Leo LT

Politinės intrigos

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

„Įsteigtas Sąjūdis prieš Astravo AE“ https://slaptai.lt/isteigtas-sajudis-pries-astravo-ae/, – praneša Lietuvos naujienų agentūros. Kas be ko, Sąjūdžio vardas mūsų bendruomenei turi magišką reikšmę, tačiau jeigu aną kartą pirmapradžiu pavidalu Sąjūdžiu buvo pavadintas ledus pralaužiantis, laiką paskubinantis žmonių sujudimas, tai šiuo atveju, kaip atrodo bent man, legendinis pavadinimas yra didesniu ar mažesniu laipsniu profanuojamas, nes Sąjūdžio burtažodis, daug nesusimąstant, čia yra pritaikomas kraupiai pavėlavusios sąmonės kolizijų nusakymui.

 Pranešimą lydinčioje momentinėje nuotraukoje manome visą būrį iškilių, daugiausia iš konservatorių partijos, Lietuvos žmonių, besibūriuojančių aplink Vytautą Landsbergį kaip centrinę šio įvykio arba net apskritai mūsų laikmečio figūrą.

Tarkime, V.Landsbergio dalyvavimas įvykyje bent iš dalies pateisina žodžio „Sąjūdis“ panaudojimą, tariant, kad ten, kur žengia V.Landsbergis, iš paskos velkasi ir Sąjūdžio  legenda, tačiau nevalia užmiršti, kad aną kartą V.Landsbergis buvo visados bent truputėlį pralenkianti, numatanti kelis ėjimus į priekį daugiau nei oponentai asmenybė, o kovos prieš Astravo AE pastatymą istorijoje, nežiūrint bravūriškų nuotraukos pozų, jis jau primena radikaliai pavėlavusį, ceitnoto negandų ištiktą žmogų. Dar kitaip tariant, kyla klausimas – kodėl tas pats V.Landsbergis, ilgą laiką tylėjęs taip intensyviai, tarsi būtų vandens prisisėmęs į burną, apie Astravo AE užtraukiamą mums egzistencinį pavojų prabilo tik pastaruoju laiku, nežiūrint to, kad didelės paslapties dėl tikrųjų Kremliaus finansuojamos AE statybos mūsų pasienyje ketinimų nebuvo jau daugelį metų. Kaip atrodo bent man, V. Lansbergio santūrumą šiuo klausimu lėmė, jo charakterį, įpareigojantį pasisakyti dėl Astravo AE taip nuodugniai, kaip dabar, radikaliai pavėlavęs, jis kartas nuo karto pasisako, – ilgą laiką tramdė partiniai interesai.

Įsteigtas Sąjūdis prieš Astravo AE. Organizacijos steigėjų nuotr.

Astravo AE statybos paruošiamieji darbai prasidėjo mažiausiai prieš 10 metų. Dar tada viešoje erdvėje įsivėliau į diskusiją su Andriumi Kubiliumi, kuris nepavargdamas mus įtikinėjo, kad neva pats asmeniškai dviračiu išvažinėjęs Baltarusiją skersai išilgai, niekur nerado nė mažiausios užuominos, jog Aliaksandras Lukašenka puoselėtų planus pasistatyti AE. Tiesą sakant, dirva Astravo AE statybai buvo išpurenta dar anksčiau, pavykus sužlugdyti LEO.LT.

Neslėpsiu, kad ši nešvanki Lietuvos energetinių planų užblokavimo ir po to sekusi Astravo AE pastatymo istorija (iš esmės tai yra viena ir ta pati istorija) nuodija mano sielą, jeigu nesakyti, veda į pasiutimą. Tačiau tikriausia niekas nepakvies manęs į minėtą nuotrauką pastovėti tarp šių gražių ponų, todėl mainais už tai perspausdinu savo 4 metų senumo straipsnelį apie Astravo AE, pavadinimu „Kaip jie mus išdūrė su ta elektrine“ https://verslas.lrytas.lt/energetika/2016/02/05/news/kaip-jie-mus-isdure-su-ta-elektrine-834714/.

X X X

Astravo atominės elektrinės (AE) arba dar kitaip vadinamos Baltarusijos AE statybos netoli Lietuvos sienos, tik 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus, yra įvykių, prasidėjusių dar Lietuvoje, loginė išdava ir vaizdi iliustracija to, kuo baigiasi mūsiškių bukapročių siautėjimas. 

