Vakarų žiniasklaidoje – naujas dėmesio Edvardui Snoudenui plyksnys. Portalas WikiLeaks pranešė, kad Rusijoje Amerikos aktyvistai – CŽV, NSA, FTB ir JAV teisingumo ministerijos demaskuotojai – įteikė E.Snoudenui Semo Adamso premiją, skirtą specialiųjų tarnybų darbuotojams. Į Maskvą nuvyko E.Edvardo tėvas – Lonas Snoudenas. CŽV apgailestauja, kad perspėjimas dėl E.Snoudeno, padarytas 2009 metais, „prašapo“.
Daily Mail antraštė ironizuoja: „O premija už savo šalies išdavystę skirta… Edvardas Snoudenas išėjo iš pogrindžio Maskvoje, kad pasiimtų premiją už „sąžiningumą žvalgybinėje veikloje“. Daugelis laikraščių svarsto, kokią išvadą reikia padaryti iš E.Snoudeno poelgio: ar reikalinga policinė valstybė, ar reikia reformuoti NSA, kaip išvengti naujų demaskavimų…
„Amerikos demaskuotojai įteikė E.Snoudenui premiją Maskvoje, o jo tėvas nuvyko tikėdamasis pamatyti sūnų“, – taip pavadinta medžiaga laikraštyje The Washington Post. „Ketvirtadienį Edvardas Snoudenas vėl įsiveržė į avansceną“, – rašo žurnalistė Ketli Lelli. Tiesa, publikai E.Snoudenas taip ir nepasirodė, pabrėžia ji.
„Keturi Amerikos aktyvistai sako, kad susitiko su E.Snoudenu trečiadienį. Jie įteikė jam premiją už tai, kad jis pasakė teisybę. Premija buvo įteikta nuo Sam Adams Associates for Integrity in Intelligence – JAV nacionalinių saugumo tarnybų buvusių bendradarbių organizacijos. Aktyvistai pasišaipė iš JAV valdžios tvirtinimų, kad E.Snoudenas padarė didžiulę žalą nacionaliniam saugumui“, – sakoma straipsnyje.
„Sąžiningumas turi būti aukščiau už aklą atsidavimą“ – pareiškė buvusi FTB bendradarbė Kolin Rouli, dalyvavusi susitikime su E.Snoudenu.
Laikraštis pabrėžia: „Susitikimas, o taip pat su juo nesusijęs tėvo atvykimas kelia mintį, kad E.Snoudenas tebėra griežtai kontroliuojamas Rusijos valdžios“.
Keturi Amerikos aktyvistai papasakojo savo istoriją ketvirtadienį laidoje per televizijos kanalą RT (jį finansuoja Kremlius ir transliuoja jo požiūrį“, – tvirtina laikraštis). Lonas Snoudenas susitiko su žurnalistais lydimas Anatolijaus Kučerenos (anot laikraščio, „E.Snoudeno advokato, susijusio su Kremliumi“) ir kalbėjo per Rusijos televizijos kanalą, taip pat kontroliuojamą Kremliaus. Lonas pripažino, kad organizuoti kelionę jam padėjo Džulijanas Assanžas ir WikiLeaks.
Laikraštis pereina prie premijos: ji paskirta E.Snoudenui kaip demaskuotojui – tiesos gynėjui. Tačiau JAV valdžia tvirtina: tikri tiesos gynėjai pirmiausia mėgina apginti savo požiūrį oficialiais kanalais, ir tik nepasisekus paskelbia informaciją. E.Snoudenas nepasinaudojo oficialiais kanalais, vadinasi, jis nėra tikras demaskuotojas.
Savo ruožtu, buvęs NSA bendradarbis, dabar kritikuojantis tą žinybą, Tomas Dreikas mano: JAV pačios pastūmėjo E.Snoudeną į Rusijos glėbį, anuliavusios jo pasą.
Pasak aktyvistų, E.Snoudeno nuotaika gera, jis mokosi rusų kalbos ir studijuoja literatūrą.
„Mums reikia „slaptos valstybės“, kurią demaskavo E.Snoudenas, bet tokiai valstybei reikalinga priežiūra“, – tvirtina antraštėje The Financial Times apžvalgininkas Filipas Stivensas.
E.Snoudeno demaskavimai turi sukelti nerimą ir palengvėjimą kartu. Taip, jie apnuogino sekimo mastus. Bet autorius įsitikinęs: „Mums reikalinga slapta valstybė: „skaitmeninė revoliucija“ susilpnino demokratinių visuomenių gebėjimą priešintis jos pavojingiems priešams“.
Anksčiau demokratijos priešininkai buvo „daugiausia valstybės, ypač SSSR“, sakoma straipsnyje. Šiandien grėsmės – daugybinės ir dažnai asimetriškos – kyla ne tik iš kokios nors saujelės valstybių, bet ir iš organizacijų ir atskirų asmenų. O ką, jeigu branduolinis ginklas atsidurs pas žmones, kurių neįmanoma sulaikyti senoviška branduolinio tramdymo doktrina? – klausia autorius.
„Kiekvienas, kas žino, kaip stiprėjo fašizmas ir komunizmas, nenumos ranka į perspėjimus dėl „slaptos valstybės“, – pastebi autorius, rekomenduodamas ištirti NSA ir Didžiosios Britanijos Vyriausybinio ryšio centro (GCHQ) veiklą.
Bet E.Snoudenas aiškina: „Veržli skaitmeninių komunikacijų plėtra daug kartų padidino galimybes tiems, kas nori sėti chaosą“. Specialiosios tarnybos stengiasi suspėti paskui piktavalius.
Reikia nerimauti ne dėl specialiosioms tarnyboms prieinamos informacijos kiekio, o dėl to, ar pakanka kontrolės mechanizmų. Negalima leisti specialiosioms tarnyboms „šlaistytis po mūsų privatų gyvenimą kaip joms šauna į galvą“. Politikų ir spaudos reikalas – rasti deramą balansą tarp saugumo ir laisvės.
„Kuo toliau siekia specialiųjų tarnybų rankos, tuo svarbiau, kad žinybos teiktų daugiau informacijos apie tai, ką jos daro ir kam“, – baigia autorius. O paprastiems skaitytojams pataria suvokti, kad internete randa prieglobstį „laisvės priešai“.
„E.Snoudeno informacijos nutekinimas tapo „blogiausiu istorijoje smūgiu Britanijos žvalgybai“ – šią citatą The Times pasirenka antraštei. Tai vakar pareiškė seras Deividas Omendas, buvęs GCHQ direktorius ir ministro pirmininko patarėjas vidaus saugumo klausimais, rašo žurnalistas Šonas O‘Nilas. D.Omendo požiūriu, informacijos vagystė ir paskelbimas, įvykdyti E.Snoudeno, padarė net daugiau žalos, nei „Kembridžo penketo“ šnipinėjimas.
„MI 5 mano, jog turi įrodymų, kad Snoudeno demaskavimai jau padarė realios žalos operacijoms prieš teroristines grupuotes, o taip pat, kad vėl bus padaryta žalos, kai slapta informacija paplis plačiau“, – sakoma straipsnyje.
„Ekspertai vadovaujasi teze, kad visa, arba beveik visa, E.Snoudeno pavogta informacija dabar atsidurs Maskvos ir Pekino rankose“, – sakė D.Omendas. Jis taip pat tvirtino: žiniasklaida, turinti E.Snoudeno dosjė, išspausdino informaciją, kuri turi neįkainojamą reikšmę užsienio šnipams, teroristams ir nusikalstamiems tinklams. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę buvo paskelbtos žinios, kad specialiosios tarnybos gali identifikuoti nusikalstančius vadinamojo „tamsiojo interneto“ vartotojus.
„Skotland Jardas patvirtino, kad vis dar tiria The Guardian korespondento draugužio bandymą rugpjūčio mėnesį išvežti iš Britanijos užšifruotus failus, kuriuose yra 58 tūkst. slaptų dokumentų, o lėktuvo bilietą, beje, jam apmokėjo laikraštis“, – sakoma straipsnyje.
„Perspėjimas dėl E.Snoudeno, padarytas CŽV 2009-aisiais metais, galimas dalykas, „prašapo“, – tokia antraštė The New York Times.
„2009 metais, kai Edvardas Dž. Snoudenas ruošėsi išvažiuoti iš Ženevos ir ketino pasitraukti iš CŽV techninio bendradarbio pareigų, jo viršininkas davė jam paniekinančią charakteristiką, kuri buvo įtraukta į E.Snoudeno asmens bylą“, – rašo žurnalistas Erikas Šmitas. – Viršininkas nurodė, kad E.Snoudeno elgesys ir darbo stilius pastebimai pasikeitė, o taip pat pasidalijo nerimą keliančiais įtarimais.
„CŽV įtarė, kad E.Snoudenas bandė įsilaužti į įslaptintus kompiuterio failus, prie kurių prieiti jis neturėjo sankcijos, ir nusprendė išsiųsti jį į tėvynę“, – perpasakoja laikraštis dviejų aukštų Amerikos valdininkų pareiškimus.
„Bet nerimo signalas liko nepastebėtas. „E.Snoudenas išėjo iš CŽV, kad taptų NSA bendradarbiu rangos sąlygomis, o po 4 metų paviešino tūkstančius slaptų dokumentų“, – primena laikraštis. Šaltiniai mano, kad tikriausiai charakteristika ir žinios apie CŽV įtarinėjimus nebuvo perduoti nei NSA, nei firmoms, kurios dirba pagal kontraktą su tomis žinybomis, o iškilo tik patikrinus federaciniams tyrėjams jau po informacijos nutekinimo.
Perspėjimas „prašapo“, kaip išsireiškė neįvardytas teisėsaugos veteranas. CŽV, NSA ir FTB susilaikė nuo oficialių komentarų apie šį straipsnį.
Laikraštis taip pat pažymi: „Rengiant šią publikaciją mes susisiekėme su pustuziniu teisėsaugos institucijų, žvalgybos ir Kongreso bendradarbių. Visi darbuotojai sutiko duoti interviu anonimiškai, nes baudžiamasis tyrimas tęsiasi“.
Šaltiniai pastebėjo: viršininko pateikta charakteristika ir CŽV įtarimai – pražiopsotas šansas. Jeigu į perspėjimus būtų buvę atsižvelgta, sprendimas prileisti E.Snoudeną prie slaptos informacijos būtų peržiūrėtas, arba jis būtų griežtai prižiūrimas, kai dirbo NSA.
„CŽV ir NSA naudojamos elektroninės sistemos, tvarkant leidimus dirbti su slapta informacija jų etatiniams bendradarbiams ir bendradarbiams, dirbantiems rangos sąlygomis, turi susekti stambius taisyklių pažeidimus, o ne nelabai rimtus nusiskundimus dėl elgesio. Vadinasi, nelabai reikšminga informacija apie E.Snoudeną vargu ar galėjo būti perduota NSA, jeigu nebuvo konkretaus užklausimo“, – perpasakoja laikraštis vieno šaltinio iš teisėsaugos žodžius. Beje, po E.Snoudeno bylos tas trūkumas pašalintas, pastebi šaltinis.
Tuo tarpu Kongresas tikrina, kaip išduodami leidimai, ypač kaip išduodavo leidimus kompanija USIS, kuri suteikė leidimus ir Edvardui Snoudenui, ir Aeronui Aleksisui, įtariamam nužudžius 12 žmonių JAV Admiralitete.
„Neaišku, kas pasakyta neigiamoje viršininko charakteristikoje, bet pagal laiką ji sutapo su E.Snoudeno gyvenimo laikotarpiu 2009 metais, kai jis daug rašė internete vyriausybės ir saugumo klausimais, skundėsi, kad sekami piliečiai ir, pasak jo draugės, išgyveno „sąžinės krizę“, – rašo leidinys. Pats E.Snoudenas interviu The Guardian kalbėjo, kad buvo šokiruotas ir nuliūdintas kai kurių verbavimo metodų, kuriuos naudojo CŽV agentai Ženevoje.
Įdomu, kad 2009 metų pradžioje kažkas, pasinaudodamas E.Snoudeno kompiuteriniu vardu (niku), parašė draugui internetinėje paskyroje, kad valstybės tarnautojus, išliejančius informaciją žiniasklaidai, „reikėtų sušaudyti“.
Tuo tarpu JAV artėja didelių mastų reforma. “Patriotinio akto“ autorius ruošia įstatymo projektą, kuris neleis Nacionalinio saugumo agentūrai masiškai rinkti duomenis“, – praneša antraštė The Guardian. „Dviejų partijų įstatymo projekte sujungti jau esami bandymai kardinaliai reformuoti NSA po E.Snoudeno demaskavimų“, – praneša žurnalistas Denas Robertsas.
Iniciatyvos autorius – konservatyvus respublikonas Džimis Sensenbreneris, JAV Atstovų rūmų narys. Įstatymo projekto uždavinys – kardinaliai apkarpyti JAV specialiųjų tarnybų įgaliojimus amerikiečiams sekti.
Anksčiau Dž.Sensenbreneris, dirbdamas su prezidentu Džordžu Bušu, po rugsėjo 11-osios stengėsi sustiprinti specialiąsias tarnybas. „O dabar jis pareiškė, kad žvalgybinė bendrija piktnaudžiavo įgaliojimais, rinkdama duomenis apie visų amerikiečių telefoninius pokalbius. Kaip jis išsireiškė, metas „panaikinti jų metaduomenų programą“, – sakoma straipsnyje.
Dž.Sensenbreneris, kuris savo projektą pavadino „JAV laisvės aktu“, pateiks jį Atstovų rūmams svarstyti. Kaip tikimasi, panašų projektą Senatui pateiks demokratas Patrikas Lichis.
„Juodraštiniame variante, su kuriuo susipažino mūsų laikraštis, paminėti keturi platūs uždaviniai“, – rašo leidinys. Ir vardija: 1) rinkti duomenis apie telefoninius pokalbius tik asmenų, kurie valdžiai žinomi kaip įtariamieji terorizmu; 2) įpareigoti teismus paskelbti sekimo politiką; 3) įsteigti specialaus gynėjo teisme, kuris gintų su privataus gyvenimo paslaptimi susijusius interesus, pareigybę; 4) leisti kompanijoms viešinti JAV užklausimų apie personalinius vartotojų duomenis kiekį. „Įstatymo projektas taip pat pateikia tikslesnes formuluotes apie sekimą užsienyje, kad neliktų landos, kuria buvo piktnaudžiaujama amerikiečių veiksmams sekti internete ir elektroniniame pašte“, – sakoma straipsnyje.
Su mintim, kad būtinai reikia naujų įstatymų, sutinka daugelis Amerikos įstatymų leidėjų. E.Snoudeno demaskavimai stipriai pakirto Amerikos piliečių pasitikėjimą valdžia, aiškina autorius.
„Po atskleidimų, gautų vasarą, nuomonės tapo kategoriškesnės. Ypač po generalinio direktoriaus pranešimo, kad buvo tūkstančiai taisyklių pažeidimų, ir paviešinus tą faktą, kad NSA bendradarbiai šnipinėjo savo žmonas ir mylimąsias. Šiurpuliai nueina“, – sakė Dž.Sensenbreneris interviu laikraščiui.
