Aukščiausiasis Teismas atvėrė Pandoros skrynią, arba Butkevičiui jau metas džiovinti batoną


Analizuoti teismų, ypač Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, sprendimus – nemalonus užsiėmimas, nes juk visi suprantame, kad teisėjai – irgi žmonės ir gali klysti.

Be to, jie dar gali būti ir išdidūs bei turėti gerą atmintį, todėl kritikams gali atsirūgti.

Tačiau kartais būna situacijų, kai užsimerkti negalima, juk Aukščiausiasis Teismas yra ta institucija, kuri gali arba padėti Lietuvos visuomenei įveikti oligarchiją, arba šias viltis palaidoti.

Gegužės pabaigoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Antanas Klimavičius, Olegas Fedosiukas ir Vytautas Piesliakas baudžiamojoje byloje priėmė nutartį, kad Ūkio ministerijos pareigūnai Anicetas Ignotas ir Neringa Pažūsienė, kurie buvo nubausti už „Achemos“ protegavimą vykdant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą, yra nekalti dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų.

Šiuo klausimu su teismu sutinkame, nes įrodyti, jog A.Ignotas ir N.Pažūsienė siekė blogo valstybei, būtų labai sunku. Nebent būtų pateikta įrodymų, kad „Achema“, dalyvaudama procese, siekė ne kuo greičiau ir kuo pigiau su valstybe pastatyti terminalą, o kontroliuoti procesą, didinti savo įtaką ir dėl nuolaidų vilkinti statybos procesą (juk ši bendrovė 100 proc. dujų, beje, su nuolaida, gaudavo iš „Gazprom“). Deja, įrodyti tokių ketinimų egzistavimą beveik neįmanoma.

Tačiau tokią prielaidą tikrai galima padaryti stebint, kaip sėkmingai SGD terminalą „stato“ Latvija. Ji ilgai ragino Lietuvą nestatyti savo terminalo ir verčiau statyti regioninį Latvijoje. Jei Lietuva būtų klausiusi savo kaimynės, šį rudenį veikiančio SGD terminalo Baltijos šalys neturėtų. Tačiau tiek „Valstybės“ žurnalo redakcija, tiek kiti kolegos žurnalistai ir įžvalgūs politikai, matydami Latvijos dujų sektoriaus priklausomybę nuo „Gazprom“ įtakos, nepasidavė spaudimui. Ir tai pasiteisino: Latvijos SGD terminalo net planuose nematyti, o mūsiškis veiks jau šių metų pabaigoje.

Taigi mūsų žurnalo redakciją labiausiai nustebino ir sunerimti privertė kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos sprendimo dalis. Nutartyje konstatuota, kad projekto sustabdymas padarė žalos valstybei, nes Lietuva iki šiol neturi SGD terminalo.

Tad šiuo sprendimu teismas visiškai igoravo „Achemos“ priklausomybę nuo „Gazprom“ dujų importo, nors daugybė žiniasklaidos ir politikos atstovų ne kartą yra viešai apie tai pareiškę, ir priėmė nutartį, kuria neabejoja, kad SGD terminalas jau būtų buvęs pastatytas, o tie, kas tam sutrukdė, padarė žalos valstybei.

Toks Aukščiausiojo Teismo sprendimas labai pavojingas, nes kad ir rytoj į teismą galės kreiptis ir „Rubikono“ atstovai – juk jiems jau seniai trukdoma tvarkytis Vilniaus šilumos ūkyje taip, kaip jiems atrodo teisinga. Galės sau teigti, kad ir jie jau būtų pastatę modernų, pigesnį kurą naudojančių katilų, todėl tai, kad jų nėra, yra tiesiog milžinišką žalą valstybei ir vartotojams darantis nusikaltimas…

Nors dažniausiai geriesiems stambiesiems verslininkams vis trukdydavo Andrius Kubilius, šiuo konkrečiu atveju turėtų sunerimti Algirdas Butkevičius, nes būtent jo vadovaujama Vyriausybė nusprendė, kad Vilniaus ir Kauno bazinio generatoriaus 51 proc. akcijų būtinai turi valdyti valstybė. Taip sutrukdyta tam tikriems projektams, kurie galėjo būti įgyvendinti daug greičiau.

