Ginklas

Austrijos policija sekmadienį sulaikė Rusijos pilietį iš Čečėnijos, kuris nušovė čečėną disidentą, praneša AFP.
 
43 metų vyro kūnas su šautinėmis žaizdomis šeštadienį buvo rastas netoli Austrijos sostinės Vienos.
 
47 metų įtariamasis buvo suimtas kitą dieną Linco mieste, 200 km nuo Vienos, o nusikaltimo motyvai kol kas neaiškūs.
 
AFP sužinojo iš Ukrainos vidaus reikalų ministerijos, kad šeštadienį nušautas žmogus 2017 m. liudijo nužudymo byloje Ukrainoje. Prieš kelis metus vienas vyras planavo pasikėsinimą į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, bet buvo sužeistas per apšaudymą Kijeve, o jo žmona žuvo.
 
Austrijos policija paskelbė, kad nužudytasis čečėnas buvo prieglobsčio prašytojas, tačiau išsamiau situacijos nekomentavo.
 
Prokuratūros atstovas spaudai atskleidė, kad auka buvo Čečėnijos valdžios kritikas Martin‘as B.
 
Prokurorai kreipėsi į teismą dėl arešto orderio įtariamajam – Austrijoje gyvenančiam čečėnui.
 
Nužudymas įvyko Austrijoje augant nerimui dėl čečėnų išeivių saugumo.
 
Vasarį Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą kritikuojančiam tinklaraštininkui pavyko apsiginti nuo plaktuku ginkluoto užpuoliko.
 
Kovą Čečėnijos opozicijos lyderis Imranas Alijevas buvo rastas negyvas savo viešbučio kambaryje Prancūzijos Lilio mieste. Jo kūne aptikta 135 durtinės žaizdos.
 
Po dviejų karų su Rusija XX a. 10-ąjį dešimtmetį Čečėnijoje kilo migracijos banga, o daugelis čečėnų emigrantų patraukė į Vakarų Europą.
 
Pastaraisiais metais į užsienį vėl ėmė trauktis čečėnai, kurie nepritaria Kremliui palankiam Čečėnijos Respublikos vadovui R. Kadyrovui. Pastarąjį žmogaus teisių aktyvistai kaltina dėl pakartotinių žmogaus teisių pažeidimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.06; 07:00

Centre – Zelimchanas Changošvilis

Vokietijos prokurorai ketvirtadienį apkaltino Rusiją užsakius įvykdyti Gruzijos piliečio žmogžudystę Berlyno parke.
 
Kaltinimai dėl užsakytos žmogžudystės įvykdymo pateikti Rusijos piliečiui, o žmogžudystę, prokurorų manymu, užsakė Rusijos vyriausybė.
 
„Nežinomą dieną iki 2019 liepos 18 d. kaltinamasis gavo Rusijos Federacijos centrinės valdžios institucijų nurodymą likviduoti čečėnų kilmės Gruzijos pilietį Tornikę K.“, – teigiama federalinių prokurorų pareiškime, o žudikas įvardijamas kaip Vadimas K., dar žinomas kaip Vadimas S.
 
Netrukus po šio pareiškimo paskelbimo Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pagrasino Rusijai sankcijomis dėl nužudymo, kuris buvo įvykdytas 2019 metų rugpjūtį Berlyno parke.
 
Nužudytas Gruzijos pilietis kai kur minimas kaip Zelimchanas Changošvilis, kitur kaip Tornikė K. Teigiama, kad jis buvo lauko vadas per Čečėnijos karą. Pernai rugpjūčio 23 d. parke Berlyne jam buvo du kartus šauta į galvą iš arti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 08:00

Los Andželo policija. EPA – ELTA nuotr.

Los Andželo policijos departamentas pranešė penktadienio naktį sulaikęs 533 žmones per neramumus, kurie kilo protestuojant dėl George‘o Floyd‘o mirties, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Pasak Michael‘o Chan‘o, Los Andželo policijos departamento atstovo spaudai, dauguma protestuotojų vėliau buvo paleisti į laisvę, bet 18 žmonių vis dar sulaikyti.
 
Jis pridėjo, kad 6 pareigūnai buvo sužaloti per susirėmimus su protestuotojais.
 
Sulaikytiesiems pareikšti įtarimai dėl vagysčių, plėšimų, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimo, policijos pareigūno užpuolimo ir pasikėsinimo nužudyti.
 
JAV miestuose protestai ir riaušės kilo po to, kai gegužės 25 d. Mineapolio mieste sulaikomas mirė juodaodis vyras – George‘as Floyd‘as. Policija buvo iškviesta įtarus, kad parduotuvėje jis atsiskaitė padirbtais doleriais.
 
Vienam iš jį sulaikiusių pareigūnų, kuris vyrui buvo įsirėmęs keliu į kaklą, dėl ko šis ir mirė, buvo pareikšti įtarimai trečiojo laipsnio nužudymu. Už tai gresia maksimali 25 metų laisvės atėmimo bausmė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.31; 06:45

Raičichinsko miestas

Antanas Rašimas

Ši kriminalinė istorija – beveik dešimties metų senumo. Bet dabar vėl iškilo į paviršių – audrina tiek Azerbaidžano, tiek Armėnijos visuomenes.

Incidentas, apie kurį papasakosime, užfiksuotas 2011 metų gruodžio mėnesį, kai Rusijos Federacijos Amūro srityje (miestas – Raičichinskas) buvo nušautas azerbaidžaniečių tautybės vyras. Žmogžudyste įtariamas asmuo – tūlas Misakas Lazarianas, restorano, kuriame kilo muštynės, savininkas.

Po to, kai užeigoje nuaidėjo šūvis, nusinešęs vieną gyvybę, verslininkas M. Lazarianas pasislėpė nuo Rusijos teisėsaugos bėgdamas … į Armėniją. Ankstesnioji Armėnijos valdžia M. Lazarianui buvo atlaidi – nedraudė visus tuos metus laisvai gyventi šalyje (jis tik privalėjo raštiškai pažadėti, kad be teisėsaugos leidimo nepaliks Armėnijos). Seržo Sargsiano valdžia beveik dešimtmetį demonstravo, kad M. Lazarianas nieko blogo nepadarė. Tik pamanyk – nušovė azerbaidžanietį!

Į valdžią atėjus Nikolui Pašinianui situacija kiek pasikeitė. Dabar M. Lazarianas uždarytas viename iš Armėnijos laikinojo sulaikymo izoliatorių. Areštuotas jis 60-čiai parų. Kol paaiškės, ar oficialusis Jerevanas sutiks patenkinti Rusijos ekstradicijos prašymą – išduoti įtariamąjį. Pats M. Lazarianas labai bijo, kad bus išduotas Rusijos teisėsaugai (turi Rusijos pilietybę). Būtent dėl šios priežasties jis paprašė politinio prieglobsčio Armėnijoje. O kad atrodytų įtikinamiau – paskelbė bado akciją. Suprask, kitaip bus pažeistos jo žmogaus teisės, jei vis tik teks atsakyti už savo poelgį 2011 metų gruodžio mėnesį.

Šiandien dar keblu nuspėti, koks bus paskutinysis Armėnijos žodis. Premjeras N. Pašinianas pakliuvęs keblion padėtin. Teisė ir teisingumas reikalauja išduoti įtariamąjį, politinė konjunktūra ragina pasielgti priešingai.