Tiesą sakant, tai dar ne pabaiga, greičiau pabaigos preliudija, gerai įsivaizduojant, kad pasistačiusi tokią atominę jėgainę, aušinamą Neries vandenimis, Baltarusija nuodys mums gyvenimą visomis to žodžio įmanomomis ir neįmanomomis reikšmėmis. Taip pat neatmestina, kad V.Putino ir A.Lukašenkos hipotetiniuose planuose yra numatyta galimybė anksčiau ar vėliau panaudoti prie Lietuvos sienos pastatytą elektrinę kaip branduolinio užpuolimo ir totalinio keršto priemonę, tokiu būdu bandant atsiteisti  mūsų šaliai už jos išskirtinį vaidmenį  demontuojant sovietinės imperijos pamatus. Jeigu mielam skaitytojui pasirodys, kad pastaroji prielaida yra pernelyg siurrealistinė, prisiminkime tai, kokie neįtikėtini istoriniai siužetai susiklostė geopolitinėje erdvėje, į valdžios olimpą įkopus V.Putinui su savo revanšistiniais planais ir pagiežos deformuota sieliūkšte.

Tikriausiai dabar nereikės vėl veržtis pro atviras duris įrodinėjant visiems žinomą dalyką, kad Astravo AE statyba tapo galima tik Lietuvai atsisakius planų statyti Ignalinos AE. Tiesa, žodis „atsisakius“ čia skamba tragikomiškai, jeigu prisiminsime, kad tuomet buvo panaudota smūginė užpuolimo taktika, siekiant sužlugti bet kokius Lietuvos planus pasistatyti atominę jėgainę. Kita vertus, šiandien, jau išsisklaidžius dūmų uždangoms, drąsiai galima kelti klausimą – kam visų pirma buvo naudinga palaidoti jungtinę valstybės ir privataus kapitalo bendrovę  LEO LT, buvusią tikru Lietuvos sėkmės bilietu, forsuojant lietuviškos atominė jėgainės statybos planus, kas iš tiesų po to laimėjo numetus apkvailintiems žmonėms referendumo dėl pritarimo ar nepritarimo japoniškos Ignalinos AE statybos vizijai idėją.

Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.

Kalbėti dabar apie tuos nesenos istorijos įvykius galiu tik prisiversdamas, jausdamas baisų diskomfortą, taip tarsi būčiau įpareigotas laupyti dar neužgijusios žaizdos šašus, negalėdamas nusišalinti nuo atminties, kad tuo metu klūpodamas prašiau žmonių atsitokėti visoje serijoje lrytas. lt išspausdintų straipsnių, neretai sulaukdamas tik pajuokos, kad be reikalo panikuoju. Žinia, kiemsargio balsas į dangų neina, gal net plėšikui atrodo, kad šunelis palos ir kada nors nustos.

Dar prieš 5 ar 6 metus, užsimindamas apie sužlugdytas viltis pasistatyti AE, tarsi žiūrėdamas į vandenį, rašiau „įsivaizduoju, jog po kelerių metų A.Kubilius įrodinės, jog gerus jų planus sugriovė valdžią perėmę politiniai oponentai. http://lietuvosdiena.lrytas.lt/-12827967551281344704-i%C5%A1davyst%C4%97s-anatomija.htm.

Kaip pirštu į akį, ar ne, bet dėl tokios savo „aiškiaregystės“ dabar nejaučiu jokios satisfakcijos palaimos, kad vis dėlto buvau teisus, o tik nevilties kartėlį. Be to, apdergtos pakrantės personažų veiksmus ir mintis nesunku nuspėti, čia nereikia didelio proto.

O, iš tiesų, kas labiausia yra kaltas, kad taip ilgai buvome kvailinami ir galbūt savo rankomis išsikasėme duobę?

Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti

Čia dabar pacituotas straipsnelis vadinosi „Išdavystės anatomija“. Tačiau neprašau visko suprasti pažodžiui, nebandau įpiršti tiesmukišką mintį, kad pagrindiniai istorijos herojai pasirašė sielos pardavimo sutartį su velniu. Kažkas, žinoma, režisavo visą tą peklą, o kiti paprasčiausiai pasinaudojo susiklosčiusia konjunktūra, realizuojant savo interesus, tarkime, įgydami teisę plėtoti verslą su Rusija labiausiai palankiomis sąlygomis, drauge nuduodami nesupratę, už ką yra mokami papildomi dividendai. Taip pat ir mūsų D. Grybauskaitė, – čia nereikia slaptų pažymų, viskas ir taip matosi kaip ant delno, – užšuoliavo ant aukščiausiosios politinės keteros, pasibalnojusi LEO LT išardymo purvinų purviniausią kumelę. Ar pastaroji aplinkybė nesako, kad galbūt dabar pati mūsų valstybė yra hibridinės prigimties, – klausimas, kurį palieku spręsti  jūsų, mielieji, sąžinei.

Nedrįstu dar kartą minėti R. Garbaravičiau pavardę, kuris per savo advokato surašytus raštus redakcijai tada grasino jūsų nuolankų tarną užtampyti teismuose https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2010/12/01/news/itakingo-konservatoriaus-r-garbaraviciaus-advokatai-moko-rasyti-lrytas-lt-autoriu-e-ciulde-5612121/. Vis tik negaliu nulaikyti liežuvio nepastebėjęs, kad R.Garbaravičiui pasitraukus iš konservatorių partijos, kai kurie šios partijos veikėjai toliau daugiau ar mažiau užmaskuotu pavidalu gynė buvusio partiečio verslo interesus energetikos sferoje. Kitaip neįmanoma paaiškinti to fakto, kad konservatoriai, nežiūrint tuščių užkeikimų, neparodė didesnio noro pasipriešinti demoralizuojančių intencijų referendumui dėl Ignalinos AE statybos.

Demokratinėje visuomenėje tikrai nedera kitą, net labai nesimpatišką, kaip atrodo tau, klystantį žmogų vadinti išdaviku. Kita vertus, daug sakantis faktas yra tai, kad Garliavos istorijoje valstybės užpuolime beveik vienas prie vieno dalyvavo ta pati komanda, kuri pasižymėjo ir užsirekomendavo kovodama prieš Lietuvos energetinio savarankiškumo užmojus. Ką gi, labai tikėtina, kad vis dėlto kai kurie iš jų turi įgaliojimus ir sugebėjimą nuspausti slaptas spyruokles. Į tai verta atkreipti dėmesį vien dėl to, kad kitą kartą žinotume, kaip galima būtų išlipti iš duobės su mažesniais nuostoliais.   

2020.02.02; 05:00

Politinės intrigosSkaitomiausios

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje nestinga kritikos „Tėvynės Sąjungos“ (TS) partijai, esą tai jos kaltė, kad būdama valdžioje nestabdė Astravo atominės elektrinės (AE) statybos pradinėje stadijoje, bent jau neparodė jokių pastangų.

O štai dabar, kai AE jau pastatyta, TS kaltina dabartinę valdžią pasyvumu kovojant už baltarusiškos elektros energijos eksporto į ES blokavimą per Baltijos valstybes, Lenkiją ir Suomiją. Kaip drįsta!

Politikai dažnai naudojasi tuo, kad rinkėjai greitai užmiršta politinio gyvenimo įvykius, buvusias situacijas, sprendimus, kalbas, – rašo vienas toks kritikas, adresuodamas tai TS. (https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vladimiras-laucius-tevynes-sajungos-g-taskas.d?id=82480609)

Pridursiu, kad suinteresuoti politologai, analitikai, taip pat. Tačiau visą tiesą atskleidžia chronologija.

LEO LT ir Astravo AE

2007 m. Gedimino Kirkilo vyriausybei paskelbus naujosios Ignalinos atominės elektrinės projekto modelį,

Seimui ir visuomenei LEO LT projektas pristatytas 2007 m. gruodžio 19 d.

2008 m. įsteigta nacionalinė elektros energetikos bendrovė LEO LT (Lietuvos elektros organizacija).

O 2008 m. gruodį Baltarusijos valdžia tik pradėjo kalbėti apie Astravo AE statybą.

