Vilniaus Universitetas

Lituanistai

Irena Bliuvaitė-Kėrienė

bliuvaite_111Po kurso draugų susitikimo 2012 m. birželio 8 d., praėjus 50-čiai metų, kai baigėme Universitetą, ne kartą pagalvodavau, ką parašyti Romualdo Ozolo pasiūlytai atsiminimų knygai? Ar verta rašyti? Ar turiu ką papasakoti? Tik telefonu paraginta ryžausi ir aš palikti neryškų savo pėdsaką šimtmečio kurso kelyje. Susirinkau nuotraukas, laiškus, kai kuriuos užrašus, kursinius darbus, straipsnių iš laikraščių iškarpas ir dabar pabandysiu grįžti į žėrinčios jaunystės (Juozo Baltušio pasakymas) laikus, kur liko artimieji, draugai ir bičiuliai, mokytojai ir dėstytojai, palydėję mane į pusės šimtmečio kelią, ne visada rožėmis klotą… Daug kas išbluko, o kai ką net susapnuoju. Universiteto koridoriuose niekaip nerandu septintos auditorijos, kur netrukus prasidės egzaminas… Kartais bučiuojuosi su buvusiu kurso draugu… 

Continue reading „MANO PĖDSAKAS KURSO KELYJE” →

temide
Aktualijos

Grupė Vilniaus universiteto mokslininkų baigia dvejus metus trukusį mokslinį projektą apie pasitikėjimą Lietuvos teisėsaugos institucijomis ir jį įtakojančius veiksnius.

Projekto tikslas – kompleksiškai išanalizuoti, kokia yra sąveika tarp pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis ir tokių veiksnių, kaip gyventojų požiūris į teisėsaugos institucijas, saugumo jausmas, nusikaltimų baimė, požiūris į kriminalines bausmes, viktimizacijos patirtis ir kt.

Continue reading „Lietuvos gyventojų pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis ir jį lemiantys veiksniai” →

nepriklausomos_lietuvos_aukstojo_mokslo_vargdene
Aktualijos

Lietuvos knygynuose pasirodė veikalas “Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė”.

Tai – Vytauto Daujočio, Arvydo Janulaičio, Vytauto Radžvilo ir Rimanto Petro Šližio analitinių straipsnių, pasakojančių, kaip, kada ir kodėl mūsų aukštasis mokslas atsidūrė apvergtinoje padėtyje, rinkinys.

Šios mokslinės studijos sentencija – Ronaldo Dworkino žodžiai, teigiantys:

“Nedora tylėti, kai mūsų visuomenė turi priimti bendrą sprendimą ir kai mes manome, jog turime informacijos ar nuomonę, į kurią sprendžiant reikėtų atsižvelgti. Mes turime tokią pareigą net ir tada, kai žinome, kad mūsų nuomonės nebus paisoma”.

Išsami, intriguojanti mokslinės studijos pratarmė. Ją savo skaitytojams pateikiame be sutrumpinimų.

Continue reading „Knygynuose jau galima įsigyti “Nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo vargdenę”” →

bikulcius
Gordijo mazgas

Teisė yra valstybės karkasas, griaučiai. Pasitikėjimą valstybe, jos santvarka, valdžia lemia jos teisėtvarka, teisėsauga. Lietuvoje pasitikėjimas teisėtvarka ir teisėsauga yra tragiškai mažas ir toliau sparčiai mažėja.

Paskutiniai tyrimų duomenys liudija, kad per vieną – birželio – mėnesį pasitikėjimas prokuratūra sumažėjo nuo 18,6 iki 14,5 proc., o teismais – nuo 17,3 iki 15,5 proc.

Pasitikėjimas Lietuvos Seimu, kuris leidžia įstatymus ir organizuoja jų vykdymą, smuko nuo keliolikos iki 8,5 proc. Tai yra liudijimas, kad valdžių nužmogėjimas yra katastrofiškas. Net valstybinių švenčių proga girdime viešą nuoskaudą: „Ne už tokią Lietuvą kovojome“.