Armėnijos žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose jau gausu M. Lazariano gynėjų – jie labai garsiai šaukia, esą jų tautietis nepadarė nieko blogo, juk nušovė azerbaidžanietį. Jie bando suformuoti nuomonę: jei Armėnijos teisėsauga išduos armėną Rusijos teisėsaugai dėl nušauto azerbaidžaniečio, – išduos Armėnijos interesus.

Armėnijos politlogas Gagikas Ambarianas savo socialinėje paskyroje Facebooke net pareiškė, viską apversdamas aukštyn kojomis: dėl šio incidento kaltas Baku, kadangi užsienyje gyvenančius azerbaidžaniečius neva skatina agresyviai persekioti po visą pasaulį išsibarsčiusius armėnus.

2020.04.06; 15:00

Peteris Tide

„Pagaliau apie nužudymą mažame Tiergarten parke Berlyne atvirai prabilo Vokietijos vyriausybės koalicijos vidaus politikos reikalų ekspertas“, – rašo Vokietijos bulvarinis leidinys „Bild“.

„Politine prasme šis atvejis yra visiškai akivaizdus: tai Rusija davė įsakymą nužudyti, šios žmogžudystės užsakovas – Kremlius. Apie tai byloja užtektinai aiškūs prezidento Vladimiro Putino pareiškimai Paryžiaus spaudai, kai jis net pagrindė, kodėl tas žmogus buvo nušautas“, – pokalbyje su „Bild“ žurnalistais tvirtino Uli Gretch, SPD partijos politinių partijų ekspertas.

Vokiečių leidinys „Bild“

Kaip pastebi „Bild“, anksčiau Angela Merkel ir jos vyriausybė buvo įtartinai santūrūs vertindami Zelimkhano Hangoshvili nužudymo Berlyne aplinkybes.

„Aš žinau, kad žmogžudystė Mažajame Tiergarten parke – vienas didžiausių pastarųjų metų skandalų, – pabrėžė Uli Gretch. – Užsienio valstybė siunčia žudiką į Vokietiją, į sostinės centrą, kad šis nužudytų Kremliaus  priešą vidury baltos dienos.“

Taigi Uli Gretchas prieštarauja Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos vadovui Thomasui Haldenwangui, kuris 2019-ųjų gruodžio pradžioje paskelbė, esą dėl šios konkrečios žmogžudystės neįmanoma atvirai apkaltinti konkrečios šalies, nes trūksta įtikinamų įrodymų.

Zelimchanas Changošvili

Anot SPD eksperto Uli Gretcho, įrodymai yra akivaizdūs ir nedviprasmiški: „Neginčijamų įrodymų problemos nebėra! Turime nusikaltėlį, nusikaltimo įrankį, liudytojus, tikrą pasą su kamufliažo asmens duomenimis. Turime sukurtą legendą, kaip gauti vizą pasitelkiant Rusijos gynybos ministerijos fiktyvią kompaniją, turime prezidento Putino pareiškimus, kad Berlyne nužudytas asmuo neva buvo teroristas. Ir vis dėlto prieš keletą metų Rusijos valdžia išbraukė jį iš ieškomų asmenų sąrašo.

Įdomu dar ir tai, kad gruodžio 11 d. uždarame Bundestago komiteto vidaus reikalų komitete posėdyje atsakydamas į klausimą, ar nėra įrodymų apie užsienio valstybės dalyvavimą nusikaltime, Generalinės prokuratūros atstovas atsakė trumpai ir aiškiai: „Taip“.

„Matyt, praėjus kelioms dienoms po žmogžudystės, iš draugiškų žvalgybos agentūrų buvo gauta neginčijama informacija, rodanti Kremliaus atsakomybę“, – rašo „Bild“.

Šaltinis: „ Bild“

XXX

Pridedame Sauliaus Kizelavičiaus publikaciją „Šūviai Berlyne. Vėl – GRU pėdsakas“, kur buvo paskelbta 2019 metų rugsėjo 2-ąją slaptai.lt portale.

2019 metų  rugpjūčio 23 dieną Vokietijos sostinėje Berlyne netoli Reichstago buvo nužudytas Zelimchanas Changošvili. Šis Sakartvelo (Gruzija) pilietybę turėjęs čečėnas nužudymo dieną buvo paprašęs politinio prieglobsčio. Jo prašymą Vokietijos valdžia labai atidžiai nagrinėjo, nes baiminosi, ar jis neturi ryšių su teroristais – islamistais.

Nūnai vis daugiau įtarimų, kad šį čečėną likvidavo ne kas kitas, o būtent Rusijos slaptosios tarnybos arba jų prižiūrimas liūdnai pagarsėjęs šiandieninis Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas.

Kad tai gali būti Rusijos slaptosios tarnybos GRU rankų darbas (o gal – FST?), ypač daug rašo vokiški leidiniai, sakykim, Der Tagesspiegel ir Der Spiegel. Tačiau šios versijos neatmeta ir tokie tiriamosios žiniasklaidos leidiniai kaip Bellingcat ir The Insider, tokiais įtarimais dalinasi ir rusiški leidiniai svoboda.org bei Radio Svoboda.

Zelimchanas Changošvilis

Pirmiausia, nužudytasis kadaise buvo Čečėnijos nepriklausomybės šalininko, šios Šiaurės Kaukazo respublikos prezidento Aslano Maschadovo patikėtinis. Taigi tiek Rusija, tiek Kremliui pataikaujantis R.Kadyrovas jį būtinai traktuoja esant mirtinu priešu. Antra, Zelimchanas Changošvili yra gyvenęs Gruzijoje, kur, įtariama, talkino tuometiniam Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui, 2008-aisiais pralaimėjusiam Rusijai karą dėl Pietų Osetijos vadinamąjame penkių dienų kare. Tad Kremlius šio čečėno turėtų nekęsti dar ir dėl to, kad šis palaikė Gruzijos nepriklausomybę ir jos teritorinį vientisumą. Tačiau kai Gruzijoje pasikeitė valdžios, Zelimchanui ten tapo nesaugu, ir jis persikėkė į Ukrainą, pas Odesos srities gubernatoriumi tapusį tą patį M.Sakašvilį. Tad Zelimchanas galėjo būti Kremliaus įtrauktas į juoduosius sąrašus ir dėl požiūrio į Maskvos – Kijevo konfliktą.

2016-aisiais metais šis čečėnas, baimindamasis grasinimų, persikėlė gyventi į Vokietiją, kur paprašė politinio prieglobsčio, bet Vokietija suteikti neskubėjo: maždaug dvejis metus aiškinosi, ar jis nepalaiko ryšių su teroristais – islamistais, kai paaiškėjo, jog čečėnas – švarus, tapo jam palankesnė.

Twitter paskyroje dėl nužudymo užuojautą suskubo pareikšti pats M.Saakašvilis, pridurdamas, esą žudiką užsakė Rusijos slaptosios tarnybos.

Kad šūvius paleido Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, mano ir Zelimchano brolis Zurabas. Jo teigimu, Zelimchanas turėjo daug priešų. Visi jo priešai – Rusijos imperialistai.

Ir tai – panašu į tiesą, nes į šį čečėną jau buvo keletą kartų pasikėsinta. Jis buvo sužeistas į petį ir ranką. Pavyzdžiui, vienas pasikėsinimas surengtas 2015 metais Tbilisyje. Paskutiniuoju metu Z.Changošvili dangstėsi svetima pavarde.