Po 2008 metų Seimo rinkimų Tėvynės Sąjunga TS Seime iš 140 vietų turėjo 46. Iki 2009 m. rugsėjo 15 d. Seimo pirmininku buvo Arūnas Valinskas, po jo – Irena Degutienė. Vyriausybėje, kuriai vadovavo Andrius Kubilius, iš 14 ministrų 7 sąlyginai atstovavo TS. Tad vadinti Vyriausybę „Kubiline“ ne visai korektiška.

Vyriausybė paveldėjo jau suformuotą bendrovę LEO LT ir svarstė, ką su ja daryti. Prireikė laiko įsigilinti į bendrovės reikalus, kol viską išsiaiškinus 2009 m. rugsėjo 4 d. naujojo Seimo dauguma Vyriausybės siūlymu balsavo už, kaip paaiškėjo – skandalingos, LEO LT bendrovės likvidavimą ir veltui sugaištą laiką naujos AE statybos vizijai.

Referendumas dėl AE Lietuvoje ir Astravo AE

2012 m. spalio 14 d. kartu su Seimo rinkimais įvyko referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Visagine, kurį iniciavo TS. 34,09 % dalyvavusių pritarė atominės elektrinės statybai, 62,68 % − nepritarė. Po Seimo rinkimų TS atsidūrė opozicijoje.

Kaip tik tada Maskvai galutinai tapo aišku, kad AE Lietuvoje nebus statoma. Referendumo rezultatus ji, greičiausiai, numatė iš anksto, nes, matyt, gerokai parėmė agitatorius prieš AE. Tačiau nors gruntiniai darbai Astrave pradėti 2011 metų pabaigoje, tik 2013 metų lapkričio 2 d. prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirašė Įsaką Nr. 499 “Apie Baltarusijos atominės elektrinės statybą”, po kurio Rusijos rangovas UAB “Atomstrojeksport” pagaliau pradėjo statyti elektrinę.

Bet kuris sveiko proto žmogus supranta, kad Maskvą galima perkalbėti gražiuoju…

Mano jau minėtas kritikas rašo: „gerai parašė Gediminas Kirkilas, primindamas problemos ištakas: „Bet kuris sveiko proto žmogus supranta, jog sustabdyti statybas ar bent ženkliau paveikti statybos vietos pasirinkimą buvo galima tik pačioje AE statybų pradžioje, t. y. 2008–2010, gal dar 2011 m., o ne tuo metu, kai elektrinė beveik pastatyta. Tačiau tuometinė Kubiliaus vyriausybė ne tik nieko nedarė, bet, ko gero, ir pati buvo paskendusi iliuzijose, jog Astravo AE nebus pastatyta.“

Tik kas, jei ne G. Kirkilo vyriausybė ir Kremliaus penktoji kolona sugriovė tas iliuzijas su LEO LT afera ir agitacija referendume prieš AE statybą Visagine, galutinai palaidoję viltį, kad Maskva, nors ir nenorėdama, turės pripažinti, kad, nutarus pastatyti Lietuvoje AE, Astrave statyti elektrinę ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai neapsimokėtų. Iki tol ji lūkuriavo.

Ir tik naivus skaitytojas galėtų patikėti, kad sykį jau Kremlius parinko AE vietą kuo toliau nuo Maskvos ir kuo arčiau Vilniaus, jį dar būtų galima gražiais žodžiais perkalbėti.

Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Viskas, ką dabar galima bandyti daryti, tai – suvienyti Lietuvos pastangas blokuojant Astravo AE elektros energijos eksporto į ES galimybes su Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos pastangomis, kurios dar, deja, nėra vienareikšmiškos, veikti Briuselyje ir Vašingtone. Ir čia, mano nuomone, TS teisi.

2019.10.10; 21:49

AktualijosSkaitomiausios

Kumštis. Slaptai.lt nuotr.

2018 metų spalio 11 dieną, Klaipėdos apylinkės teismas iš dalies patenkino vieno iš Leo LT kūrėjų, verslininko Dariaus Nedzinsko ir advokato Vytauto Markevičiaus ieškinius, kuriais jie prašė priteisti iš N. Puteikio iš viso 250 000 eurų. Teismas priteisė ieškovų naudai po 1000 eurų žalos atlyginimo ir po 2000 eurų jų advokatams, iš viso 6000 eurų, kas sudarytų daugiau nei dvi Seimo nario algas.

