Tai, kad Lietuvos žiniasklaida, valdoma vietos kapitalo, prieš artėjančius prezidento rinkimus užėmė akivaizdžiai šališką poziciją, tikriausiai jau visiems tapo įprasta. Kaip ir tai, kad visuomenė stengiasi apie tai per daug nediskutuoti, nes juk niekas nenori pyktis su žiniasklaidą kontroliuojančiomis verslo grupėmis.
Ypač po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė vienoje iš savo kalbų bent jau dalį jų pavadino „kriminalizuotomis oligarchinėmis grupėmis“. Todėl dažniausiai savo tikrąją nuomonę piliečiai pareiškia internete – komentarų skiltys tiesiog lūžta nuo demokratijos ir atvirumo. Tačau ir šioje, atrodytų, nekontroliuojamoje srityje vyksta permainos. Jos kelia nerimą, bet kartu ir linksmina.
Negalime pasakyti, kada tiksliai įvyko lūžis, tačiau labiausiai tikėtina, jog tam tikros interesų grupės būtent per 2012 metų Seimo rinkimus suprato, kad esamų žiniasklaidos priemonių kontrolė jau neužtikrina didelės dalies rinkėjų kontrolės. Nes, kaip jau rašėme anksčiau, dauguma visuomenės, priimdama sprendimus, už ką balsuoti, pradėjo orientuotis į tokių objektyvių internetinių žiniasklaidos priemonių kaip delfi.lt pateikiamą informaciją. Manome, jog tai tapo pagrindine priežastimi, kodėl oligarchinėms grupėms nepavyko pasiekti, kad Seime po rinkimų dominuotų radikalios ir populistinės jėgos, kurioms didžiausią įtaką turėtų Viktoras Uspaskichas su dar keliais oligarchais.
Be jokios abejonės, tokia teigiama interneto įtaka neliko nepastebėta ir vargšų oligarchų bei kitų suinteresuotų grupių, todėl po rinkimų komentarų skiltyse pasirodė prieš tai neregėtų reiškinių. Staiga dalies prieš tai buvusių nepopuliarių veikėjų vertinimas komentaruose labai pagerėjo, o dalies prieš tai buvusių populiarių veikėjų – nusirito žemyn.
Be jokios abejonės, tokias staigias permainas galima paaiškinti radikalia internetinės visuomenės, kurią sudaro didelė dalis Lietuvos rinkėjų, nuomonės kaita. Tačiau yra vienas linksmas faktelis, kuris neleidžia taip manyti. Daug labiau tikėtina, kad komentarų skiltyse aktyviai darbuotis pradėjo samdomų ar bendros ideologijos vienijamų komentuotojų brigados. Tokios brigados puikiausiai žinomos visiems viešųjų ryšių specialistams, būtent jos naudojamos siekiant interneto bendruomenę įtikinti, kad jų užsakovams naudinga pozicija yra vyraujanti visoje Lietuvoje.
Siekdamos šio rezultato brigados ne tik užverčia interneto portalus komentarais, bet ir stengiasi, kad joms palankūs komentarai būtų populiariausi. Taip internautas, žvelgdamas į populiariausius komentarus, priverstas skaityti brigadų užsakovams naudingas nuomones ir net jei jis jau nepasitiki komentarais taip, kaip anksčiau, vis tiek į jo smegenis įsiskverbia reikiama informacija. Taip lašas po lašo ir aktyvių, bet ne tokių kritiškų internautų pažiūros gali pradėt likti kryptimi, kurios reikia užsakovams.
Beje, jei jau kalbame apie tai, kieno atžvilgiu pasireiškė radikaliausios permainos, įvardydami Rusiją ir Vladimirą Putiną tikriausiai nieko nenustebinsime. Visi aktyvūs komentarų skaitytojai, be jokios abejonės, jau pastebėjo, kad po 2012 m. Seimo rinkimų, kai tik paminimas Rusijos pavadinimas, dažniausiai įsijungia Rusiją giriančių ir Lietuvą kritikuojančių komentarų kalykla. Būtent meilė Rusijai, V.Putinui ir tiems veikėjams, kurių veikla Lietuvoje didina Rusijos bei joms palankių grupių įtaką, tapo pagrindiniu komentuotojų brigadas vienijančiu bruožu.
Ši tendencija šlykščiai išryškėjo įvykių Ukrainos kontekste. Nesunku ir šiandien internete peržvelgti straipsnius apie įvykius Ukrainoje ir identifikuoti daugybę beveik identiškų komentarų, kuriais vieni stengėsi įrodyti, kad verčiamas sąžiningai išrinktas prezidentas Viktoras Janukovičius, o kiti stengėsi įtikinti, kad Lietuvos valdžia tokia pati, todėl tauta tuoj sukils.
Analizuojant komentuotojų veiklą akivaizdu, kad labiausiai pasisekė įvairių pakraipų antieuropietiškiems veikėjams ir referendumų organizatoriams, nes būtent jų aukštinimas ir supriešinimas su supuvusiu elitu pagal intensyvumą pasiekė prieš tai keltų bangų lygį. Nebent tik Neringos Venckienės gynimas ir visų jos oponentų išvadinimas pedofilais galėjo prilygti šiuo metu populistinėms jėgoms, tokioms kaip Darbo partija, naudingų referendumų aukštinimui ir visų oponentų išvadinimui tautos priešais.
Deja, akivaizdu, kad ši komentuotojų meilė nėra nuoširdi, nes jei ji būtų nuoširdi, brigados nedarytų juokingų jas pačias demaskuojančių klaidų. Kartais jos tiesiog pražiopso, kada reikia pradėti komentuoti. Tikriausiai tai atsitinka dėl to, kad tam tikro veikėjo ar bendrovės pavardė ar pavadinimas nebūna įtraukti į darbinį sąrašą, todėl tik atėjus nurodymui iš užsakovo – įtraukti naują pavardę į sąrašą – įvyksta stebuklas.
Dėl to prieš tai komentaruose vyravusi neigiama nuomonė apie kokį nors radikalių pažiūrų veikėją, kandidatuojantį į prezidentus, per kelias minutes transformuojasi į fanatišką palaikymą, o prieš tai įtikinamai pirmavusį pasakymą „Kelia siaubą, kiek dar populistų sulauksime, jau nebesveika“ staiga įtikinamai aplenkia pasakymas „Tikrai šitam vyrui, nuosekliam patriotui, atiteks mano balsas. Kviečiu ir kitus“.
Vis dėlto nėra lengva atsakyti, kokią įtaką komentuotojų brigados turės rinkimų rezultatams. Tačiau jei kas nors artėjant rinkimams modeliuos tam tikrų struktūrų veiksmus, apie kuriuos interneto portalai tiesiog privalės informuoti, būtent komentarai gali nulemti, ar interneto bendruomenei bus primetama nuomonė, kurią formuoja dauguma oligarchizuotos žiniasklaidos.
Taip, kaip atsitiko siekiant nukreipti visuomenės dėmesį nuo garsiosios pažymos dėl Rusijos įtakos Lietuvos politinėms ir verslo struktūroms. Dėl šios priežasties komentarus internete reikia vertinti kritiškai ir suvokti, kad populistinės ar radikaliosios nuostatos gali būti brigadų, veikiančių visoje žiniasklaidoje ir pradėjusių veikti internete, tikslingų pastangų rezultatas.
Informacijos šaltinis – žurnalas „VALSTYBĖ“.
2014.04.10; 09:02
