Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, antradienį kreipdamasi į parlamento narius Strasbūre, pristatė savo Europos ateities viziją, informuoja „Deutsche Welle“.

Savo kalboje kanclerė sakė, kad Europos „solidarumas“ yra ES stiprybė ir turi būti „grindžiamas tolerancija“. Vokietijos kanclerės teigimu, svarbu laikytis teisinės valstybės principų, siekiant užtikrinti, kad bloko taisyklės funkcionuotų, o ES šalims dirbti kartu, siekiant stiprinti bendrą išorės politiką.

Akivaizdžiai pritardama Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimams dėl ES kariuomenės, A. Merkel sakė, kad ES turėtų siekti Europos kariuomenės vizijos.

„Turime paimti savo likimą į savas rankas, jei norime apginti savo bendruomenę“, – parlamentui sakė kanclerė.

Praėjusią savaitę E. Macronas pakartojo raginimus kurti Europos kariuomenę, kuri suteiktų Europai didesnį nepriklausomumą nuo JAV, tačiau pasiūlymas sulaukė didelės JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikos.

Pasak A. Merkel, nenorima nieko bloga pasakyti prieš NATO, tai kaip tik gali būti „geras priedas“ kariniam aljansui.

Be kita ko, Vokietijos kanclerė sakė, kad ES reikia „bendro požiūrio“ į migraciją ir bendros Europos prieglobsčio politikos. Europoje neturėtų būti vietos „nacionalizmui ir egoizmui“, sakė A. Merkel.

Ragindama ES būti vieningą, ji skatino šalis glaudžiau bendradarbiauti ir bloko naudai atsisakyti „nacionalinio egoizmo“.

Apie migraciją kalbėdama kanclerė sakė, kad kova su migracija yra „bendra Europos užduotis“, ir pripažino savo pačios klaidas dėl to, kad Vokietija įsileido daugiau kaip milijoną pabėgėlių. Ji taip pat pripažino, kad pernelyg ilgai užtruko, kol jos vyriausybė suvokė, kad migracija yra problema, kuri „turi poveikį visai Europai, ne tik Vokietijai“.

Vokietijos kanclerės teigimu, Vokietija turėjo daryti didesnį spaudimą kitoms valstybėms narėms, kad šios priimtų savo dalį migrantų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.14; 07:56

Iš kairės į dešinę: F. Merzas, A. Kramp-Karrenbauer ir J. Spahnas. EPA – ELTA nuotr.

Per Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) susirinkimą pirmą kartą scenoje kartu pasirodė trys pagrindiniai kandidatai vadovauti partijai po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasitraukimo, praneša naujienų agentūra dpa.

Penktadienį Berlyne vykusiame CDU moterų sparno renginyje dalyvavo partijos generalinė sekretorė Annegret Kramp-Karrenbauer, sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas ir Friedrichas Merzas. Pastarieji du politikai negaili kritikos A. Merkel, o A. Kramp-Karrenbauer yra jos artima bendražygė.

F. Merzas buvo Vokietijos konservatorių kylanti žvaigždė, tačiau pralaimėjęs kovą dėl valdžios prieš A. Merkel 2009 m. jis ėmėsi teisininko karjeros. Kai kas priekaištauja, kad per tiek laiko jis atitrūko nuo politikos realijų.

Jei CDU imtų vadovauti J. Spahnas, tikėtina, kad partija pasuktų labiau į dešinę. Tačiau jis gali pasitraukti iš kovos dėl pirmininko posto, jeigu matys, kad tikimybė laimėti maža. J. Spahną kandidatu į CDU vadovus penktadienį nominavo partijos skyrius Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Jis žadėjo „beprecedentes diskusijas“ apie partijos ateitį artimiausiomis savaitėmis.

Visi trys kandidatai dalyvaus įvairiuose regioniniuose CDU susitikimuose prieš gruodžio 7 d. Hamburge vyksiančią nacionalinę partijos konferenciją, kurios metu bus išrinktas naujasis jos vadovas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Apklausų duomenys rodo, kad 35 procentai CDU narių pirmenybę vadovauti partijai teikia A. Kramp-Karrenbauer. 33 procentai lyderio poste pageidautų matyti F. Merzui, o tik 7 procentai įvardijo J. Spahną.

