Visi dabar smerkia Putino Rusiją. Bet juk liūto, hienos, ryklio mes nesmerkiame už tai, kad jie žudo. Tokia jų prigimtis. Rusija elgiasi pagal savo prigimtį: ji negali negrobti, nežudyti, neengti, nemeluoti, dabar – „negelbėti savo tėvynainių“.
Tačiau kaip gali vadinamosios Vakarų demokratijos šalys ramiai žiūrėti, kas dabar dedasi Ukrainoje, Kryme ir nė piršto nepajudinti! Kai lapė įsibrauna į taikaus valstiečio vištidę, jai nudiriamas kailis. Dabar elgiamasi humaniškiau: atvažiuoja žvėrelių gelbėtojai ir paleidžia į ją strėlę su migdomaisiais. Paskui, jeigu ji nepasiutusi, nugabenama į namus – į mišką.
Visi pripažįsta, kad Putleris (koks prasmingas, esmę nusakantis vardažodis!) – nesveikas ir mirtinai pavojingas, gali pridaryti daug žalos taikiems Krymo, visos Ukrainos gyventojams, bet Europos Sąjunga iš esmės nieko nedaro, tik veidmainiškai šūkčioja, skėsčioja rankomis. Gėdingiausiai elgiasi didžiosios Europos Sąjungos valstybės, ypač Vokietija.
Visa Lietuvos žiniasklaida beveik vienbalsiai priekaištauja Europos Sąjungai, ir tie priekaištai labai pykina Lietuvą periodiškai gerų manierų pamokantį Tomą Venclovą.
Netiesa, jis sako, Europa niekada nepralaimi, Europa visada laimi. Bet kokia kaina! 1938-ųjų jos bailumas ir neryžtingumas laimėjimu baigėsi tik 1945-aisiais, ir tai tik daliniu. Rytų Europa tą pergalę šventė dar po penkių dešimtmečių.
Žmonės pagrįstai bijo, kad nepasikartotų 1938-ųjų scenarijus. Ne veltui plakatuose Rusijos stalinistas labai taikliai vaizduojamas su Hitlerio ūsiukais panosėje. Velniškai panašus. Ko vertos pergalės, kurių vaisius skina tik kitos kartos – vaikai ir vaikaičiai! Mes norėtumėm, kad beprotis tramdomaisiais marškiniais būtų apvilktas bent jau prasidėjus trečiam (po Čečėnijos ir Gruzijos) beprotybės priepuoliui, o ne jam pasibaigus kur nors Kryme, Donecke arba Trakuose. Juk kliedėdamas jis mini ir Lenkiją, ir Lietuvą.
Parašiau, kad visi dabar smerkia Putino Rusiją. Anaiptol ne visi. Užtarėjų apstu visur.
Vokietijos žiniasklaida („Die Welt“) ragina nesmerkti Rusijos prezidento ir jo šalies. Gydyti jį reikia „pokalbių terapija“, nes jis – „į kampą įvarytas neurotikas“.
Kas jį įvarė į kampą? Pasirodo, Lietuvoje ištreniruoti Maidano smogikai! Taip turbūt mano ir mūsų parlamentaras Viktoras Uspaskichas, kaip spėju, sėdintis ant lagamino ir kišenėje jau turintis vienos krypties bilietą į Maskvą. „Kai sprendžiami Lietuvos, taip pat ir NATO apginamumo klausimai, Darbo partijos kandidatų ir ypač vadovų kviesti negalėsiu. Turime žinių, kad šios partijos vadovai gali būti įtakojami Kremliaus, – kovo 5 d. sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. – Todėl aiškiai noriu pareikšti Lietuvos žmonėms, kad Lietuvos ir NATO šalių gynyba nebus šios partijos interesų rate“.
Pasakyta tai, kuo mažai kas abejojo. Kaip viena radijo klausytoja sakė – tik kvailas to nesupranta.
„Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos pedagogai, išvedę savo auklėtinius į pilietinę akciją Ukrainai palaikyti, užrūstino mokyklos direktorę Aušrą Šikšnelienę. Prie Seimo rūmų, degant žvakutėms, choristai padainavo dainą „Baltas paukštis“. Negerai. Gali nepatikti Rusijos ambasadoriui Lietuvoje, kuris visą kaltę dėl įvykių Ukrainoje verčia Lietuvai.
Daug kas jau bijo, kad rusakalbių gynėjai be atpažinimo ženklų gali pasirodyti Visagine, kitur, kur gyvena bent vienas rusas. Čekų diplomatas siūlo rusų nė į vieną šalį neįsileisti – tada nebus ką ginti.
Bene labiausiai Putlerio išsigando žurnalistas Virgilijus Savukynas. Skubiai, kuo skubiausiai įteisinkime dvigubus gatvių pavadinimus, asmenvardžius dokumentuose lenkams leiskime rašyti originalo kalba! Labai gerai, kad sveikas protas, teisinė išmintis nugalėjo! Konstitucinis Teismas atsakomybę permetė kalbininkams – kaip jie nuspręs, taip ir bus.
Jeigu nenorime sužlugdyti savo valstybės, elkimės pataikūniškai, ragina Savukynas. Jis tikisi, kad kalbininkai jaučia, iš kur vėjas pučia, ir dar šią savaitę išgelbės Lietuvą nuo Putlerio.
Pataikūniškumas, nuolaidžiavimas niekam niekada nepadėjo išsigelbėti.
Apie tai neseniai Kijeve per Maidane surengtą mitingą kalbėjo Prancūzijos filosofas ir publicistas Bernardas Henri Levy:
Šiandien prieš jus kyla nauja galia. Galia, kuri pripažįsta ir gerbia tik jėgą. Galia, kuri nebaudžiama vykdo veiksmus jūsų šalies rytuose, jūsų istorinėse teritorijose. Galia, kuri užsimanė atriekti dalį Ukrainos, ko dešimtmečiais nedrįso jokia kita Europos šalis.
Argumentas yra gerai žinomas: tai tas pats argumentas, kurį 1938 metais iškėlė Hitleris, kad galėtų įsiveržti į Čekoslovakiją… Europos lyderiai privalo priklausyti vienai vienintelei frakcijai, tokios drąsos frakcijai, kokią pademonstravo Maidano žmonės… Ar tai tiesa, kad jūs nebijote, o mes apimti siaubo? Kad jūs stojote prieš naują carą, o mes prieš jį net neamtelėjome? .. Būtent tai pasakysiu savo šalies politikams, kai tik ten grįšiu… „No pasaran!“ šiandien turi sušukti Europa Vladimiro Putino kariaunai…
Deja, Prancūzijos politikai filosofo neišgirdo. Kaip statė, taip ir statys Putinui „mistralius“, kuriuos Juodojoje jūroje jis galės panaudoti prieš dar neužgrobtą Ukrainos dalį. Neišgirdo ir Vokietijos politikai. Neišgirdo Ispanijos, Italijos, Didžiosios Britanijos politikai, nes Putinas jiems dar negrasina. Tik mūsų Prezidentė, kaip ta pelytė, šiaušiasi prieš kraujo ištroškusį katiną, šaukiasi pagalbos iš už Atlanto. Ir, atrodo, tikros pagalbos, ne tuščių žodžių, sulauksime. Jeigu mus gins, tai tik Amerika. Jeigu…
Slaptai.lt nuotraukoje: šio komentaro autorius žurnalistas Vytautas Visockas.
2014.03.07; 07:55