N. Puteikis mano, kad šią bylą pagimdė Lietuvos oligarchų noras sutrukdyti visuomenei sužinoti tiesą, trukdyti Seimo nariams skelbti informaciją, o tam nepaklususius bausti finansinėmis sankcijomis. Ieškovai teismo metu neslėpė, kad siekia finansiškai nubausti N. Puteikį ir neprašė paneigimo, o advokatas beveik atvirai formulavo, kad tikslas – atimti dalį nekilnojamojo turto.

Seimo narys Naglis Puteikis. Ambrazo (ELTA) nuotr.

250000 eurų sumos ieškovai reikalavo už tai, kad N. Puteikis paviešino V. Markevičius ir D. Nedzinsko tarpusavio paskolos sutartį, pagal kurią D. Nedzinskas paskolino V. Markevičiui 2,5 milijono litų grynaisiais be užstato ir be palūkanų, ir tai padarė likus maždaug 10 dienų iki esminio sprendimo dėl Leo LT – prieš Vyriausybei nutarimu pritariant atominės elektrinės įstatymo straipsnio pakeitimams, naudingiems privačiai bendrovei „NDX energija“, kuriai tada vadovavo D. Nedzinskas. V. Markevičius tuo metu dirbo neatlygintinu premjero Gedimino Kirkilo patarėju teisingumo klausimais.

Ši byla, N. Puteikio vertinimu, yra perspėjimas visuomenei, kad Lietuvos oligarchai surado būdą, kaip strateginiais ieškiniais užčiaupti visuomenininkų ir politikų kritiką. Panašų ieškinį koncernas „MG Baltic“ yra pateikęs Seimo nariui Vytautui Bakui, o buvęs „VP Market“ dešimtuko narys Mindaugas Marcinkevičius su kolegomis bandė per teismą areštuoti visuomeninės paminklosaugininkės Rasos Kalinauskaitės butą neva dėl žalos, kurią ji tariamai padarė kritikuodama ketinimus masyviais daugiaaukščiais pastatais apsupti Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčią Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Seimo nario Naglio Puteikio informacija

2018. 10.12; 08:31

Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako laukianti iš politikų konkrečių pasiūlymų, po to, kai Seimas antradienį pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) parlamentinio tyrimo išvadoms. D. Grybauskaitė pabrėžia, kad jei politikai nesiims konkrečių veiksmų, tai iš rezonansą sukėlusios istorijos liks tik „lūkesčių šukės“.

„Labai svarbu, kad po šio tyrimo tikrai matytume konkrečius darbus – tai yra konkrečius teisinius pasiūlymus, kaip užkardyti, kaip taisyti kai kuriuos įstatymus, kaip, galbūt, sugriežtinti kai kuriuos dalykus, nes jei bus tik sukelti lūkesčiai ir nebus jokių rezultatų, tai išties matysime tik lūkesčių šukes“, – LRT radijui kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Labai tikiuosi, kad be politinės nuomonės išreikštos Seime, matysime ir konkrečius pasiūlymus“, – vylėsi šalies vadovė.

Prezidentė pabrėžė anksčiau išsakytą poziciją, kad NSGK tyrimas yra politinis, o ne teisinis procesas ir jokių teisinių pasekmių neturi.

Kartu prezidentė pasidžiaugė Lietuvos teisėsaugos darbu ir tuo, kad politinės korupcijos byla, kurioje kaltinimai neteisėta veikla yra pareikšti „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai bei kai kuriems politikams, jau ketvirtadienį bus svarstoma teisme.

„Procesai, kurie vyko per paskutinius keletą metų yra rezonansiniai, bet mūsų teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pastangomis jau net trys didelės politinės korupcinės bylos nukeliavo į teismą ir tai yra sveikintinas rezultatas“, – sakė D. Grybauskaitė.

Antradienį už Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako pateiktą nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti parlamentinio tyrimo išvadoms, balsavo 88 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. 

NSGK savo tyrime nurodo, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams ir pateikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms.

Tarp NSGK išvadose pateikiamų siūlymų yra civilinio turto konfiskavimo įstatymas, užuominos apie licencijų žiniasklaidai griežtinimą bei visuomenės informavimo priemonių koncentracijos mažinimą.