Vokietijos policijai pavyko sulaikyti įtariamąjį. Įtariamasis žudikas sulaikytas netrukus po žmogžudystės. Vyras bandė pasprukti dviračiu, turėjo peruką. Šiuos daiktus išmetė į upę, o pats slapstėsi krūmuose. Mažytį pistoletą, iš kurio paleido keletą šūvių, taip pat išmetė į upę.

Įtariamasis – 49 metų Vadimas Sokolovas. Nors vyras neprisipažįsta esąs kaltas, įtarimus sustiprina kelios aplinkybės: prašydamas vizos prancūzų konsulate Maskvoje jis nurodė, kad gyvena Irkutske Alpių gatvėje, nors ten tėra Alpių skresgatvis. Be to, prašydamas vizos, nenurodė nei namo, nei buto numerio, nors tai – privalu. Vėliau, patikrinus, ar toks vyriškis kada nors gyveno nurodytu adresu, sulaukta neigiamo atsakymo.

Į Vokietiją įtariamasis pateko per Prancūziją. Keista, kad įvažiavęs į Prancūziją iškart pradingo. Į Maskvą turėjo grįžti po žmogžudystės praėjus parai.

Tėra viena švelninanti aplinkybė – įtariamasis turi keletą tatuiruočių. Vargu ar profesioaliam GRU žudikui būtų leista turėti tatuiruočių – juk jos krenta į akis, jas lengva atpažinti. Bet gal tos tauiruotės byloja buvus gudrų sumanymą – nukreipti dėmesį nuo įtariamojo. Arba suimtasis nėra tikras GRU daruotojas – jį galėjo pasamdyti tik šiam konkrečiam išpuoliui…

Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.

Jei paaiškės, kad čečėną Berlyne prie Bundestago vidurdienį nušovė pagal Rusijos slaptųjų tarybų užsakymą, turėsime įspūdingą Europoje GRU atliktų žmogžudysčių sąrašą – Aleksandras Litvinenka, Sergejus Skripalius, dabar – Zelimchanas Changošvili.

O Vokietija lyg niekur nieko ir toliau tiesia dujotiekį Nord Stream II.

Ironiškai paklauskime Angelos Merkel: kas čia nuostabaus – juk šaudo dar ne Bundestage, šaudo dar tik šalia Bundestago…

2019.09.02; 11:00

Zelimchanas Changošvilis

Prancūzija solidarizuojasi su Vokietija, nusprendusia išsiųsti du Rusijos ambasados darbuotojus po Sakartvelo piliečio skandalingo nužudymo Berlyne. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Eliziejaus rūmų atstovas.
 
„Mes suprantame Vokietijos vyriausybės sprendimą ir solidarizuojamės su ja. Mes laukiame, kad Vokietijos valdžia, jei reikės, paprašys partnerius Europoje imtis priemonių. Kol kas to nebuvo. Kitomis aplinkybėmis Prancūzija išsiųstų Rusijos diplomatą“, – sakė jis.
 
Berlyne gyvenęs 40 metų amžiaus Sakartvelo pilietis buvo nužudytas rugpjūčio 23-iąją. Vokietijoje jis gyveno Tornikės K. vardu. Vėliau paaiškėjo, kad nužudytasis buvo kistinas (Sakartvelo rytuose gyvenančių čečėnų grupės atstovas) Zelimchanas Changošvilis.
 
Tą pačią dieną Berlyno prokuratūra pranešė, kad sulaikytas įtariamasis, kuris mėgino atsikratyti įkalčių, išmesdamas juos į Šprė upę. Vokietijos pareigūnų duomenimis, sulaikytasis – 49 metų Vadimas S.
 
Trečiadienį VFR užsienio reikalų ministerija pranešė išsiunčianti iš šalies du RF ambasados Vokietijoje darbuotojus dėl to, kad Rusijos valdžia nepakankamai bendradarbiauja tiriant Sakartvelo piliečio nužudymo bylą. Tyrimą atliekanti Vokietijos generalinė prokuratūra pareiškė turinti pagrindo manyti, kad nusikaltimas buvo padarytas dalyvaujant Rusijos arba jai priklausančios Čečėnijos valstybinėms struktūroms.
 
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pavadino „visiškai nepagrįstais“ įtarimus, kad RF gali būti susijusi su incidentu Berlyne.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.07; 06:00

Tūkstančiai izraeliečių šeštadienio vakarą masine demonstracija Tel Avive paminėjo buvusio premjero Yitzhako Rabino nužudymą.
 
Į mitingą, kurio moto buvo „Taikai – taip, smurtui – ne“, žmonės susirinko centrinėje Rabino aikštėje. Žydų fanatikas Y. Rabiną nušovė dabartinėje Rabino aikštėje 1995 metų lapkričio 4 dieną po taikos mitingo. Jo motyvas buvo užkirsti kelią teritorinėms nuolaidoms palestiniečiams. Renginys tuomet vyko pagal tą patį moto – „Taikai – taip, smurtui – ne“.
 
„Pjudymas vėl kelia savo bjaurią galvą“, – sakė buvęs kariuomenės vadas Benny‘is Gantzas iš opozicinio centro kairiojo aljanso. Jis žadėjo: „Izraeliečių vaikai nebeaugs šalyje, kurios vadovai pasišvenčia neapykantai“.
 
Prieš nužudymą Y. Rabinas buvo puldinėjamas kraštutinių dešiniųjų. Ir dabartinis premjeras Benyaminas Netanyahu kaltinamas tuomet prisidėjęs prie politinio klimato, kuriame tapo įmanoma ši žmogžudystė.
 
Izraelį yra ištikusi politinė krizė. Rugsėjį piliečiai rinko naują parlamentą. Tai buvo jau antri rinkimai per penkis mėnesius. B. Gantzui pavesta formuoti vyriausybę.
 
Prieš tai sudaryti koalicijos nepavyko B. Netanyahu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.04; 03:00

Emanuelis Zingeris ir Borisas Nemcovas (dešinėje). Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba šeštadienį vykusiame posėdyje vienbalsiai pritarė Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataro Emanuelio Zingerio pateiktai Rezoliucijai dėl nedalyvavimo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) rudens sesijoje.
 
Dokumente pažymima, kad po ETPA vadovės Yelyzavetos Yasko prašymo Seimo delegacijai solidariai nedalyvauti šių metų ETPA rudens sesijoje dėl Rusijos atsisakymo vykdyti Europos Tarybos rezoliucijas dėl agresijos prieš Ukrainą, „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo ir žmogaus teisių pažeidimų pačioje Rusijoje, taip pat atsisakymo bendradarbiauti nagrinėjant opozicionieriaus Boriso Nemcovo politinės žmogžudystės Kremliaus prieigose aplinkybes, TS-LKD konstatuoja, kad ETPA pirmąsyk per visą savo egzistavimo laikotarpį pasiekė moralinę krizę, todėl Taryba remia Seimo nario E. Zingerio atsisakymą dalyvauti ETPA sesijoje 2019 m. rugsėjo 29-spalio 4 dienomis.
 