A. Merkel nusprendė pasitraukti iš partijos vadovės pareigų po nesėkmingo CDU pasirodymo regioniniuose rinkimuose ir smunkančių reitingų. Ji vadovavo CDU nuo 2000 m. Nepaisant pasitraukimo iš partijos pirmininkės posto, A. Merkel žada toliau eiti kanclerės pareigas visą ketvirtąją kadenciją iki 2021 m., o tada pasitraukti iš politikos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.11; 07:41

Pasibaigus dabartiniam Vokietijos kanclerės Angelos Merkel parlamento narės mandatui, naujuose rinkimuose ji nedalyvaus. Be to, kanclerė neketina pretenduoti ir į postus Europos Sąjungos institucijose Briuselyje, pirmadienį naujienų agentūrą dpa informavo šaltiniai kanclerės partijoje.

Ši žinia pasirodė netrukus po to, kai per susitikimą su savo partijos -Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – nariais A. Merkel paskelbė nesieksianti būti dar kartą perrinkta partijos vadove.

Per posėdį, kurio metu aptarti CSU praradimai per pastaruosius vietos valdžios rinkimus, A. Merkel pridūrė norinti eiti kanclerės pareigas iki kadencijos pabaigos 2021-aisiais.

Nuo 2000-ųjų konservatyvių pažiūrų partijai vadovaujanti politikė anksčiau teigdavo, kad pirmininkavimas CSU ir vadovavimas šalies vyriausybei – neatsiejami.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-29

Gruzijoje viešinti A. Merkel kritikuoja rusų dalinių buvimą Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. EPA-ELTA nuotr.

Į Gruziją atvykusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sukritikavo rusų pajėgų buvimą separatistinėse Abchazijos ir Pietų Osetijos provincijose. Savo susitikime su ES stebėtojų misijos vadovu ji aiškiai pareikš, „kad mes šios neteisybės nepamiršime“, – sakė A. Merkel ketvirtadienį Tbilisyje po pokalbio su Gruzijos ministru pirmininku Mamuka Bachtadze.

A. Merkel teigė siekianti, kad ši tema „vis būtų įtraukiama į darbotvarkę“. Deja, „nepaisant didelių pastangų“, kol kas pastebimos pažangos nėra.

A. Merkel priminė, kad pastarąjį kartą per savo viešnagę Gruzijoje prieš beveik dešimtmetį po paliaubų tarp Gruzijos ir Rusijos įsigaliojimo reikalavo rusų dalinių pasitraukimo. Žinoma, ji ir šiandien remia Gruzijos teritorinį integralumą, kalbėjo kanclerė.

Rusija 2008 metų rugpjūčio 8-ąją separatistinės Pietų Osetijos pusėje įsikišo į Gruzijos konfliktą ir per penkias dienas sutriuškino gruzinų pajėgas. Tarpininkaujant ES pirmininkavusiai Prancūzijai, buvo susitarta dėl paliaubų. Po to Maskva Pietų Osetiją bei taip pat separatistinę Gruzijos Abchazijos provinciją pripažino nepriklausomomis valstybėmis. Rusija ir toliau yra dislokavusi Pietų Osetijoje ir Abchazijoje savo dalinius.

Penktadienį A. Merkel iš Gruzijos vyks toliau į Armėniją, o šeštadienį į Azerbaidžaną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.24; 08:08

Azerbaidžanas – svetinga musulmoniška šalis tiems, kurie gerbia jos papročius ir tradicijas. Slaptai.lt nuotraukoje: azerbaidžaniečių muzikantai, pasitinkantys svečius. 

DPA-ELTA praneša, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel šią savaitę viešės Gruzijoje, Armėnijoje ir Azerbaidžane.

Kanclerės kelionė ketvirtadienį prasidės nuo Gruzijos. Galutinė A. Merkel kelionės stotelė – Azerbaidžano sostinė Baku, kurioje ji lankysis šeštadienį. Derybose Azerbaidžane daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama dujų tiekimui į Vokietiją bei likusiai Europos Sąjungai.

