„Aš gyvenau ir mylėjau Vokietijoje, Berlyną laikau vienu iš savo mėgstamiausių miestų ir gal net kada nors vėl ten persikelsiu (beje, pažiūrėsim, kokia bus reakcija į šitą straipsnį), – taip pradeda savo rašinį The Daily Beast apžvalgininkas Džeimsas Kiorčikas.
„Bet jei turėsime omenyje dalykinius ir politinius Vokietijos ryšius su Rusija ir Iranu, o taip pat tai, kad Maskva dešimtis metų, nuo pirmojo šaltojo karo ir iki šiol, kultivuoja žvalgybos ir kolaborantų aktyvus, tai Amerikos žvalgybos tarnybos pasielgtų beprotiškai, jeigu nevykdytų Vokietijoje intensyvių šnipinėjimo operacijų“, – tęsia autorius.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Berlynas, pasidalytas SSSR ir Vakarų valstybių, tapo šnipų lizdu.
Sugriuvus Berlyno sienai, Vokietija, ir ypač Berlynas „neprarado savo patrauklumo kaip „įėjimo taškas“ Rusijos agentams – arba, tiesą pasakius, amerikiečiams, bandantiems sekti rusus“, tvirtina autorius.
Pernai Eduardas Snoudenas atskleidė informaciją, kad NSA klausydavosi kanclerės Merkel telefono. Neseniai nuskambėjo tvirtinimai, kad CŽV nusipirko iš Vokietijos žvalgybos BND bendradarbio dokumentus apie Snoudeno paviešintų medžiagų tyrimą Vokietijos parlamente. Vokietija pasipiktinusi.
„Turint omenyje tą teisėtą pasipiktinimą, galima būtų manyti, kad vokiečiai niršta ant Rusijos – šalies, kuri įvykdė pirmąją teritorijos aneksiją Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Bet jų santūri reakcija į piktinantį Rusijos elgesį, kartu su isteriška reakcija į Amerikos vykdytą šnipinėjimą, puikiai iliustruoja priežastis, privertusias JAV šnipinėti Vokietijoje: Berlynas buvo sąjungininkas, ne visiškai vertas pasitikėjimo“, – sakoma straipsnyje.
Autoriaus nuomone, Angela Merkel „supranta, kad prezidentas Putinas – pavojingas plėšikas“. „Bet pati blaiviai suprantanti Rusijos pavojų, kanclerė yra išimtis iš vokiečių politikų“, – rašo Kiorčikas. Be to, Merkel charakteris konservatyvus, ji retai daro tai, kam nepritaria dauguma jos rinkėjų. Vokietijoje, kur, autoriaus duomenimis, „dauguma piliečių simpatizuoja Putinui ir mano, kad Vakarai turi susitaikyti su jo įvykdyta Krymo aneksija“, tai neryžtingumo formulė.
Vokietijos kompanijos garsiai pasisako prieš sankcijas Rusijai. Iš Vokietijos politikų Rusijai simpatizuoja dešinioji centristų verslo bendruomenė ir pokomunistiniai kairieji.
Vokietijos pasipiktinimą Amerikos šnipinėjimu irgi būtų lengviau pakelti, jeigu jis nebūtų toks veidmainingas. Pasak buvusio NSA analitiko Airos Vinkler (Ira Winkler), žvalgybos ir kompiuterinių sistemų specialisto, BND prasiskverbė į SWIFT finansinių pranešimų sistemą ir perdavinėjo informaciją Vokietijos kompanijoms. Savo knygoje „Šnipai tarp mūsų“ jis rašo apie „matomą Vokietijos kompanijų nusiteikimą siųsti konfidencialią informaciją ir technologijas šalims, kurios priešiškai žiūri į JAV“, taip pat ir Iranui“, – sakoma straipsnyje.
Vokietija lieka viena iš stambiausių Irano prekybinių partnerių, tvirtina autorius. Amerikos šnipinėjimas Vokietijoje – šalyje, kur užgimė „Hamburgo kuopelė“, rugsėjo 11-osios teroro aktų dalyvių ratelis, – orientuotas į tiek Amerikos, tiek ir jos sąjungininkių, pirmiausia Vokietijos, nacionalinio saugumo gynimą.
Autorius apgailestauja, kad Amerikos valdininkai atsiprašinėja vokiečių. Jis pataria vokiečiams pažvelgti į save ir pamąstyti, kodėl Vašingtonas manė, kad būtina šnipinėti Vokietiją.
Šaltinis: The Daily Beast
2014.07.11; 20:06