„Šiandien, rugsėjo 28 d., sukanka 80 metų, kai buvo pasirašyta Sovietų Sąjungos ir Vokietijos draugystės ir sienų sutartis dėl naujos tarpusavio sienos, nulėmusios Lietuvos pavergimą bei Baltijos šalių ir Lenkijos okupaciją ir masinį terorą prieš šių šalių piliečius, geriau žinomos kaip Molotovo-Ribentropo pakto protokolas. Šiame kontekste gavę Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos vadovės ir Ukrainos atstovės Y. Yasko solidarumo prašymą negalime į jį numoti ranka. Todėl Taryboje vieningai priėmėme sprendimą nedalyvauti Asamblėjos rudens sesijoje, turint omenyje Rusijos tarptautinių įsipareigojimų ignoravimą ir tolimesnį karinės agresijos demonstravimą“, – teigė E. Zingeris.
Misija Sibiras – 2016. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Rezoliucijoje taip pat primenama, kad Rusija neįgyvendino 1996 m. įsipareigojimo ETPA išmokėti kompensacijas buvusių okupuotų Baltijos šalių Sibiro tremtiniams ir politiniams Gulago kaliniams, o pastaruosius kelerius metus sustabdė mūsų jaunimo ekspedicijas į Sibirą lankyti tremtinių kapus bei iškėlė bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.
 
Kartu su Seimo nariu E. Zingerius sprendimą nevykti į ETPA rudens sesiją priėmė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Simonas Gentvilas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.29; 05:21

Pirmadienį Frankfurto geležinkelio stotyje įvyko kraupi žmogžudystė – po atvažiuojančiu traukiniu vyras nustūmė 8 metų amžiaus berniuką.
Policijos pareigūnai įtariamąjį jau sulaikė, jam pareikšti įtarimai žmogžudyste.
 
Liudininkų teigimu, vyras berniuką ir jo mamą nustūmė nuo 7 platformos. 40 m. amžiaus moteriai pavyko išsilaikyti ant platformos ir išvengti greitai atvažiuojančio traukinio. Jos sūnui išsigelbėti nepavyko, jis žuvo vietoje.
 
Pasak Frankfurto policijos atstovų, geležinkelio stotyje pradėta „didžiulė policijos operacija“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.30; 08:22

Priešais Rusijos ambasadą atidarytas B. Nemcovo skveras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria Rusija raginama atnaujinti 2015 m. įvykdyto opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymo tyrimą.
 
Rezoliucijoje teigiama, kad Rusijos tyrėjai į bylą neįtraukė visų vaizdinių įrodymų, įskaitant ir Federalinės apsaugos tarnybos, kuri atsako už Kremliaus saugumą, turimus duomenis. Be to, sakoma priimtoje rezoliucijoje, Rusijos teisėsauga neapklausė visų galimų liudininkų. Taip pat ETPA pabrėžia neatitikimus teismo medicinos ekspertizėje.
 
„Todėl Asamblėja ragina Rusiją atnaujinti ir tęsti žmogžudystės tyrimą“, – teigiama priimtoje rezoliucijo
Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Tuo metu Rusijos Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis tikino, kad priimta rezoliucija yra politizuota ir angažuota.
 
„Tai rezoliucija ne apie Nemcovą, o apie jo vardo panaudojimą, bandant demonizuoti Rusiją ETPA. Be to, dokumente įvykusi tragedija vertinama šališkai, vertinimas neturi nieko bendro su tiesa. Visi rezoliucijos projekto raginimai yra ne kas kita, kaip elementarus spaudimas Rusijai ir šiam tyrimui“, – pareiškė L. Sluckis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.28; 07:05

Briansko srities Brasovo rajono teismas antradienį atmetė už Rusijos Dūmos deputatės Galinos Starovoitos nužudymo organizavimą kalinčio Jurijaus Kolčino lygtinio paleidimo į laisvę prašymą. Apie tai TASS agentūrai pranešė Briansko srities teisme. 

„Brasovo rajono teismo sprendimu Jurijaus Kolčino prašymas dėl lygtinio priešlaikinio paleidimo atmestas“, – sakoma teismo pranešime. 

Sprendimas dar neįsiteisėjo ir gali būti per dešimt dienų apskųstas, priduria teismas.

J. Kolčinas nuosprendį išgirdo 1998 metais ir buvo nuteistas 20 metų kalėjimo. Įskaitant arešto laiką, jis kali jau apie 16 metų. 2016 m. J. Kolčinas irgi buvo kreipęsis dėl priešlaikinio paleidimo, bet malonė jam nebuvo suteikta. Jis atlieka bausmę griežtojo režimo kolonijoje Brasovo rajone.

Antrojo šaukimo Rusijos Dūmo deputatė G. Starovoitova buvo nušauta 1998 m. naktį į lapkričio 21-ąją savo namų laiptinėje Sankt Peterburge. Tiriant nužudymo bylą Peterburgo miesto teismas 2005 m. birželio 30 d. nuo 11 metų iki 23,5 metų kalėjimo bausmę skyrė trims asmenims, tarp jų ir organizatoriui, ir pagrindiniam nusikaltimo vykdytojui.

Teismas J. Kolčino ir Vitalijaus Akišino veiksmus pripažino kaip nusikalstamą organizuotos grupės, sudarytos G. Storovoitovai nužudyti, kad nutrauktų jos politinę ir visuomeninę veiklą, veiką. J. Kolčinas, kaip techninis nusikaltimo organizatorius, buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme. V. Akišinas, tiesioginis žmogžudystės vykdytojas, nuteistas 23,5 metų kalėjimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.27; 05:00

Michailas Lesinas

John Schindler / The Observer

„Laidoje „60 minučių“ prezidentas Donaldas Trampas (Trumpas) pagaliau pripažino, kad Vladimiras Putinas, „galimas dalykas“, žudo savo priešininkus užsienyje, bet tikino, kad Kremlius nedarytų tokių dalykų JAV teritorijoje. Daug kas JAV žvalgybos tarnybose su tokia nuomone nesutiks“, – rašo savo straipsnyje leidinyje Observer ponas Džonas R. Šindleris, buvęs JAV NSA analitikas ir kontržvalgybos bendradarbis.

Pasak Šindlerio, „Vašingtono kontržvalgus prislėgė Trumpo atsakymas, kai televizijos vedėja Lesli Štal paklausė, ar Putinas žudo užsienyje“.

Štal paklausė: „Ar jūs sutinkate, kad Vladimiras Putinas susijęs su žmogžudystėmis? Su nuodijimais?“

Trumpas atsakė: „Turbūt jis susijęs, taip. Aš turiu omeny, aš ne…“

„Turbūt?“ – perklausė Štal.

Trumpas tęsė: „Bet aš jais pasikliauju (neaišku, ką jis turi omeny, – red. past.), tai vyksta ne mūsų šalyje“.

Šindleris čia įžiūri tam tikrą pažangą. „Mūsų prezidentas eina link pripažinimo, ką mūsų sąjungininkai yra pareiškę oficialiai, – link pripažinimo, kad Putino valdomas Kremlius žudo priešininkus užsienyje“.

Vladimiras Putinas ir Michailas Lesinas

„Trumpas kategoriškai pareiškė, kad Rusija tokių dalykų mūsų šalyje nedarytų“, – primena Šindleris. Ir prieštarauja: „Rusai, pabėgę nuo Putino, dabar miršta mįslinga mirtim daugybėje šalių. Taip pat ir Amerikoje“.

Jis atkreipia dėmesį į Michailo Lesino mirtį Vašingtone prieš beveik trejus metus.

„Kaip ir daugelis kitų žymių rusų, Lesinas galų gale prarado Putino malonę, o paskui pabėgo į saugią Ameriką“, – sakoma straipsnyje. Autorius tvirtina: „Lesino nelaimė, kad Maskva laikė jį perbėgėliu, kuris ištrūko nuo kontrolės ir pasislėpė Amerikoje, priglobęs begalybę Kremliaus paslapčių. Tai, kad Lesinas bendradarbiavo su mūsų teisingumo ministerija, nebuvo labai kruopščiai slepiama paslaptis, ir galima spėti, kad Rusijos žvalgyba apie tai sužinojo“.

Autoriaus nuomone, JAV vyriausybė labai karštai netroško įminti Lesino mirties mįslę: FTB nesusidorojo su jo apsauga ir norėjo užgniaužti bylą, o prezidentas barakas Obama nenorėjo užsitraukti Putino pykčio.

„Kas iš tiesų nutiko Lesinui, lieka mįslė. JAV žvalgybos tarnybų darbuotojai, pažįstantys rusus, laiko juokinga oficialią išvadą, kad jo mirtis – nelaimingas atsitikimas. Žvalgybos pranešimai nuo 2015 metų pabaigos rodė, kad Lesino mirtis buvo užsakyta žmogžudystė, kurią užsakė Kremlius, o skeptiškas specialiųjų tarnybų darbuotojų požiūris prasmuko į spaudą. Kaip pernai interviu leidiniui BuzzFeed sakė vienas FTB bendradarbis, „Biure nė vienas žmogus netiki, kad tas vyrukas pasigėrė, parkrito ir mirė. Visi mano, kad jam smogė“, – rašo autorius.

„Tokia nuomonė paplitusi ir JAV bei sąjunginių šalių kontržvalgybos sluoksniuose. Niekas niekur nėra saugus, jeigu Putinas iš tikrųjų jam trokšta mirties. Kremlius seka perbėgėlius, taip pat ir Amerikoje, ir buvę Rusijos žvalgybos darbuotojai, dabar gyvenantys JAV yra saugomi CŽV, nervinasi“, – sakoma straipsnyje.

Šindleris nurodo, kad Lesino byla Baraką Obamą nušviečia ne itin maloniai. „Kadangi Trumpas niekada nepraleidžia progos papiktžodžiauti apie Obamą, jo viešas Kremliaus „šlapių darbelių“ Amerikoje neigimas kelia nepatogius klausimus, iš kurių nė vienas nėra malonus Baltiesiems rūmams“, – baigia autorius.

Šaltinis: The Observer

2018.10.31; 12:00

Viktorija Marinova. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijoje suimtas 20-metis įtariamasis, jo motinos duomenimis, prisipažino nužudęs bulgarų TV žurnalistę Viktoriją Marinovą, praneša agentūra „Reuters“.

„Jis prisipažino, kad tai padarė, kai buvo neblaivus ir smarkiai apsvaigęs nuo narkotikų, – sakė Nadežda K. Bulgarijos TV stočiai „Nowa“. – Jis prisipažino ir pradėjo prie manęs verkti. Jis nėra toks, aš negaliu to suvokti“. Moteris gyvena Vokietijoje.

Vyras antradienio vakarą buvo sulaikytas Vokietijos Stadės mieste. Bulgarijos prokuratūra jam už akių pateikė kaltinimus dėl išprievartavimo ir nužudymo. Ji reikalauja išduoti įtariamąjį. Ar yra ryšys tarp nusikaltimo ir žurnalistės darbo, žinybos kol kas neatskleidžia. Tačiau jos užsimena, jog visi požymiai rodo, kad tai buvo spontaniškas užpuolimas iš seksualinių paskatų.

V. Marinova savo laidoje kalbėjo apie spėjamą korupciją naudojant ES lėšas. 30-metės kūnas šeštadienį buvo rastas parke netoli Dunojaus jos gimtajame Rusės mieste. Moteris buvo išprievartauta, sumušta ir pasmaugta. Suimtas vyras, Bulgarijos vidaus reikalų ministro duomenimis, yra kilęs iš Rusės ir gyvena netoli parko, kur V. Marinova buvo užpulta. Jis šeštadienį išvyko iš Bulgarijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.12; 11:34

Arkadijus Babčenka, kurį siekė nužudyti Rusijos specialiosios tarnybos. EPA – ELTA nuotr.

Žymus Ukrainos žurnalistas Arkadijus Babčenka socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paviešino Jungtinėje Karalystėje gyvenančio Rusijos disidento laišką, kuriame teigiama, kad pavasarį Vilniuje vykusio Laisvosios Rusijos forumo metu jis turėjo būti nužudytas.

Laiške teigiama, kad pasikėsinimas turėjo įvykti disidento vizito Vilniuje metu. Apie pasikėsinimą jam pranešė kitas Londone gyvenantis Rusijos disidentas, gavęs informaciją iš žmogaus, kuriam už žmogžudystės įvykdymą buvo pasiūlyta 3,5 tūkst. JAV dolerių.

„Susitikime D. pasakojo, kad jį rado tarpininkai iš Ukrainos ir pasiūlė 3,5 tūkst. dolerių už mano likvidavimą. D. sulaukė skambučio (..), jam taip pat pranešė, kad aš būsiu Vilniuje, o tuo metu apie tai galėjo žinoti tik labai ribotas asmenų skaičius“, – rašoma paviešintame laiške.

Pasak laiško autoriaus, Ukrainos pilietis, kuriam buvo pasiūlyti pinigai už žmogžudystę, nesutiko įvykdyti nusikaltimo, tačiau bijojo kreiptis į policiją ir siekė perduoti informaciją pačiam laiško autoriui. Šis galiausiai apie tai informavo JK specialiąsias tarnybas, kurios apie pasikėsinimą informavo Lietuvos specialiąsias tarnybas.

„Atskridus į Vilnių, mane iš prie lėktuvo išėjimo pasitiko Lietuvos pareigūnai, o aš jiems pateikiau visus būtinus nurodymus ir paaiškinimus. Vėliau jie apklausė pilietį D., paskui jį paleido. Nežinau, ką jis pasakė pareigūnams. Atrodo, kad tokiu būdu buvo užtikrinamas saugumas, bet po to įvyko incidentas (galimai užsakyta įvykdyti žmogžudystę. – ELTA) su mano kolega Arkadijumi Babčenka“, – teigiama laiške.

Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė Eltai sakė negalinti nei patvirtinti, nei paneigti tokios informacijos. „Nei teigiame, nei neigiame – nekomentuojame šitos temos. Tiek visos operacijos, tiek mūsų objektai, tiek tyrimas – slapti, tai nieko negalime komentuoti“, – sakė VSD atstovė.

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

ELTA primena, kad Ukrainos tarnybos gegužės pabaigoje inscenizavo Kremliaus kritiko A. Babčenkos nužudymą Kijeve. Taip esą buvo užkirstas kelias Maskvos planuotam pasikėsinimui į žurnalistą. Rusija kaltinimus neigia. Dėl inscenizuotos žmogžudystės Kijevas sulaukė daug kritikos.

Kremliaus kritikas A. Babčenka 2017 metų vasarį išvyko iš Rusijos ir tai argumentavo pakartotiniais grasinimais jį nužudyti. Jis pradžioje gyveno Čekijoje ir Izraelyje, o vėliau apsistojo Kijeve. Čia jis dirbo TV laidų vedėju.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.02; 06:06

Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.

Anna Nemcova, Christopher Dickey, Philip Obaji  / The Daily Beast

Ar nužudyti Afrikoje rusų žurnalistai – atsitiktinės plėšikų aukos pavojingame kelyje, ar jų nužudymas buvo suplanuotas? Jų kolegos linksta prie antrosios versijos, ir iki šio momento surinkti įrodymai rodo tą kryptį, praneša The Daily Beast.