Taigi vizitas į Azerbaidžaną – pats svarbiausias. Azerbaidžanas turtingas ir dujomis, ir nafta, o dujos Vokietijai, kaip ir kitoms Europos Sąjungos šalims, labai – reikalingos. Šiuo metu Vokietija daug šių gamtinių išteklių eksportuoja iš Rusijos. Vadinasi, azerbaidžanietiškos dujos, palankiai susiklosčius aplinkybėms, ilgainiui sudarytų rimtą konkurenciją Gazpromui. Jei Berlyno ir Baku derybos taptų sėkmingomis, Rusija ilgainiui prarastų monopolininkės pozicijas. O tai reiškia, kad oficialusis Kremlius, tikėtina, darys spaudimą, jog vokiečiai itin nesusidomėtų azerbaidžanietiškomis alternatyvomis (ne veltui Kremlius taip intensyviai stumia Nord Stream 2 projektą Baltijos jūros dugnu į Vokietiją prieštaraujant ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Rytų Europai bei JAV).

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Be to, nereikia pamiršti, kad Azerbaidžanas – vienas iš tvirčiausiai ant savo kojų stovintis politinis žaidėjas Pietų Kaukazo regione. Lyginant su Armėnija ir Gruzija, jis – pats savarankiškiausias bei stipriausias ekonominiu ir kariniu požiūriu.

Todėl Vokietijos kanclerei A.Merkel, viešinčiai Baku, nepavyks į Azerbaidžaną žiūrėti tarsi į jaunesnįjį brolį.

Apie tai byloja ir Bild leidinio pranešimas, kad Azerbaidžanas nenori įsileisti A.Merkel kelonėje po Pietų Kaukazą turėjusį lydėti Krikščionių – demokratų sąjungos deputatą Albertą Vailerį. Albertas Vaileris – Vokietijos parlamentinės grupės ryšiams su Pietų Kaukazu pirmininko pavaduotas.

Buvo numatyta, kad būtent jis rugpjūčio 24-ąją lydės A. Merkel į Pietų Kaukazą, t.y. ir į Azerbaidžaną.

Tačiau Azerbaidžano Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnybos vadovas Chikmetas Gadžijevas pareiškė, kad Albertas Vaileris įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Į juoduosius Azerbaidžano sąrašus A. Vaileris pateko todėl, kad kadaise lankėsi armėnų separatistų okupuotose Azerbaidžano žemėse nepaprašęs Baku leidimo. Oficialusis Baku laikosi griežtos politikos: kas atvyksta į šiuo metu armėnų pajėgų okupuotą Kalnų Karabachą negavęs Azerbaidžano leidimo, tas, jo manymu, ignoruoja Azerbaidžano teritorinio vientisumo principus, todėl Azerbaidžanas nelinkęs jų įsileisti.

Vokietijos politikas Albertas Vaileris

Tokios politikos Azerbaidžanas laikosi jau seniai, nuosekliai. Visi, kurie bent kartą lankėsi armėnų separatistų kontroliuojamame Kalnų Karabache savo vizitų nesuderinę su Baku, automatiškai patenka į nepagaidaujamų asmenų Azerbaidžane sąrašą.

Tiesa, oficialusis Baku yra padaręs išimčių. Tiems, kurie atsiprašo Azerbaidžano, dažniausia suteikiama malonė – jie išbraukiami iš juodųjų sąrašų ir gali atvykti į Azerbaidžaną.

Kaip nutiks šiuo konkrečiu atveju, netrukus sužinosime. Išmintingiausia būtų, jei ponas A. Vaileris oficialiai ir viešai atsiprašytų Azerbaidžano dėl kadaise pademonstruoto atsainaus požiūrio į Kalnų Karabacho problemą. A. Vailerio atsiprašymas taptų puikia pamoka kai kuriems kitiems ES politikams, kurie linkę ignoruoti Azerbaidžano poziciją dėl Kalnų Karabacho (NATO ir Europos Sąjunga pripažįsta Azerbaidžano teisę į Kalnų Karabachą; Kalnų Karabachas laikomas neatskiriama Azerbaidžano teritorija, todėl neigiamas Baku požiūris į teritorinio vientisumo taisykles nusispjaunančius veikėjus suprantamas žvelgiant ne tik Baku, bet ir Vakarų akimis).  

