Videostudija Slaptai.lt

Birželio 29 dieną videostudija „SLAPTAI” gavo oficialų Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Algimanto Smolsko pasirašytą raštą, kuriame teigiama, jog žurnalistui Gintarui Visockui leista pasimatyti su nuteistaisiais Khadizhat Gataeva ir Malik Gataev. Oficialiame Kauno apygardos teismo laiške tvirtinama: „vadovaujantis Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, kuriame nurodyta, jog teismo, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, rašytiniu sutikimu suimtieji turi teisę susitikti su žurnalistais. Todėl sutinkame Gintarui Visockui, videostudijos „SLAPTAI” direktoriui, leisti pasimatyti su nuteistaisiais Khadizhat Gataeva ir Malik Gataev”. Videostudija „SLAPTAI” dėkoja Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui Algimantui Smolskui už suteiktą galimybę susitikti su įkalintais čečėnais Gatajevais. Tuo pačiu videostudija „SLAPTAI” primena, kad gegužės mėnesį teisėjas Almantas Lisauskas tokio leidimo nedavė. Jis oficialiame laiške tvirtino, jog su Gatajevais jokiu būdu negalima susitikti. Niekad niekada. Esą šioje byloje viešumas visiškai neįmanomas.

Continue reading „Kauno apygardos teismas leido videostudijai „SLAPTAI” susitikti su įkalintais Gatajevais”

Protestuotojas K. Urba

Situacija dėl lietuviškojo saugumo pajėgumų – apgailėtina. Ypač jei VSD struktūroms keltume maksimalistinius reikalavimus. Pavyzdžiui, kodėl Lietuvos VSD nieko nežinojo apie rugpjūčio mėnesį planuojamą Rusijos keršto akciją? Kremliuje iš anksto buvo sugalvota veiksminga ir skaudi operacija – išmokyti lietuvius klusnumo smogiant jiems ekonominių svertų pagalba. Rusija puikiai parinko laiką. Kirto būtent tada, kai Lietuvoje siautėja ekonominė krizė. Prieš paremdami Gruziją ar Ukrainą, prieš kritikuodami Maskvą dėl žmogaus teisių pažeidimų ar reikalaudami kompensacijos už sovietinės okupacijos metais padarytą žalą Lietuvos politikai nuo šiol būtinai prisimins ir tas kilometrines eiles Lietuvos – Rusijos pasienyje, kai į Rytus nebuvo praleidžiami tik maisto produktus gabenantys vežėjai iš Lietuvos. Akivaizdu, kad ši Lietuvos vežėjų diskriminacija buvo suplanuota iš anksto. Apie ją žinojo daug pareigūnų Kremliuje, Rusijos pasienio, Rusijos muitinės struktūrose, neabejoju, kad apie tai buvo žinoma ir Rusijos ambanasados Lietuvoje vadovybei. O štai mūsų VSD, kuriam pagal įstatymus privalu ginti ir ekonominius mūsų šalies interesus, apie tai, regis, nieko nežinojo.

Continue reading „Jei Lietuvos saugumui keltume maksimalistinius reikalavimus”

Slaptai TV

Šiandien videostudijos „SLAPTAI” svečias – daug metų Amerikoje gyvenęs, teisininko bei slaptųjų tarnybų analitiko patirties turintis Romanas Sedlickas. Laisvu piliečiu prisistatęs R.SEDLICKAS mano, kad Gatajevų sulaikymo bei įkalinimo byla yra politizuota. Jis svarsto, kam gali būti naudinga iš viešojo gyvenimo ilgiems mėnesiams ar net metams pašalinti čečėnų našlaičių globa tiek Lietuvoje, tiek Čečėnijoje besirūpinusius Gatajevus? Buvęs parlamentaras neatmeta galimybės, jog čia įsipainiojusios Rusijos slaptosios tarnybos. Jam keista, apmaudu, kad į kai kuriuos konfliktus mes vis dar žvelgiame tarsi Kremliaus akimis. Nors dar visai neseniai turėjome progos savo kailiu patirti, kas yra rusiškasis imperializmas. Duodamas interviu R. SEDLICKAS taip pat neatmetė versijos, jog kai kurie mūsų šalies slaptųjų tarnybų darbuotojai terorizmo apraiškų įžvelgia net ten, kur jų negali būti. Suprask, lietuviški antiteroristiniai padaliniai iš NATO arba Europos Sąjungos gauna milžiniškas lėšas kovai su terorizmu, ir, bijodami prarasti solidžias dotacijas, kaip įmanydami verčiasi per galvą – bet kokia kaina stengiasi pateisinti savo egizstavimą.