Straipsnio autoriai Ana Nemcova, Kristoferis Dikis ir Filipas Obadžis rašo, kad Orchaną Džemalį galėjo sekti dar prieš jam išvykstant iš Rusijos. Džemalio draugė ir kolega Nadežda Kevorkova pranešė, kad keletą savaičių prieš tai buvo įsilaužta į jo telefoną Maskvoje.

„Jis buvo slapta sekamas dar prieš kelionę, kol rinko medžiagą filmui“, – pasakojo Kevorkova. Pasak jos, Džemalio mirtis buvo „ne apiplėšimas“, o politinė žmogžudystė“. „Aš įsitikinusi, kad žudikai vykdė nurodymą iš Maskvos likviduoti tris nepriklausomus žurnalistus, kurie kapstė Vladimiro Putino paslaptis. Matyt, buvo patogiau nužudyti juos Afrikoje“, – pareiškė ji.

Pasak Andrejaus Koniachino, Tyrimų valdymo centro vyriausiojo redaktoriaus, filmavimo grupė sugebėjo pririnkti medžiagos apie dešimtis Rusijos samdinių Centrinėje Afrikos Respublikoje – CAR-oje. Jis pranešė: „Kelis paskutinius mėnesius mes vedėme derybas su JTO atstovais apie Rusijos kareivius kontraktininkus CAR-oje, kurie, mūsų nuomone, dirbo pagal sutartis su Vladimiro Putino draugu Jevgenijumi Prigožinu. Kai kurie rusai kontaktuoja su opozicijos jėgomis, kiti užtikrina saugumą CAR aukso ir urano kasyklose, treniruoja vietinius kariškius ir policininkus“.

„Mūsų reporteriai dirbo sparčiai: netrukus jie atvyko į Bangį. Jie patraukė į pirmą paskirties vietą dokumentiniam filmui – į (Berengo) karinę bazę, kur, kaip mes manėme, dirbo Vagner samdiniai“, – pranešė Koniachinas. Bet jiems ten nepasisekė: „Juos gatvėje pasitikęs juodaodis apsaugininkas kalbėjo rusiškai. Jis pasakė, kad jiems uždrausta dirbti be oficialaus CAR Gynybos ministerijos leidimo“.

„Paskutinę savo gyvenimo dieną Džemalis, Rastorgujevas ir Radčenka išvažiavo iš Bangio apie pirmą valandą dienos. Važiuodami vis dar su tuo pačiu vairuotoju mėlyna Toyota Hilux, jie po poros valandų pasiekė Sibuto miestą svarbioje sankryžoje. Jiems sakė, kad rusų instruktoriai ten moko vyriausybinę kariuomenę“, – rašo The Daily Beast žurnalistai.

„Kas atsitiko karinėje bazėje Sibute, neaišku. Jeigu žurnalistai būtų prisistatę prie vartų, apie juos būtų sužinojusios CAR ginkluotosios pajėgos ir visi Rusijos instruktoriai“, – sakoma straipsnyje.

Iš kairės į dešinę: Kirilas Radčenko, Aleksandras Rastorgujevas ir Orchanas Džemalis. TV kanalas Dožd

„Pagal pradinį planą, Džemalio komanda turėjo keliauti į Bambario miestą rytuose. Ten turėjo būti fikseris vardu Martinas, o netoliese veikė didelė aukso kasykla, kur, kaip spėjama, už saugumą atsakingos yra Vagner jėgos. Bet vietoj to žurnalistai nusprendė patraukti į šiaurę Dekoa link, šiek tiek arčiau. Prieš keletą savaičių vyriausybė paskelbė stiprinanti vietinę įgulą, taip pat ir Sibute, o tai galėtų reikšti, jog tikėtina, kad ten bus įkurdinti Rusijos patarėjai“, – rašo autoriai.

Kaip praneša AFP, remdamasi šaltiniu iš JTO taikdarių pajėgų CAR-oje, žurnalistai išvažiavo į Dekoa apie 17:45, nors buvo perspėti, kad naktį keliauti pavojinga. „Jeigu taip buvo, tai po 20 minučių jau sutemo“, – pažymima straipsnyje.

Vietinis leidinys Palmarès Centrafrique tvirtino, kad pabendravo su vairuotoju. Jo versijoje gausu neteisingų detalių, įskaitant tvirtinimą, kad rusų žurnalistai turėjo ginklų. „Pagal tą versiją, grupė pasiekė Sibutą ne anksčiau 18:00, saulei leidžiantis. Vairuotojas interviu Palmarès tvirtino, jog kareiviai sakę žurnalistams nevažiuoti keliu į Dekoa sutemus, bet šie laikėsi savo. Kažkokiu momentu jie sustojo ir pasikalbėjo su kažkuo rusiškai, paskui apsivilko apsauginę ekipuotę, užsidėjo šalmus ir išsitraukė ginklus. (Iš kur jie jų gavo, jeigu turėjo, tai mįslė)“, – rašo straipsnio autoriai.

Palmarès redaktorius pasiūlė laikraščiui „Novaja gazeta“ nusipirkti visą vairuotojo interviu stenogramą. Kai redaktoriai pareikalavo geriau patikrintos informacijos ir garantuoti kai kuriuos tvirtinimus, jis, anot „Novaja gazeta“, pakeitė apiplėšimo versiją ir jiems pareiškė, kad žurnalistai atvyko į CAR „šnipinėjimo misijai“ ir juos nužudė kiti rusai. Reikia pabrėžti, kad Palmarès Centrafrique savo puslapiuose spausdina straipsnius apie teigiamą Maskvos vaidmenį CAR-oje“, – sakoma straipsnyje.

Atsižvelgiant į nesenus neramumus ir bendrą netvarką CAR-oje, nesunku įsivaizduoti, kad keliauti naktį rizikinga, ir oficialiose versijose tai akcentuojama. Bet tie, kas žino kelią į Dekoa, mano, kad tos kalbos apie pavojus neteisingos. Luisas Madžas, Human Rights Watch Centrinės Afrikos Respublikos reikalų vyresnysis tyrėjas, pastaruosius 10 metų dirbantis CAR-oje, pasakojo: „Kelias nuo Sibuto iki Dekoa saugus. Tame kelyje labai mažai nusikaltimų. Aš neprisimenu nė vieno atvejo per pastaruosius keletą metų… Važiuoti naktį Centrinės Afrikos Respublikoje pavojinga. Bet laikoma, kad dvidešimt keli kilometrai į šiaurę nuo Sibuto vis dar saugūs“.

Madžas abejoja, ar teisinga oficiali versija: „Pasak jų, vairuotojas sakė, kad žudikai buvo didelė nusikaltėlių gauja. Aš tuo labai stebiuosi, nes ne visai suprantu, kaip gauja nusikaltėlių galėjo nusigauti taip toli į pietus nuo tų sričių, kur jie veikia, apiplėšti ir tada išvažiuoti… Nusigauti taip toli į pietus, užpulti mašiną, išlikti nepastebėtiems vietinių gyventojų ir tarsi dingti – taip nedažnai pasitaiko toje zonoje“.

Afrika
Afrikos žemynas

„Sužinojęs tą naujieną, aš pirmiausia paklausiau: „Kur juos nužudė?“ Kai sužinojau, kad tai atsitiko šiek tiek šiauriau nuo Svibuto, pamaniau, kad tai absurdas, nes ten tokių dalykų paprastai nebūna. Arba mes nežinome visos informacijos, arba tiems vyrukams neįtikėtinai nepasisekė“, – sakė Madžas.