Taip pat keliama iniciatyva atlyginti valstybei žalą, kurią padarė neteisėtą įtaką naudojusios verslo įmonės. NSGK pasiūlymuose yra raginimas atsisakyti į NSGK atlikto parlamentinio tyrimo akiratį patekusių įmonių paslaugų valstybei strategiškai svarbiuose objektuose.

Tarp NSGK pasiūlymų yra iniciatyvos pasiūlyti priemones, kurios leistų efektyviai kovoti su nelegaliu politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimu, ir pateikti pasiūlymus, užtikrinančius politinės reklamos skaidrumą.

Atkreipiamas dėmesys į būtinybę koreguoti lobistinės veiklos įstatymą, tobulinti viešųjų ir privačių interesų deklaravimo tvarką bei iš naujo įvertinti, ar kuriant LEO LT nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)

2018.06.07; 03:00

Politinės intrigosSkaitomiausios

Seimo NSGK supažindina žurnalistus su tyrimo išvadomis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Buvo galima lengvai nuspėti, kad planuojamos skelbti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl neskaidrių politikos ir verslo santykių išvados nepateisins sužadintų ankstesniais politikų pasisakymais visuomenės lūkesčių. Tačiau nusivylimo ir kartėlio jausmas, dabar susipažinus su tomis išvadomis, yra nepalydinamai didesnis nei buvo galima tikėtis, net nieko pernelyg daug nesitikint.

Tačiau neteisinga būtų sakyti, kad minėtosios NSGK išvados yra visiškas šnipštas dėl tos aplinkybės, kad čia nepateikiama jokių naujų duomenų, lyginant su tuo, kas buvo plačiajai publikai žinoma iš anksčiau spaudoje išviešintos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos apie politinės korupcijos metastazes Lietuvoje.

Labiausiai intriguojantis dalykas, didžiausio dėmesio verta yra tų išvadų racionalizacijos seka, siekiant išlaviruoti tarp savaime besiperšančių, bet pavojingų atskiroms politinėms grupuotėms vertinimų, sudedant sau naudingus akcentus, apdorojant reikiama linkme faktus – vienus valingai nutylint, kitus – tiesiog išgalvojant, savo nuožiūra pripaišant, be didesnių skrupulų pumpuojant faktų kontrabandos būdu.

Šios išvados yra labai svarbios jau dėl to, kad kažkiek sušvelnintu pavidalu iš esmės pakartoja VSD pažymoje pateiktus vertinimus, tokį dalykų padėties įvertinimą pakeldamos į naują politinės aktualizacijos lygmenį, kita vertus, atidesnė pateikto tyrimo rezultatų dokumento analizė leidžia spręsti apie pačių išvadų konstruotojų konstruktyvumo ir pasirengimo lygį, sugebėjimą arba negebėjimą bent iš dalies atsisakyti partinio egoizmo vardan labiau fundamentalių valstybės gyvastingumo atstatymo, tautos dvasios palaikymo ir tiesos sugrąžinimo žmonėms tikslų. Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui,  NSGK išvadų projektas visų pirma byloja apie įvykusį sandėrį tarp didžiausių šių dienų politinio lauko antagonistų – konservatorių ir karbauskininkų – vieniems ir kitiems siekiant suslapstyti savo uodegas, užmaskuoti garbės nedarančius pasirinkimus.

Nešvankus, apgailėtinas, rodantis žmonių menkumą, iš esmės nusikalstamas sandėris čia įvyko bandant nukreipti dėmesį į LEO.LT kaip viso blogio šaltinį, vėl prikeliant „MG Baltic“ sukurtus mitus apie ambicingiausią Lietuvos projektą, palaidotą to paties „MG Baltic“ propagandistų, lobistų ir parsidavėlių pastangomis. Keistas įspūdis ar ne, komentuojami faktai apie nusikalstamą korupcinę „MG Baltic“ veiklą, aptarinėjami slapta įrašyti pokalbiai tarp Dariaus Mockaus koncerno vadovų ir politikų, o kaltinimai pateikiami LEO.LT, nors iš piršto laužtos interpretacijos, sapalionės apie nusikalstamus nacionalinio investuotojo užmojus nėra paremtos jokiais faktais ir dalykinėmis nuorodomis.

