir išsamiai supažindinti.

Tarnybinis patikrinimas yra atliekamas siekiant nustatyti ir įvertinti aplinkybes, kuriomis neviešintini duomenys buvo perduoti asmenims, pagal savo pareigas ir atliekamas funkcijas neturėjusiems teisės tokios informacijos gauti, ja disponuoti ir perduoti. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad visa konfidenciali informacija būtų tinkamai saugoma, perduodama ir naudojama tik taip, kaip tai nustatyta įstatyme.

Asmeninės prokuroro K. Vagnerio nuostatos, subjektyvus situacijos vertinimas, kuris, galimai, kyla iš to, kad prokuroras pagal jo pareigas ir funkcijas nedisponuoja visa objektyviam verinimui reikalinga informacija, jo įžvalgos ir aktyvi pilietinė pozicija nėra šio tarnybinio tyrimo objektas.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra

2017.09.30; 06:30

sakalys

Kaip aiškina žodynai, reketas yra tam tikros pinigų sumos reikalavimas, panaudojant psichologinį ar fizinį smurtą, šantažą. Tai viena iš tipiškų nusikalstamų organizacijų veiklų. Viena iš kelių naudojamų reketo formų – mokesčio už „apsaugą“ nuo tapimo nusikaltimo objektu.

Prie tokių organizacijų Vilniuje, ko gero, priskirtinos „Vilniaus energija“, „Lietuvos dujos“. Vieši žaidimai „Gazpromo“ dujų kaina, šilumos tinklų „modernizavimas“ akivaizdžiai „šildo“ ir „Vilniaus energiją“, ir „Lietuvos dujas“, tarpininkus, valdininkus, ir tik gyventojai už minimalų pašildymą moka pasakiškus pinigus. Šilumininkai siuntinėja gyventojams „informaciją“, kurioje daug nulių, valandinėse televizijos laidose kalba apie kažkokius dienolaipsnius, vidutinius šilumos kiekius ir geriamą šilumos vandenį ir kitus, mums nesuprantamus, dalykus.

Continue reading „Įteisintas reketas ir šilumos ūkio modernizacija”

markevicius_1

Gausus pulkas žmonių vasario  2 dieną susirinko Vilniaus miesto  1- ajame apylinkės teisme. Didžioji susirinkusių dalis, bendrijų pirmininkai, atėjo palaikyti visuomenininko, Žvėryno bendruomenės vicepirmininko Pauliaus Markevičiaus, kurį dėl viešai išsakytos nuomonės į teismą padavė UAB „Vilniaus energija“.

Praėjusių metų pavasarį, kilus skandalui, kai „Vilniaus energija“ pareikalavo iš vilniečių atiduoti renovuotus šilumos punktus ir pasitelkusi Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, pakėlė šilumos kainą 2 centais už kilovatvalandę, bendrijos kreipėsi į visas valdžios institucijas.

Continue reading „Teisme bendrijos palaikė savo gynėją”

gadliauskiene_janina

Praėjusių metų pabaigoje Seimui priėmus šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, kuriuose numatyta panaikinti mokestį už šilumos punktų priežiūrą, neleisti šilumos ir karšto vandens tiekėjams būti šilumos punktų prižiūrėtojais, nenaudoti šilumos prietaisų nuotolinio valdymo, atrodė, šiek tiek teisybės atėjo į kiekvieno vilniečio namus.

Bet ar ilgam. Praėjusią savaitę bendrijas ant kojų pakėlė  naujas skandalas. Energetikos ministerija teikia Vyriausybės nutarimo projektą, nurodant jame Vilniaus daugiabučiams namams išsipirkti šilumos punktus, kurie prieš dešimtį metų buvo renovuoti. Energetikos ministerija internetiniame puslapyje paskelbė Vyriausybei teikiamą projektą dėl  Vilniaus daugiabučių namų šilumos punktų išsipirkimo sąlygų.

Continue reading „Vilniaus energija vėl atakuoja bendrijas”

Iš Vilniaus miesto gyventojų ir “Lietuvos gelbėjimosi aljanso” mitingo, įvykusio 2011 metų lapkričio mėnesio 30 dieną, rezoliucijos. Rezoliucijos pavadinimas: “dėl didelių šildymo kainų”.

Jau trečią kadenciją Artūras Zuokas, būdamas Vilniaus meru, netesi pažado rinkėjams bene pačiu aktualiausiu klausimu – sumažinti šilumos ir karšto vandens kainas. Beveik prieš dešimt metų mero A.Zuoko iniciatyva Vilniaus šilumos tinklai išnuomoti “Rubikon Gruop” (dabar – ICOR), garantuojant gyventojams atpiginti centralizuoto šildymo ir karšto vandens kainas. Deja, pažadai ir liko pažadais. Prieš praėjusius savivaldybių rinkimus A.Zuokas vėl apsimelavo, pažadėjęs šildymo kainą sumažinti mažiausiai 20 proc. Deja, šilumos ir karšto vandens kainos nesumažėjo.

Maža to, vos tapęs meru A.Zuokas sugebėjo taip įtakoti kai kuriuos Vilniaus miesto tarybos narius, kad 2011 m. birželio 13 d. taryba suteikė leidimą perleisti Vilniaus savivaldybei priklausantį “Vilniaus energijos” akcijų paketą neaiškios kilmės Prancūzijos įmonei SVD22 (Societe Valmy Defense 22) tik su 37 eurų įstatiniu kapitalu. Kokių aktyvių veiksmų tuo metu ėmėsi A.Zuokas, Vilniaus gyventojai nepamiršo.