Sunku pasakyti, ar greitai „Rubikono“ atstovai kreipsis į teismą ir ar daug prisiteisti stengsis iš Lietuvos valstybės. Mažų mažiausiai tikėtina, kad ši Aukščiausiojo Teismo nutartis gali būti precedentas, leisiantis tikėtis pergalės. Dar baisesnis likimas turėtų ištikti A.Kubilių ir visą Lietuvą, jei staiga ir „Leo LT“ atstovai kreiptųsi į teismą, kad būtų nubausti tie, kas trukdė šiam dariniui veikti, nes dėl jo Lietuva neturi atominės elektrinės. Nes jei tikime, kad vien pernai iš „Gazprom“ daugiau nei 1 mlrd. kub. m dujų pirkusi bendrovė „Achema“ tikrai ketino statyti SGD terminalą, kuris būtų sudavęs triukškinamą smūgį pačiam koncernui „Gazprom“ (prisiminkime jo nuolaidas, kurių juk neduodama blogiukams), tai tikrai galime tikėti ir tuo, kad atominė elektrinė jau stovėtų.

Sunku tiksliai atsakyti, kokių ekonominių padarinių Lietuvai turės šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas, tačiau akivaizdu, kad politinių padarinių jau turi – ši nutartis tapo pretekstu kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad būtų ištirta žala valstybės interesams. Taigi siekiama ištirti atsakomybę žmonių, kurių dėka šiandien turėsime veikiantį SGD terminalą.

Senais laikais žmonės sakydavo, kad teisingos valstybės be išmintingų ir principingų teisėjų nesukursi. Šiandien galima sakyti, kad be jų ir galingų koncernų neįveiksi. Taigi, jei šis sprendimas yra išraiška to, kaip įstatymus skaito sprendimą priėmę teisėjai, gali būti, jog įveikti valstybėje dominuoti siekiančius koncernus prezidentei gali neužtekti ir dviejų kadencijų.

XXX

Formuojasi tradicija, kad kai daug šokinėji – gauni bylą

Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje ignoruojama „Achemos“ priklausomybė nuo „Gazprom“, yra daug nerimo kelianti žinia.

Ji sutampa su dar blogesne tendecija. Tikriausiai visi pastebėjo, kiek bylų inicijuota prieš tuos, kurie kovėsi už energetinę nepriklausomybę. Vien Seimo Laikinosios energetikos komisijos, kuriai pirmininkavo Artūras Skardžius, iniciatyvos įkvepia.

Prokuratūra turi ką veikti: komisijos išvadose siūloma ištirti vykdytą energetikos sektoriaus pertvarką, ilgalaikę sutartį su „General Electric International“, išsiaiškinti, ar UAB Visagino atominės elektrinės vykdytuose pirkimuose dalyvavę asmenys neviršijo savo įgaliojimų ir nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, išanalizuoti tam tikrų politikų veiklą.

Valstybės kontrolei komisija pasiūlė atlikti valstybinius auditus, kad būtų nustatytas UAB Visagino atominės elektrinės pažeidimų mastas, ir ištirti SGD terminalo projekto skaidrumą.

Taigi šiame kontekste Aukščiausiojo Teismo sprendimas visai logiškas, nes jis iš dalies atkartoja dabartinės valdančiosios daugumos mintį, kad viskas, ką ji ketino daryti būdama valdžioje su kuriuo nors koncernu, buvo gėris, o štai Andrius Kubilius su savo profanų armija atėjo ir viską sugriovė. Tačiau reikia pripažinti, kad tokio požiūrio dominavimas atrodo keistai, nes panašėja į tų, kurie kovėsi už energetinę nepriklausomybę ir skaidriau funkcionuojantį energetikos sektorių, persekiojimą.

O ką mano politikai?