2018.08.22; 10:00

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) teigia atsisakęs šiais metais skelbiamo „Time“ žurnalo „Metų žmogaus“ titulo, informuoja naujienų agentūra dpa.

D. Trampas tviteryje rašė: „Time“ žurnalas skambino pranešti, kad mane tikriausiai paskelbs „Metų žmogumi“, kaip ir pernai, bet man tektų duoti interviu ir dalyvauti ilgoje fotosesijoje. Tačiau aš pasakiau, kad man „tikriausiai“ netinka ir atsisakiau. Kaip ten bebūtų, – dėkoju“.

Tuo metu „Time“ nekomentuos, kokie asmenys pretenduoja tapti „Metų žmogumi“ iki pat žurnalo išleidimo gruodžio 6 d.

„Time“ 2016 m. pripažino D. Trampą „Metų žmogumi“ dėl jo poveikio JAV visuomenei po netikėtos pergalės prezidento rinkimuose.

Be to, D. Trampas atvirai troško šios nominacijos ir 2015 m. bei tuomet teigė, kad šis titulas turėjo būti skirtas jam, o ne Vokietijos kanclerei Angelai Merkel (Angela Merkel).

Ši nominacija nebūtinai garbinga – ji suteikiama žmonėms, kurie per pastaruosius metus dominavo naujienose.

Pavyzdžiui, nacistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) buvo paskelbtas „Metų žmogumi“ 1938 m., o Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas – 1939 ir 1942 m.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.26; 00:01

Penktadienį prekybos pradžioje Europos akcijų indeksai stabilizavosi. Nors įtampa dėl Šiaurės Korėjos sustiprėjo, indeksai vis dar laikosi ties neseniai pasiektų aukštumų, rinkoms laukiant parlamento rinkimų Vokietijoje, – prognozuojama, kad šalies kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) bus perrinkta ketvirtajai kadencijai, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

Tuo pat metu Prancūzijos kosmetikos milžinės „L’Oreal“ akcijos pabrango po pranešimų apie galimus pokyčius bendrovės savininkų struktūroje.

Lilijana Betankur (Liliane Bettencour), kurios šeima įkūrė „L’Oreal“ ir toliau valdo bendrovės mažumos akcijų paketą, mirė Paryžiuje sulaukusi 94 metų. Apie tai ketvirtadienį pranešė jos dukra. Bendrovės akcijų vertė penktadienį 11.49 val. Lietuvos laiku pakilo 4,1 proc. Pasak rinkos dalyvių, L. Betankur mirtis gali sustiprinti spėliones, esą „Nestle“ apsvarstys galimybę parduoti savo turimą „L’Oreal“ akcijų dalį; savo ruožtu pati „L’Oreal“, spėjama, gali susimąstyti dėl savo turimų „Sanofi“ akcijų pardavimo. „Nestle“ ir „Sanofi“ akcijų vertė pakilo apie 1 proc.

Europos akcijų indeksas „STOXX 600“ nukrito 0,1 proc. Kalnakasybos sektorius neteko 1,45 proc., nes sustiprėjusi įtampa Korėjos pusiasalyje ir Kinijos skolinimosi reitingo sumažinimas kirto metalų kainoms.

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras Ri Jong Ho (Ri Yong Ho), atvykęs į Niujorką dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos sesijoje, pareiškė, kad atsakymas į JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) kalbą Jungtinėse Tautose gali būti „neregėtas“ vandenilinės bombos bandymas Ramiajame vandenyne, praneša naujienų agentūra „Yonhap“.

Londone prekiaujamos kalnakasybos bendrovių „BHP Billiton“, „Anglo American“ ir „Glencore“ akcijos atpigo 0,1-1,6 procento. Britų indeksas FTSE neteko 0,1 proc.