Kodėl dabar vėl atkasamas iš po žemių nužudytasis, labai aiškiai siekiant kaltę suversti pačiam lavonui? Atsakymas labai paprastas – „MG Baltic“ drakonas užsiaugino sparnus, įžengė į naują lygą, įgijo, jeigu norite, nusikalstamos organizacijos pobūdį, laimėjęs pergalę prieš valstybę ir tautą, sužlugdydamas LEO.LT, o tokiame nacionalinio investuotojo išardyme anąsyk ne vienas iš aptariamų NSGK išvadų surėdytojų dalyvavo tiesiogiai ir su ypatingu užsiangažavimu. Kalbame iš tiesų apie „MG Baltic“ pergalę, kuri įgijo ritualinį pobūdį, tarsi pažymint momentą, kai nuodingas drugelis užgimė iš vikšro.

Todėl dar prieš minėtųjų išvadų paskelbimą liūdnai pranašavau, kad čia, aptariant „MG Baltic“ korupcinę veiklą, LEO. LT sužlugdymo istorija dėl partinių interesų bus nutylėta https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-kokiu-isvadu-nsgk-treciadieni-tikrai-nepaskelbs/, tačiau net ir toks liūdnas pranašas kaip šių eilučių autorius negalėjo nuspėti, kad  bus rastas „saliamoniškas“ sprendimas dėl visų bėdų apkaltinant LEO.LT, dėmesį bandant nukreipti kapų apiplėšinėjimo veiksmais.  Tačiau jau tada konstatavau faktą, kad  LEO.LT sužlugdymas yra savotiška riba, kurią peržengęs „MG Baltic“ įžengė į savo visagalybės zenitą, kai toliau jau buvo leidžiama veikti be jokių moralinių skrupulų, nesirūpinant net dėl išorinio vaizdo, kad neva yra laikomasi kažkokių civilizuotumo reikalavimų.

Apskritai „MG Baltic“ firminis ženklas, siekiant prastumti savo interesus su manipuliacijų viešąja nuomone pagalba, yra lengvai atpažįstamas – žmonių sąmonė, kai koncernui reikėdavo, buvo atakuojama sutelkta uraganine ugnimi, siekiant iš sveiko proto nepalikti nė užuominos, bet kokią refleksijos galimybę tiesiog nuslopinant staugimu, bendrapiliečio sąmonę užpildant, guminės žarnos srove farširuojant skystu mėšlu.  Užteks vardan šios išvados iliustracijos prisiminti bent tai, su kokiu pamaldumu andai Rasa Juknevičienė žiūrėdavo į Tomo Dapkaus burną – tarsi iš ten dribtų didžiausiais kąsniais vien tik dangiškoji teisybė.

Edvardas Čiuldė, šio komentarto autorius.

Jeigu iš mirusiųjų prikeliamas LEO.LT, siekiant pateikti lavonui sąskaitas, tai drauge derėtų prisiminti ir Žilvino Marcinkevičiaus, šio projekto vykdytojo, ištarmę apie D.Mockų ir tikrąsias jo veiklos paskatas. Kad ir kaip žiūrėtume, tąsyk pasakyti Ž. Marcinkevičiaus žodžiai šiandien tyrimo kontekste turėtų būti vertinami, jeigu nenorima apeiti tiesos,  kaip kraupios pranašystės  akompanimentas. Ta proga privalau pasakyti, kad nesu susijęs jokiais ryšiais nei su čia minimais žmonėmis, nei su bendrovėmis, nors toks bandymas užbėgti galimiems įtarimams už akių, teisinantis dėl savo išsakytų vertinimų, yra žeminanti procedūra. Nenoriu įpiršti nuomonės, kad štai Ž. Marcinkevičius yra niekados nesusitepęs, baltas ir pūkuotas oligarchas arba ryžas angelas, tačiau būtų nuodėmė praleisti progą užstoti žmogų, kurio užmanymai  buvo labai naudingi visai populiacijai, o jo kova su drakonu šiaip ar taip yra vertas pagarbos principingumo pavyzdys. Kaip žinome, Ž. Marcinkevičiaus buvęs kompanionas Nerijus Numavičius klūpėdamas atsiprašė D. Mockaus už „VP Market“ neregėtą įžūlumą nesileisti būti prievartaujamai labiausiai iškreiptu būdu. Šis atsiprašymas, kaip atrodo bent man, taip pat yra ritualinė mūsų dvasinio nususimo riba.