Konservatorius Kęstutis Masiulis stebisi tokia keista Aukščiausiojo Teismo nutartimi: „Tokie sprendimai primena Ukrainos situaciją, kai oligarchai daro didelę įtaką politikai. „Achema“ neturėjo dalyvauti tame projekte ir negali būti taip, kad įmonė, taip smarkiai priklausoma nuo „Gazprom“, diktuotų sąlygas Lietuvai. „Leo LT“ išardymasbuvo gėris, nes projekto sukūrimas buvo neapgalvotas ir valstybei daug nuostolių padaręs veiksmas. O sprendimas su „Achema“ statyti SGD terminalą taip pat neapgalvotas“.

Kitas konservatorius Jurgis Razma teismo nutartį dėl žalos valstybei vadina politine deklaracija: „teismai negali taip dirbti, nes tada dėl kiekvieno sustabdyto projekto reikėtų kalbėti apie žalą valstybei. Tokiu atveju reikėtų sakyti, kad ir trumpalaikis dabartinės atominės jėgainės statybos darbų sustabdymas yra žala“.

Anot jo, šiandien „Achema“ didelės grėsmės nekelia, nes valdo tik 10 proc. SGD terminalo ir jokios įtakos daryti negali, tačiau šios bendrovės pasirinkimas kėlė įtarimų: „Tai buvo kaulų numetimas „Achemai“, nes tuo metu didžiosios grupės buvo pasipiktinusios „Vilniaus prekybos“ protegavimu „Leo LT“ projekte“.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas laikosi kitokios pozicijos. Jis mano, kad „Achemos“ dalyvavimas statant SGD termialą atitinka valstybės interesus, nes bendrovė projekto partnere buvo pasirinkta du kartus. Pasak Seimo nario, bėda ta, kad dėl teismo proceso valstybė prarado kelerius metus, todėl pakilo statybos kaina.

„Galop „Achema“ vis tiek tapo projekto partnere, ji prisideda savo indėliu ir tai esmės nekeičia. Teismo nutartis paneigė argumentaciją, kad bendrovė buvo pasirinkta neteisėtai. Visai kas kita – šios bylos padaryta žala valstybei“, – teigia J.Sabatauskas.

Seimo nario nerimas dėl pakilusios statybos kainos tik patvirtina mūsų įžvelgtą analogiją su su „Leo LT“ projektu. Jeigu į pirmą vietą iškelsime kainas, „Leo LT išardymą taip pat galima vadinti žala valstybei, nes atominės elektrinės statyba dabar greičiausiai taip pat brangs – juk auga darbuotojų atlyginimai ir medžiagų kainos.

Beje, reikėtų patikslinti J.Sabatausko išsakytą mintį dėl „Achemos“ dalyvavimo projekte. „Achema“ jau  seniai yra įsigijusi 10 proc. Klaipėdos terminalo akcijų, o jos dalyvavimas šiame projekte buvo pasireiškęs ir tam tikrais veiksmais, apie kuriuos ir šiuo metu galima pasiskaityti internete.

Juos gerai atspindi antraštės: „Achema“ dėl prievolės pirkti dujas iš terminalo aiškinsis Brisuelyje, „Lietuvos dujos“ ir „Achema“ teisis dėl terminalo mokesčio, „Achema“ prašo naikinti sprendimą dėl SGD terminalo priedo“… Turint tokią partnerę būtų stebuklas, jei SGD terminalas pradėtų veikti.

Tačiau jei tiki, kad „Achema“ būtų pastačiusi greičiau, pigiau ir t.t., tai visiškai suprantama, kad blogą, lėtai ir ne taip statomą terminalą „Achema“ iš tos didelės partnerystės vis skundė. Kad tuo tiki socialdemokratai, kurie kreipėsi į prokuratūrą dėl Aukščiausiojo Teismo minimos žalos, galima suprasti – juk tai politika.

Bet kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai tiki tuo, kad „Achema“ jau būtų pastačiusi pigesnį SGD terminalą, tai, švelniai tariant, gąsdina.

Informacijos šaltinis – žurnalisto Eduardo Eigirdo redaguojamas žurnalas „VALSTYBĖ“ (www.valstybe.eu).

2014.08.09; 15:31

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *