CŽV neetatinio bendradarbio Bobo Levinsono istoriją gaubia paslaptis, rašo Corriere della Sera žurnalistas Guidas Olimpio.
Bobas Levinsonas – prapuolęs CŽV agentas. Užverbuotas agentūros vadovybės nesankcionuotoms operacijoms, jis dingo 2007 metais, atsidūręs Irane Kišo saloje. Levinsonas, kuriam dabar 65 metai, ilgą laiką dirbo JAV Narkotikų įstatymo kontrolės administracijoje, paskui FTB, kur sekė Rusijos kriminalo veiklą.
"Kai 1998 metais jis išėjo į pensiją, jis tapo privačiu detektyvu. Ir ne tik, – sakoma straipsnyje. – Jo senas kontaktas CŽV, t.y. pinigų plovimu užsiimančio departamento bendradarbė Ana Jablonski – pasiūlė Levinsonui darbą pagal kontraktą. Jis turėjo skaityti paskaitas, bet iš tikrųjų vėl grįžo į aktyvųjį darbą: jis pradėtas naudoti operacijoms su priedanga. Tai veiklai vadovavo Jablonski ir kai kurie jos kolegos, bet apie ją nebuvo praneša vadovybei“, – tvirtina korespondentas.
„Bobo ir Jablonski tarpusavio pasitikėjimas sukūrė situaciją, kad 2007 metų gruodį Levinsonas atsidūrė Kišo saloje, Irane. Jo kontaktas buvo islamą priėmęs amerikietis Devilas Belfildas, jis gi Davudas Salachuddinas, organizavęs bėglio iš Irano nužudymą JAV 1980 metais.
Levinsonas susitiko su Salachuddinu viešbutyje, paskui dingo, palikęs nerimaujančią šeimą ir nieko nežinančius savo referentus. Nuo to momento Amerikos valdžia bandė sumenkinti įvykio reikšmę ir tuo pačiu stengėsi suprasti, kas atsitiko. Už informaciją apie Bobą buvo siūlomas milijono dolerių atlygis.
Iraniečiai pareiškia, kad neturi jokios informacijos. Vašingtonas paskelbia versiją, kad buvęs agentas pateko į homeinistinių specialiųjų tarnybų rankas ir laikomas pasikeitimui ateityje, nors iš pradžių nebuvo atmesta ir sąsajų su Rusijos mafija versija“, – rašo straipsnio autorius.
„2010 metais Bobo žmona gavo elektroniniu paštu video ir nuotrauką. Giminaičiai pradėjo savo tyrimą ir užmezgė Bobo ryšį su CŽV. Žvalgyba atsidūrė sunkioje padėtyje ir net sumokėjo žmonai 2,5 mln. dolerių už tylėjimą.
Matyt, kažkokia informacija vis dėlto prasiskverbė, ir agentūra Associated Press atskleidė paslaptį, bet sutiko tylėti, kad nesukeltų pavojaus įkaito gyvybei, – tęsia straipsnio autorius. – Tačiau po trejų metų AP vis dėlto nusprendė išspausdinti istoriją, ir tuo sukėlė Barako Obamos administracijos nepasitenkinimą.
CŽV atliko vidinį tyrimą, po kurio buvo atleisti trys bendradarbiai. Liko neatsakyta į daugelį klausimų. Pavyzdžiui, ar Levinsonas buvo užverbuotas Jablonski asmenine iniciatyva, ar buvo vykdoma užduotis pasiųsti „neoficialų“ agentą į Iraną? Jis pats pasiūlė savo paslaugas? Jį išdavė kontaktas? Viskas įmanoma šioje šnipinėjimo istorijoje, kuri pavertė Bobą Levinsoną, jeigu jis dar gyvas, Amerikos piliečiu, ilgiau už kitus tėvynainius laikomu įkaitu“.
Šaltinis: Corriere della Sera
2013.12.23