„Kita apiplėšimo versijos problema – klausimas, kas pavogta: tai vaizdo aparatūra ir, kaip atrodo, aukų pasai. Kuprinės ir bakai benzino, vertinga prekė tose vietose, – liko nepaliesti. Jeigu tikėsime vairuotoju, jų ginklus irgi išmetė“, – nurodo straipsnio autoriai.

Žurnalistas Romanas Popkovas interviu leidiniui Independent pabrėžė, kad privatūs Chodorkovskio pasamdyti tyrėjai pridėjo naują posūkį. Galėjo būti dar viena mašina su trimis ginkluotais europietiškos išvaizdos žmonėmis ir dviem vietiniais gyventojais. Ji pravažiavo kontrolės punktą link pasalos šiek tiek prieš pasirodant mašinai su žurnalistais, o maždaug po valandos kontrolės punkte pastebėta, kad pirmoji mašina grįžta atgal.

„Chodorkovskio užsakymu parengtoje vidaus ataskaitoje apiplėšimo galimybė atmetama, bet neatmetama, kad žurnalistus galėjo nužudyti smogikai, susiję su sukilėliais iš Selekos, arba vyriausybinės jėgos. Bet tai vargu ar nuima kaltinimus nuo Rusijos samdinių, kurie dirba abiem pusėms“, – pažymima straipsnyje.

Jevgenijus Prigožinas – pirmas iš kairės. Nuotrauka: ap/Misha Japaridze

Apibendrindami autoriai mini nužudytų žurnalistų „fikserį“. Kai birželį Džemalis su komanda jo ieškojo, jie susisiekė su Kirilu Romanovskiu, kurį jiems rekomendavo pažįstamas iš Sirijos kaip žmogų, turintį ryšių CAR-oje. „Tačiau čia slypėjo didelė problema. Romanovskis dirba naujienų agentūrai FAN, kuri priklauso ne kam kitam, o „Putino virėjui“ Prigožinui“, – pabrėžia autoriai.

Susitikimas su juo birželį prasidėjo nekaip. „Ką jūs sugebate, liberalieji nevykėliai?)? Į karą panorote?“ – paklausė jis. Žurnalistai tiesiog pranešė jam apie savo sumanymą. „Norime sukurti filmą apie tavo šefą“. Stebėtina (arba įtartina), kad Romanovskis pareiškė, jog idėja jam patinka. Ir nedelsdamas pranešė, kad žino tinkamą fikserį vardu Martinas, su kuriuo jis pažįstamas daugiau kaip dešimt metų ir su kuriuo dirbo JTO.

Netrukus po susitikimo filmavimo grupė pradėjo bendradarbiauti su Martinu per atstumą. Bet kai tik jie atsidūrė vietoje, tas, atrodo, visada būdavo ne ten, kur jie. Trijų narsių Rusijos žurnalistų nužudymo tyrimas tęsiamas. Tarp organizacijų, kurios žada sužinoti „tiesą“, yra Prigožino naujienų agentūra FAN“, – baigia The Daily Beast žurnalistai

Šaltinis: The Daily Beast

2018.08.24; 07:00

Arkadijus Babčenka, kurį siekė nužudyti Rusijos specialiosios tarnybos. EPA – ELTA nuotr.

Ukrainos teismas skyrė kardomąjį kalinimą verslininkui, įtariamam planavus nužudyti žurnalistą ir Kremliaus kritiką Arkadijų Babčenką, informuoja BBC.

Teigiama, kad Borysas Hermanas sumokėjo 15 tūkst. JAV dolerių smogikui, turėjusiam likviduoti A. Babčenką Kijeve.

Pats verslininkas tvirtina neketinęs žudyti reporterio ir bendradarbiavęs su Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).

SBU antradienį inscenizavo A. Babčenkos žmogžudystę, tvirtindama, kad tai padėjo užkirsti kelią realiam Rusijos planui pasikėsinti į aktyvisto gyvybę.

Ketvirtadienį žurnalistas atskleidė daugiau surežisuoto nusikaltimo detalių. Pavyzdžiui, A. Babčenkos teigimu, inscenizacijai buvo panaudotas kiaulės kraujas, be to, į pagalbą buvo pasitelktas makiažo meistras.

A. Babčenka anksčiau sakė, kad vos viešai pasirodžius žiniai apie tariamą jo nužudymą, B. Hermanas, dirbantis Ukrainos ir Vokietijos ginklų gamybos bendrovėje, už ją iš karto sumokėjo.

Verslininkui skirtas dviejų mėnesių trukmės kardomasis kalinimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.01; 08:00

Arkadijus Babčenka. Facebook.com ir Gordonua.com nuotr.

Tariamai Kijeve nušautas rusų žurnalistas Arkadijus Babčenka paaiškėjo esąs gyvas. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo teigimu, Rusijos saugumo tarnybos sumokėjo Ukrainos piliečiui 40 tūkst. dolerių, kad šis suorganizuotų ir įvykdytų žurnalisto nužudymą, skelbia AP.

Kaip praneša vadovas Vasilijus Grizakas, tyrėjams pavyko nustatyti nužudymo organizavimu įtariamo Ukrainos piliečio tapatybę, ir jis buvo sulaikytas.

Per spaudos konferenciją trečiadienį V. Grizakas pranešė, kad žurnalistas iš tiesų nebuvo nužudytas, o tai buvo speciali slapta operacija, kuria buvo siekiama sučiupti A. Babčenką nužudyti ketinantį asmenį.

Žurnalistas pasirodė per spaudos konferenciją Kijeve ir atsiprašė savo draugų ir šeimos, kurie gedėjo dėl jo mirties ir nieko nežinojo apie slaptą operaciją. Vyras taip pat padėkojo Ukrainos saugumo tarnyboms už išgelbėtą gyvybę.

„Aš daugelį kartų laidojau daug draugų ir kolegų ir žinau tą pasibaisėtiną jausmą. Atsiprašau, kad jūs turėjote tai patirti, tačiau nebuvo kito būdo“, – sakė A. Babčenka.

Žurnalistas atskleidė, kad prieš mėnesį buvo informuotas apie sąmokslą jį nužudyti.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad džiaugiasi, jog ponas A. Babčenka yra gyvas. Atstovės Marijos Zacharovos teigimu, surežisuota žmogžudyste buvo pasinaudota propagandiniais tikslais.

Antradienį vakare pasirodė pranešimai, neva A. Babčenka buvo nužudytas savo namuose Kijeve trimis šūviais į nugarą.

Sulaukęs grasinimų sau ir savo šeimai Kremliaus kritikas A. Babčenka 2017-ųjų pradžioje išvyko iš Rusijos ir apsigyveno Kijeve.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.31; 08:44

Toronto policija oficialiai patvirtino, kad vieno turtingiausių Kanados vyrų ir jo žmonos mįslingos mirties priežastimi buvo žmogžudystė. Sutuoktiniai buvo rasti negyvi prieš šešias savaites, praneša naujienų agentūra dpa.

Tokią išvadą policija padarė po tūkstančius valandų trūkusio tyrimo ir nuodugnaus įkalčių rinkimo bei analizavimo milijardierių poros namuose Šiaurės Toronte, Kanadoje, ir Floridoje, JAV.