Bolševikai, kalbant be apylankų, buvo banditų šutvė. Jie, veikdami banditiniais metodais, apgaule ir smurtu užgrobusi valdžią, atėmė visos šalies žmonių turtą ir 70 metų SSRS, 50 metų Lietuvoje jį valdė kaip savo. Bolševikai sukurpė uzurpatoriams palankią teisę ir sukomplektavo teisės vykdytojus bei juos apmokė, kaip reikia vykdyti uzurpatorių valią ir užtikrinti klano viešpatavimą šalyje.

Continue reading „Teisėtvarkoje ir teisėsaugoje išvešėjusio puvinio kosmetinėmis priemonėmis pašalinti neįmanoma” →

olga_suprun
Aktualijos

Aukštojo mokslo reformatorių triūsas prieš pat Kalėdas buvo deramai įvertintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) – nemaža dalis reformą įkūnijusio Mokslo ir studijų Įstatymo (toliau – MSĮ) straipsnių pripažinti prieštaraujantys LR Konstitucijai.

To paties įstatymo, priimto valdančiosios daugumos 2009 m. balandžio 30 d., viešojoje erdvėje skambant menama pažanga apakintų reformos remėjų pergalingoms kalbinėms ovacijoms. Ilgai pūstas esą pažangios aukštojo mokslo reformos muilo burbulas pagaliau sprogo (anksčiau jam sprogti neleido valdančioji dauguma, balsavusi prieš kreipimąsi į KT dėl MSĮ (anti)konstitucingumo patikrinimo skubos tvarka), o Lietuva dar kartą pasauliui pasirodė, kaip išties drąsi šalis – joje nebijoma priiminėti akivaizdžiai su LR Konstitucija prasilenkiančių įstatymų…

Continue reading „Aukštojo mokslo reforma – mes galime geriau!” →

klaipeda_777
Ekonomika ir finansai

Anot Klaipėdos verslininkų, pajūrio regione jau kuris laikas trūksta stiprių tarptautinio verslo finansų specialistų, turinčių naujausių žinių. Į Klaipėdą atplaukia vis daugiau laivų iš užsienio šalių, per uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus, tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 įmonių.

Kaip tvirtina Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benediktas Petrauskas, Lietuvos rinkai vis labiau prisitaikant prie pasaulinių verslo standartų, jaučiamas vis didesnis poreikis žmonių, kurie išmanytų darbo tarptautinėje erdvėje subtilybes ir gebėtų sėkmingai joje darbuotis. „Verslas pastaruoju metu vis intensyviau keliasi į virtualią erdvę, tampa vis globalesnis. Nebėra svarbu, iš kokio pasaulio kampelio jis koordinuojamas. Natūralu, jog tarptautinio verslo finansų specialistai Klaipėdoje ypač reikalingi, nes tinkamas finansų valdymas yra strategiškai svarbus kiekvienai įmonei, ypač plėtojančiai tarptautinius santykius“, – kalbėjo B. Petrauskas.

Continue reading „Tarptautinio verslo finansų studijos – galimybė Klaipėdos specialistams įgyti naujų žinių” →

dalia_kuodyte
Politinės intrigos

Ar dar pamenate dvidešimties metų senumo kliedesius: „Lietuvai civilizaciją atnešė sovietai – pastatė fabrikus ir gamyklas, kelius ir geležinkelius, sukurtos prielaidos klestėti mokslui, švietimui, kultūrai…

Jei ne „broliška“ pagalba, iki šiol vaikščiotumėte vyžoti ir traktoriaus nepažintumėte…“? 

Tokią propagandą girdėjome iš Maskvos ir vietinių komunistėlių. Tuomet garbės reikalu laikėme į tokius melus reaguoti, įvertinti kaip Lietuvos laisvės priešų veikimą.

Juk patys suvokėme ir kitiems drąsiai teigėme – o kas jų prašė tos „broliškos pagalbos“? O gal mums mūsų vyžos buvo brangios kaip ir mūsų laisvė, mūsų gyvenimo būdas?    

Tarsi savaime suprantamos tuomet atrodė tokios vertybės kaip asmens ir tautos apsisprendimo laisvė bei pagarba kito tikėjimui, nuomonei, saviraiškai.

Continue reading „Komunistinė propaganda sugrįžta į Vilniaus Universitetą?” →