Vokietijos energetikos bendrovių RWE ir E.ON akcijos, jautriai reaguojančios į galimus politinius pokyčius šalyje, pabrango atitinkamai 0,6 ir 0,7 proc.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.24; 00:05

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) iš principo yra už Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai panaikinimą. „Aš didelę savo gyvenimo dalį siekiu, kad mūsų santykiai su Rusija vėl būtų protingi, geri“, – pareiškė A. Merkel penktadienį Strasbūre Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) renginyje, praneša agentūra „Reuters“. 

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Šiuo metu, anot jos, mėginama kartu su Prancūzija vėl pasiekti taiką Rytų Ukrainoje. „Tada, kai mums pavyks tai padaryti, mes vėl panaikinsime ir sankcijas“, – pabrėžė A. Merkel.

Kanclerė kartu gynė baudžiamąsias priemones. Nes Rusijos įvykdyta Ukrainos Krymo pusiasalio aneksija ir jos veiksmai Rytų Ukrainą tikrai yra ne smulkmena, „o nusižengimas viso laikmečio po Antrojo pasaulinio karo principams“, kalėjo A. Merkel.

Tuo tarpu pirmą kartą po naujausių paliaubų prieš dvi savaites Rytų Ukrainoje įsigalėjimo per mūšius žuvo ukrainiečių karys. Jis žuvo per Avdijivkos miesto apšaudymą, penktadienį žurnalistams sakė karinis atstovas.

Prorusiški separatistai nepateikė duomenų apie galimas aukas, tačiau pareiškė, kad per praėjusias 24 valandas paliaubos buvo pažeistos 37 kartus. Naujausios paliaubos įsigaliojo rugpjūčio 25-ąją.

Rytų Ukrainoje prorusiški separatistai nuo 2014 metų balandžio kovoja su Ukrainos vyriausybinėmis pajėgomis. Nuo tada žuvo daugiau kaip 10 000 žmonių. Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją karine parama separatistams, Maskva tai neigia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.09; 07:00

Likus šešioms savaitėms iki rinkimų mažėja palaikymas Angelai Merkel

Likus tik šešioms savaitėms iki rinkimų, kuriuose iš atostogų sugrįžtanti Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) tikisi laimėti ketvirtąją kadenciją, 10 proc. punktų sumažėjo palaikymas šiai politikei, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

Tarnybos „Infratest dimap“ surengtos viešosios nuomonės apklausos duomenys rodo, kad 59 proc. rinkėjų mano, jog kanclerė A. Merkel gerai atlieka savo darbą, o tai yra 10 proc. punktų mažiau nei ankstesnį mėnesį.

Tačiau A. Merkel nėra ko baimintis, nes jos varžovo socialdemokrato Martino Šulco (Martin Schulz) reitingas pasiekė naujas žemumas. Politiką palaiko 33 proc. rinkėjų, 4 proc. punktais mažiau nei praėjusį mėnesį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 04:04

Vokietijos generalinė prokuratūra nusprendė aiškintis, kaip, kodėl ir kada Amerikos slaptosios tarnybos klausėsi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbių mobiliuoju telefonu.

Beje, Vokietija nustebusi, jog generalinis prokuroras Haraldas Rangė iškėlė šią baudžiamąją bylą. Juk oficialios Vašingtono ir Berlyno derybos leido manyti, jog nei Amerikai, nei Vokietijai nenaudingas „incidentas bus tiesiog pamirštas“.

Continue reading „Vokietijos prokuratūra vis tik pradėjo tyrimą…“

Krymo krizė perpildė Vokietijos vadovybės kantrybės taurę, ir dabar valstybės kanclerė Angela Merkel „išveda Vokietiją iš apskaičiuoto dviveidiškumo kelio“, mano buvęs Vokietijos gynybos ministras Karlas Teodoras zu Guttenbergas. Jo straipsnį spausdina The Financial Times.