2017 m. gruodžio 15 d. 75 metų amžiaus farmacininko Barry’io Shermano ir jo 70-metės žmonos Honey Sherman kūnai buvo rasti pakarti diržais ant baseino turėklų pusiau sėdimoje pozoje. Jie buvo apsirengę ir vilkėjo iki pečių nuleistais apsiaustais. Policija nerado įsibrovimo į namus ženklų.

Buvo tiriamos trys versijos: dvigubos savižudybės, nužudymo ir savižudybės bei dvigubos žmogžudystės. Tyrėjų nuomone surinkti įkalčiai rodo, kad pora buvo nužudyta. Policija atsisakė komentuoti informaciją apie galimus įtariamuosius.

Kaip pranešta, 1974 m. B. Shermanas įkūrė farmacijos kompaniją „Apotex“. Bendrovė gamina vaistų preparatus ir eksportuoja juos į daugiau nei 115 šalių. Lapkritį „Canadian Business“ įtraukė B. Shermaną į turtingiausių Kanados žmonių sąrašą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.29; 00:05

Ukrainos pareigūnai tiria keturias žmogaus teisių gynėjos Irinos Nozdrovskos nužudymo versijas. Tai antradienį naujienų agentūrai „Ukrinform“ papasakojo Ukrainos nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos atstovas Mikola Žokovičius.

Pasak jo, viena iš versijų – profesinė teisininkės veikla, kita – jos paskutinė byla dėl eismo nelaimės. Taip pat neatmetama, kad moteris tapo chuliganų ar žagintojų auka.

„Mes laikome nužudymo versija jos tarnybinę veiklą. Bet mes patikslinome, kad būtent dėl paskutinės bylos, kurioje ji aktyviai dalyvavo, tikriausiai ir buvo padarytas šis nusikaltimas“, – sakė M. Žukovičius.

Gruodžio mėnesį dingusios žmogaus teisių gynėjos kūnas buvo rastas sausio 1 d. vienoje iš upių prie Kijevo. Preliminariais duomenimis, lavonas buvo numestas nuo tilto. Antradienį naujienų portalas „Obozrevatel“ pranešė, kad moters kūne yra durtinių ir pjautinių žaizdų kaklo srityje, nužudytoji buvo beveik be drabužių.

I.Nozdrovska dalyvavo plataus atgarsio sulaukusioje byloje prieš Višgorodo rajono teismo vadovo giminaitį Dmitro Rosošanskį, kuris 2015 metais mirtinai suvažinėjo jos seserį. Kaip vėliau paaiškėjo, vairuotojas buvo apsvaigęs nuo narkotikų.

2017 metais I. Nozdrovska pasiekė, kad D. Rosošanskis būtų nubaustas: jis buvo nuteistas septynerius metus kalėti. Pasak moters artimųjų, nuteistojo giminės jai dažnai grasino.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.01.03; 00:30

Džonas Peislis (John A. Paisley, 1923–1978)- buvęs CŽV bendradarbis, žuvęs neaiškiomis aplinkybėmis. Jo lavonas buvo rastas Česapyko įlankoje 1978 metais su šautine žaizda galvoje ir 17 kg svorio nardytojo diržu. Prieš tai kurį laiką jis buvo laikomas dingusiu be žinios.

Kai Džonas Peislis paslaptingai dingo, CŽV atstovai pranešė, kad jis valdyboje ėjo neaukštas pareigas ir pasitraukė iš darbo 1974 metais. O iš tikrųjų Dž.Peislis buvo CŽV Strateginių tyrimų valdybos viršininko pavaduotojas.

Turima neoficialios informacijos, kad jis dalyvavo kuriant šnipinėjimo lėktuvą U–2, kosminį palydovą Camoc ir žvalgybines 3C-11 serijos palydovų sistemas. Manoma, kad Votergeito skandalo metu Dž.Peislis atliko ryšių karininko vaidmenį tarp CŽV ir Baltųjų rūmų (sklandė kalbos, kad būtent jis buvo paslaptingas „paslėptas plepys“ – anoniminis informacijos apie Votergeitą šaltinis, kurio paslaugomis naudojosi Washington Post reporteriai Karlas Bernstainas (Carl Bernstein) ir Bobas Vudvardas (Bob Woodward). Patys žurnalistai neigė, kad Dž.Peislis nors kiek su tuo susijęs). 

Dž.Peislis padarė žvalgyboje gana ryškią karjerą, bet tos žinybos atstovai oficialiai papasakoti apie ją vengia. Turimais duomenimis, jis dirbo NSA tais metais, kai ten buvo kuriama itin slapta palydovų programa. O 1976 metais buvo tarpininkas tarp Centrinės žvalgybos valdybos ir „B“ komandos, atlikusios nepriklausomą CŽV veiklos tyrimą. Manoma, kad jis taip pat susijęs su sudėtingomis operacijomis, per kurias žuvo Nikolas Šadrinas, ir dalyvavo apklausiant sovietų perbėgėlį Jurijų Nosenką.

1978 metų rugsėjo 24-ąją Dž.Peislis – kuris tuo metu vis dar dirbo CŽV institucijai neetatiniu (tai yra, pagal kontraktą) darbuotoju, išplaukė savo 9,5 metro laivu Brilling iš doko Solomonse Merilendo valstijoje. O kitą dieną laivą surado netoli Lukauto iškyšulio Potomako upės žiotyse, už 78 mylių į pietryčius nuo Vašingtono.

Tyrėjai, tarp kurių buvo ir CŽV saugumo tarnybos darbuotojų, rado laive portfelį su medžiagomis, su kuriomis dirbo Dž.Peislis, lagaminėlį su radijo aparatūra ir telegrafo raktais, o taip pat 9 mm gilzę. Ginklo ir kraujo pėdsakų valtyje nebuvo.

Spalio 1 dieną maždaug už 15 mylių į šiaurę nuo to iškyšulio iškilo į paviršių yrantis lavonas su šautine žaizda virš kairės ausies (lavonas nenuskendo dėl išpūtusių jį vidinių dujų, kurių jėga įveikė net nardytojo sunkaus diržo svorį). Iš dantų buvo nustatyta, kad tai – Dž.Peislis.

Draudimo kompanija iš pradžių atsisakė išmokėti jo našlei polise numatytų 100 000 dolerių, nes sklandė kalbos, kad iškilęs negyvėlis iš tiesų ne Dž.Peislis. Tačiau po pusės metų misis Peisli vis dėlto gavo pinigus (pastaruoju metu ji gyveno atskirai nuo vyro).

FTB pranešė, kad Dž.Peislis nusižudė, bet našlės pasamdytas šiai tamsiai istorijai ištirti advokatas pareiškė: „Šokti iš valties su pistoletu rankoje ir jau vandenyje paspausti gaiduką – tai, kaip čia švelniau pasakius, gana neįprastas būdas nusižudyti“.

Sklandė įkyrios kalbos, kad Dž.Peislis, laisvai kalbėjęs rusiškai, buvo sovietų šnipas ir jį paprasčiausiai pašalino. Bet žvalgybos komiteto, kuris 1980 metų balandį tyrė įvykio aplinkybes, ataskaitoje buvo pasakyta, kad nepavyko rasti „jokių patvirtinimų, kurie neatitiktų jo kaip sąžiningo, dorai tarnavusio savo tėvynei, darbuotojo charakteristikos“.

Paviešinta buvo tik dalis komiteto ataskaitos ir toli gražu ne ta, kur nagrinėtas klausimas, ar Peislis pats nusižudė, ar jis nužudytas.

2013.10.11