  Continue reading „Čečėnų Gatajevų įkalinimo Kaune byla – politizuota”

Gatajevai

Rugpjūčio 14-ąją iš įkalinimo vietos Kaune turėtų būti paleisti čečėnai Hadižat ir Malikas Gatajevai. Tikrosios jų sulaikymo bei įkalinimo priežastys vis dar apgaubtos paslapties šydu. Lietuvos visuomenė iki šiol nežino, kodėl į šioje šeimoje kilusį buitinį konfliktą įsipainiojo svarbiausia Lietuvos slaptoji tarnyba – Povilo Malakausko vadovaujama VSD. Lietuvos visuomenei taip ir nepaaiškinta, kodėl VSD pareigūnai reikalavo, jog Gatajevų augintinis Denis Volovskij teisme duotų savo tėvams nepalankius parodymus, kodėl mūsų saugumiečiai D.Volovskiui grasino deportacijomis bei teisminėmis sakcijomis, jei jaunuolis atsisakys liudyti prieš Gatajevus. Taigi esama įtarimų: sėkminga H. ir M.Gatajevų veikla buvo nepatenkinta Rusija. Dabartinę Kremliaus vadovybę erzino žinia, kad už Rusijos ribų dešimtys čečėnų vaikų auginami kaip laisvi, nepriklausomi, savo papročius ir tikėjimą gerbiantis žmonės. Taip pat neatmestina versija, jog Lietuvos slaptosios tarnybos iš Vakarų kovai su terorizmu gauna itin solidžias finansines įplaukas, todėl ir verčiasi per galvą, ieškodamos teroristų net ten, kur jų niekada nebuvo. Gali būti net taip, jog Malikas buvo verčiamas bendradarbiauti su kažkokia slaptąja tarnyba, bet atsisakė, ir štai agentai sumanė atkeršyti… Mes skelbiame išskirtinį Hadižat ir Maliko GATAJEVŲ interviu, duotą internetinei svetainei www.slaptai.lt ir laikraščiui „XXI amžius”. Šis interviu darytas 2009 metų liepos 30 dieną, kai H. ir M. Gatajevai dar buvo uždaryti vienoje iš Kauno įkalinimo įstaigų. Su Hadižat ir Maliku Gatajevais beveik keturias valandas pasimatymų kambaryje kalbėjosi žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Čečėnai Hadižat ir Malikas Gatajevai: „Jūsų slaptąsias tarnybas kažkas vedžioja už nosies””

Pasak Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininko, advokato Kęstučio Čilinsko, Generalinės prokuratūros nutarimas, nustatantis, kad V.Pociūnas žuvo dėl nelaimingo atsitikimo, yra privalomas tik pačiai Prokuratūrai, o ne Lietuvai. Prokuratūra, teigia K.Čilinskas, nenustatinėja juridinę reikšmę turinčių faktų Lietuvos Respublikos vardu. Tokią teisę turi tik teismas, išklausęs liudytojų ir įvertinęs kitus įrodymus. Minėtu nutarimu bylą tyrę prokurorai tik parodė, kad jie nori (ar turi) palaikyti versiją, jog V.Pociūnas žuvo dėl atsitiktinumo. Tokiu nutarimu prokurorai iš esmės atsisako savo teisės ir pareigos baigti ikiteisminį tyrimą, palaikyti kaltinimą ir bylą atiduoti teismui. Žuvusio pareigūno V.Pociūno atminimui, jo šeimai ir Lietuvai juridinę reikšmę turi tik vienas teisės aktas – Respublikos Prezidento 2007 m. birželio 14 d. dekretas Nr. 1K-1009, kuriuo po mirties V.Pociūnas pripažintas žuvęs eidamas tarnybines pareigas. Už tai V.Pociūnas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Continue reading „„Prokurorai parodė, kad jie nori (ar turi) palaikyti versiją, jog V.Pociūnas žuvo dėl atsitiktinumo””