„Berlyno politika Rusijos atžvilgiu atspindi dviejų idėjinių krypčių kovą: vieni gina tai, kad Vokietija santykiuose su kitomis valstybėmis turi saugoti demokratijos ir laisvės vertybes, kitus erzina toks susirūpinimas, kai jis prieštarauja Vokietijos ekonominiams interesams. Abi pusės viena kitą niekina. „Realistus“ užgriūva priekaištai dėl begėdiško oportunizmo, o nuo tų, kurie laiko save idealistais, oponentai nusigręžia kaip nuo Gutmenschen geriečių, naivių moralizuotojų ar paprasčiausiai rusofobų. Galų gale paprastai nugali realistai“, – pažymi autorius, nurodydamas, kaip greitai normalizuojasi santykiai po ankstesnių paaštrėjimų, tokių kaip 2008 metų Rusijos ir Gruzijos karas.

Continue reading „Jeigu Angela Merkel ir toliau rodys charakterį…“

Vaikystėje Angelai Merkel būdavo sunku net laiptais lipti, primena žurnalistė leidinyje The Christian Science Monitor. Tas faktas, kad ji dabar slidinėja, rodo, jog A.Merkel iš visų jėgų stengiasi įveikti savo problemas, mano Sara Miller Liana.

Ši tema atkreipė dėmesį tomis dienomis, kai slidinėdama A.Merkel patyrė traumą. Autorė pabrėžia: „Beprotiškas nusileidimas stačia nuokalne prieštarautų viskam, ką mes žinome apie neskubų ir metodišką A.Merkel stilių“.

Bet slidinėjimas ir, ko gero, net kritimas siejasi su paveikslu moters, kuri visą gyvenimą stengiasi įveikti problemas, susijusias su fizine forma.

Continue reading „Kam Angela Merkel save egzaminuoja slidžių trasose?“

Vokietijos federacinės kanclerės Angelos Merkel telefono klausėsi ne tik Amerikos, bet ir Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Britanijos žvalgai, – prie tokios išvados, Vokietijos žurnalo Focus duomenimis, priėjo Vokietijos specialiosios tarnybos.

Straipsnyje taip pat sakoma, kad „Vokietijoje šnipinėjimo veiklą vykdo 120 Rusijos agentų, dėl užmaskavimo oficialiai priskirtų Maskvos ambasadai ir diplomatinėms atstovybėms“, o iš tikrųjų jie pavaldūs Užsienio žvalgybos valdybai, Vyriausiajai žvalgybos valdybai ir RF Federacinei saugumo tarnybai. 

Continue reading „Kanclerės Angel Merkel klausėsi net penkios žvalgybos“

„Neįtikėtina, bet išsyk po skandalo dėl Amerikos specialiųjų tarnybų vykdyto Vokietijos kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono pasiklausymo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir šalininkų, ir priešininkų nuomonės sutapo“, – rašo Der Spiegel.

Visi Kremliaus šeimininką laiko – mažų mažiausiai – genijum, pažymi žurnalistas Benjaminas Bideris (Bejamin Bidder). Abi barikadų pusės įsitikinusios, kad V.Putino FSB tarnybos „ėjimas“ genialus: perdavusi Vakarų žiniasklaidai demaskuotojo Edvardo Snoudeno dokumentus, tokiu būdu pasėjo priešiškumą tarp sąjungininkių – Amerikos ir Europos.

Continue reading „Slaptas Vladimiro Putino džiaugsmas“

Retai Vokietijos politikai būna tokie vieningi. Svarstydami galimą ginkluotą JAV įsikišimą į Siriją, visų partijų atstovai buvo santūrūs. Jų poziciją šiuo klausimu taikliai apibūdinta portalo www.sueddeutsche.de politikos skiltyje: jeigu JAV pultų Siriją, tai veikiausiai be vokiečių pagalbos. Nepasirašyto komentaro autorius pažymi, jog buvo politikų, kurie griežtai ir net labai griežtai pasisakė prieš bet kokį dalyvavimą konflikte.

Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialinės sąjungos koalicija Bundestage  pareiškė, jog karinėje intervencijoje prieš Sirijos režimą nedalyvautų dėl politinių ir karinių priežasčių. Philippas Mißfelderis, už užsienio klausimus atsakingas koalicijos atstovas, pasakė, jog „šiuo metu Bundesveras yra pasiekęs savo dalyvavimo taraptautinėse operacijose galimybių ribas“. Dėl to jis nematąs galimybės Vokietijai kištis į konfliktą.

Continue reading „Vokietija nedalyvaus kariniuose veiksmuose prieš Siriją“

Savo pusantros valandos trukusiame interviu moterų žurnalui "Brigitte Berlyne", Maksimo Gorkio teatro scenoje, Vokietijos federacinė kanclerė Angela Merkel atskleidė savo gesto, kuriuo ji naudojasi per foto sesijas, paslaptį.

Taigi sukryžiuotus prieš save rankų pirštus žurnalistai jau praminė „Merkel stogu“. Kaip perduoda "Focus", pasak Vokietijos Federacijos kanclerės, tokios keistos padėties rankoms jai niekas nepatarė.

Continue reading „Vokietijos kanclerė Angela Merkel: „Kur laikyti rankas“?“

timosenko-

Žurnalistas Daniele Spinola aiškina, kad istorijos su Julija Timošenko pagrindas – energetinių resursų kontrolė, rašo italų leidinys Tempi.it.

Julija Timošenko, Ukrainos ekspremjerė, 2004 metų „oranžinės revoliucijos“ lyderė, kurią Vakarų spauda vadina mūsų dienų Žana d‘Ark, kalinama nuo praėjusių metų lapkričio 11 dienos. Šiuo metu ji laukia Europos Žmogaus teisių teismo, kuris labai atidžiai stebi jos bylą, sprendimo, sakoma straipsnyje. Neseniai Timošenko pademonstravo spaudai sužeidimus, padarytus jai kalėjimo prižiūrėtojų.

Tuo tarpu jos duktė – Jevgenija Timošenko – susitikinėja su Europos šalių lyderiais, kad atkreiptų dėmesį į neteisingą sprendimą įkalinti motiną, o Europa grasina boikotuoti Europos futbolo čempionatą, kuris turi vykti Lenkijoje ir Ukrainoje.

Continue reading „Už Julijos Timošenko bylos slypi rimti energetiniai žaidimai“

merkel_graikija

Nepaisant didėjančios įtampos centro dešiniųjų koalicijoje, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel populiarumas yra didžiausias nuo 2009-ųjų metų, kai ji buvo perrinkta į šį postą.

Taip byloja rodo visos atliktos per pastaruosius mėnesius apklausos.

„Stern“ žurnalo užsakymu agentūros „Forsa“ atliktos apklausos duomenimis, pasitikėjimas A. Merkel išaugo net dviem punktais nuo gruodžio mėnesį siekusių 64-ių punktų (100-o punktų vertinimo sistemoje).

Continue reading „Įspūdingas Angelos Merkel populiarumas“

AngelaMerkel

Paskutinioji metų diena vokiečių pasąmonėje turi savitą sakralumo atspalvį, nes gruodžio 31-ąją visi vadina pagal popiežiaus Silvestro I (314 – 335) mirties dieną – Silvester, naujametinis vakaras yra Silvesterabend, o Naujųjų metų šventinis sutikimas – Silvesterfeier, naujametinė naktis – Silvesternacht.  

Tad buvo įdomu išklausyti Vokietijos kanclerės naujametinę kalbą. Pamaniau, jog mūsų skaitytojams būtų įdomu sužinoti, kaip tokios didelės valstybės vadovė šventinį vakarą kreipiasi į daugiau kaip 80 milijonų šalies gyventojų. Internete iš karto aptikau ir pačią pakankamai rimtą ir ne itin šventišką kalbą bei gausybę komentarų. Kas įdomiausia, paaiškėjo, jog kanclerė buvo parengusi dvi kalbas: aptakią bei oficialią ir kitą – radikalią sąžiningą.

Continue reading „Dvi Angelos Merkel naujametinio sveikinimo versijos“