Aiškėja, kad ši nauja Vilniaus šilumos tinklų nuomininkė ims milijoninę paskolą iš banko, t.y. visi vilniečiai taps banko įkaitais. Bus įkeisti Vilniaus šilumos tinklai ir už tai paimta paskola panaudota tik jiems žinomais tikslais. Mūsų akivaizdoje gimsta nusikalstamas “Snoras-2”. Vilniečiai negali tylėti ir nieko neveikti. Visomis įmanomomis priemonėmis privalome pasipriešinti akivaizdžiai vykdomam nusikaltimui. Vilnius privalo pasinaudoti Ukmergės miesto pavyzdžiu, kaip reikia kovoti už miesto gyventojų interesus. Ukmergės miesto gyventojai ir savivaldybė, veikdami kartu ir susigrąžinę šilumos tinklus, sugebėjo vien tik tokiu veiksmu atpiginti šildymo kainą 5 centais už 1 kw ir teigia, kad dar ne visi rezervai panaudoti.

Mitingo dalyviai yra įsitikinę, kad komunalinių paslaugų sfera privalo priklausyti savivaldybei ir negali būti pasipelnymo šaltiniu atskiriems asmenims ar bendrovėms. Valstybė savo nuosavybėje privalo išsaugoti energetiką, vandens, šilumos tiekimą, komunalines paslaugas, infrastruktūros įmones ir natūralias monopolijas.

Mes, vilniečių mitingo dalyviai ir Lietuvos gelbėjimosi aljansas, vienijantis šešiolika nevyriausybinių visuomeninių organizacijų,

Reikalaujame:

Vilniaus miesto gyventojų rinktos savivaldybės tarybos narių:

Nedelsiant pradėti ir įvykdyti Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties nutraukimo procedūrą su “Vilniaus energija”;

Sugrąžinus Vilniaus šilumos tinklus teisėtam savininkui – Vilniaus miesto savivaldybei, kartu su LR Vyriausybe inicijuoti bendro savivaldybių ir valstybės šilumos tinklų holdingo steigimą.

Prašome:

Valstybės Kontrolės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Ekonominės policijos atlikti kompleksinį patikrinimą dėl nuomininkų veiklos skaidrumo, šildymo kainų nustatymo pagrįstumo. Išsiaiškinti, ar “Vilniaus energijos” akcijų perleidimu nėra padarytas nusiklatimas. Užkirsti kelią galimam neteisėtam Vilniaus šilumos tinklų įkeitimui bankui. Mitingo dalyviai pritaria Tautos ateities forumo iniciatyvai rinkti vilniečių parašus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir siūlo šią akciją tęsti.

Priimta bendrame vilniečių ir “Lietuvos gelbėjimosi aljanso” 2011 m. lapkričio 30 d. mitinge.

Vytauto Visocko nuotr.

2011.12.01 

Kartais praslysta mintis, kad Lietuvoje trūksta naujų idėjų ir nėra lyderių, kurie idėjas skleistų ir jas pajėgtų įgyvendinti. Tokia problema egzistuoja.

Tik tai vyksta daugiau dėl didžiosios žiniasklaidos pozicijos kategoriškai priešintis tos naujos minties pasireiškimui ir jos sklaidai tarp plačiųjų visuomenės sluoksnių. Taip yra todėl, kad pagrindiniai laikraščiai, TV, radijo ir net interneto portalai atstovauja tik turčių interesus ir yra visiškai nesuinteresuoti suteikti auditoriją tiems visuomenės atstovams, kurie nusistovėjusią tvarką galėtų nors kiek patobulinti.

Continue reading „Sistema bijo tiesos, nes tiesa ją sugriaus”

zuokas2

Vilniaus miesto savivaldybėje tarybos posėdžiai įprastai vyksta trečiadieniais. Tačiau šįkart, nežinia kodėl, posėdis  perkeliama net į pirmadienį, birželio 13 dieną. Kodėl taip skubama.  Pirmadienį 6-uoju klausimu numatyta svarstyti sutikimą perleisti UAB „Vilniaus energija“ akcijas „Dalkia” grupės įmonei „Societe Valmy Defense 22”.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos reikalaujama pritarti akcijų perdavimui, nes taip nurodyta Dalkia nuomos sutartyje, kurios 32.1 straipnyje pasakyta, kad “Šalys, be visų kitų Šalių sutikimo raštu, neperduos ar neperleis jokiai trečiajai šaliai savo pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų ar iš Sutarties kylančių teisių.”

Continue reading „Kviečiame į akciją: „Zuokai, pardavinėk savo, o ne vilniečių akcijas“”

laucius_09

Į sveiku protu nesuvokiamas aukštumas staiga šoktelėjusios sąskaitos už šildymą greičiausiai turės nemažos įtakos artėjantiems savivaldybių tarybų rinkimams. Ir nors politikai tradiciškai mėgina kratytis atsakomybės dėl šildymo kainų, visi puikiai supranta, kad toks jų elgesys tėra išsisukinėjimas.

Jei miesto savivaldybė yra šilumą teikiančios bendrovės akcininkė, vadinasi, jai tenka šiokia tokia atsakomybė. Bet ne tai svarbiausia. Vietos valdžia apskritai negali būti neatsakinga už komunalinį ūkį ir pagrindinių gyventojams teikiamų paslaugų kokybę ir kainą – kitaip išvis nebeaišku, kuo ji užsiima ir kam ji reikalinga.

Maža to, juk egzistuoja kainas reguliuojanti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kartu su kainomis kyla ir klausimų šiai komisijai. Koks yra jos santykis su viešuoju interesu? Jei nėra jokio santykio, tai turbūt ir komisija nelabai reikalinga.

Continue reading „Sąskaita už šildymą ir sąskaita valdžiai”