Laikraščio nuomone, pagrindinė iniciatyvos priešininkė bus senatorė Dajana Feinstein, siūlanti savo įstatymą dėl didesnio skaidrumo ir patikrinimų, bet nenumatantį atvirai uždrausti masiškai rinkti duomenis.
Dž.Sensenbreneris ir kiti reformatoriai D.Feinstein projektą paniekinančiai pavadino „figos lapu“.
Dž.Sensenbreneris taip pat paragino atiduoti teismui JAV nacionalinės žvalgybos direktorių Džeimsą Klepperį, kuris pripažino, kad suklaidino Senato komitetą dėl telefoninių pokalbių sekimo mastų.
Kalbėdamas apie savo iniciatyvos detales, Dž.Sensenbreneris pastebėjo, kad dabartinis Amerikos specialiųjų tarnybų požiūris nepadėjo išvengti sprogdinimų per Bostono maratoną, „o tai atsitiko po to, kai rusai mums pranešė, kad broliai Carnajevai – blogi vyrukai“.
„Anot pranešimo, Barako Obamos pastangos užkirsti kelią informacijos nutekėjimui – „agresyviausios nuo Ričardo Niksono laikų“, rašo The Guardian. „JAV administracijos bandymai kontroliuoti informacijos srautą trukdo žurnalistams atlikti savo darbą“, – perpasakoja pranešimą žurnalistė Karen Makvei.
Pranešimas išspausdintas ketvirtadienį, jo autorius – buvęs The Washington Post vykdantysis direktorius (buvęs tame poste Votergeito laikais) Leonardas Daunis, o užsakovas – Committee to Protect Journalists.
L.Daunis pripažino, kad B.Obama paveldėjo „slaptumo kultūrą“ iš Dž.Bušo. Nepaisant to, kad B.Obama žadėjo atvirumą, jis pradėjo naudoti „Šnipinėjimo aktą“ įtariamiesiems slaptos informacijos nutekinimu persekioti.
„Karas su nutekėjimu ir kitokios pastangos kontroliuoti informaciją – agresyviausios, kokias aš mačiau nuo R.Niksono administracijos laikų“, – sakoma pranešime. Įtariamieji nutekinimu tikrinami melo detektoriais, nagrinėjami jų telefoniniai skambučiai ir susirašinėjimas elektroniniu paštu.
Baltieji rūmai neigia čia išdėstytus kaltinimus uždarumu.
Savo ruožtu, L.Daunis surinko duomenų apie tai, kaip B.Obamos administracija naudoja „Šnipinėjimo aktą“, kad patrauktų atsakomybėn kaltuosius dėl nutekinimo, o taip pat, kad parengtų „Saviškių (insaiderio) grėsmės“ programą, kuri įpareigoja valstybės tarnautojus sekti kolegas, siekiant išvengti nutekėjimo.
B.Obamos laikais „Šnipinėjimo aktas“ buvo pritaikytas 8 asmenims, kaltinamiems slaptos informacijos perdavimu spaudai, taip pat ir „Čelsi Menning (anksčiau Bredli Menningui) ir Edvardui Snoudenui“, – rašo laikraštis. Prie visų ankstesnių prezidentų tokių teismo bylų buvo trys.
Pranešime pabrėžiama, kad E.Snoudeno demaskavimai pagilino žurnalistų nerimą.
„Pasak pranešimo, B.Obamos administracija sukūrė atmosferą, kurioje valstybės tarnautojai nenoriai teikia informaciją net tais klausimais, kurie neliečia nacionalinio saugumo, bet liečia visuomenės interesus, taip pat atsakant į užklausimus, susijusius su „Informacijos laisvės įstatymu“, sakoma straipsnyje.
B.Obamos administracijos požiūris trukdo „laisvai ir atvirai diskusijai, kuri būtina demokratijai“, – baigė pranešimo užsakovas – Committee to Protect Journalists.
Nuotraukoje: buvęs JAV slaptųjų tarnybų darbuotojas Edvardas Snoudenas.
Informacijos šaltinis – Inopressa.ru
2013.10.17