Kartais „Maximos“ savininkai tų pačių propagandistų yra vadinami krautuvininkais su niekinančia intonacija, kad neva iš tokia veikla užsiimančių žmonių nieko gero laukti neverta, tarsi „MG Baltic“ veiklos rezultatai jau būtų kažkokio dvasingumo produktai (nebent dėmesį patrauktų etimologinė painiava, kad lotyniškas žodis spritus lietuviškai verčiamas žodžiu „dvasia“).

Esu įsitikinęs, kad prekybininko užsiėmimas yra verta pačios didžiausios pagarbos profesija kaip bendruomenei labai reikalinga tarpininkavimo veikla. Tačiau prisipažinsiu, kad šiandien neužsuku į „Maximą“ dėl tos paprasčiausios aplinkybės, kad čia virš visos siūlomų prekių ir paslaugų įvairovės tvyro baisus išprievartavimo šešėlis, kiekviena čia randama prekė atrodo tarsi jau būtų pagaidinta.

2018.06.04; 13:30

Aktualijos

Seimo NSGK nariai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Didelį rezonansą visuomenėje sukėlusios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvados jau oficialiai įregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate ir yra prieinamos visuomenei.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas įregistravo ir nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti parlamentinio tyrimo išvadoms „dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“.

Kartu su nutarimo projektu, išvadomis įregistruoti ir 33 priedai.

NSGK savo tyrime nurodo, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams, tai pat yra pateikti pasiūlymai Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms.

Atsižvelgiant į parlamentinio tyrimo metu surinktą informaciją ir paaiškėjusias nacionalinio investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT aplinkybes, Generalinei prokuratūrai siūloma iš naujo įvertinti, ar kuriant nacionalinį investuotoją nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Siūloma atlikti prokurorų priimtų procesinių sprendimų patikrinimą ikiteisminio tyrimo metu ar viešojo intereso gynimo bylose, kuriose viena iš šalių buvo koncerno „MG Baltic“ grupės įmonės ar su jomis susiję asmenys.

Viešųjų pirkimų tarnybai siūloma atlikti koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių laimėtų viešųjų pirkimų 2008-2016 m. analizę komiteto išvadoje minimose srityse, sudarytų sandorių teisėtumo patikrinimą, įvertinti galimą valstybei padarytą žalą, o ją nustačius inicijuoti procedūras dėl padarytos žalos atlyginimo.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) siūloma įvertinti mokestinio tyrimo, kuris buvo atliktas dėl tyrimo metu nustatytų „VP Market“ grupės įmonių ir jų akcininkų mokestinių prievolių galimo vengimo, atsižvelgiant į neleistinus VMI valstybės tarnautojų ryšius su koncerno „MG Baltic“ atstovais ir imtis priemonių, kad būtų įvertintas apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumas ir atlyginta galimai valstybei padaryta žala.

Seimui siūloma parengti teisės aktus dėl žvalgybą ir kriminalinę žvalgybą vykdančių subjektų nepriklausomos priežiūros instituto (žvalgybos ombudsmeno) įsteigimo.

NSGK siūlo kreiptis į Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė (ar galėjo patirti) dėl nepriklausomo investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT ir šios įmonės veiklos, ir pasiūlyti priemonių, kad ši žala būtų atlyginta.

Vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, komitetas siūlo Vyriausybei inicijuoti koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių ir pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sudarytų sandorių patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.

Vyriausybei taip pat siūloma inicijuoti kompanijos „Nukem Technologies GmbH“ sandorių, kuriais remiantis ši įmonė dalyvauja Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektuose, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.

NSGK siūlo Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui teisės aktų projektus, kuriais būtų įteisintas civilinio konfiskavimo institutas, suteikiantis galimybę konfiskuoti organizuotoms nusikalstamoms grupėms priklausančių ar su jomis susijusių asmenų turtą, taip pat turtą, įgytą darant nusikalstamas korupcines veikas.

NSGK siūlo svarstyti priemones dėl paramos gavėjo statusą turinčių subjektų – labdaros ar paramos fondų, galinčių priimti aukas iš juridinių asmenų, įskaitant verslo subjektus, – finansinės veiklos priežiūros, kuri užkirstų galimybę šiems fondams paaukotas lėšas naudoti politinės veiklos išlaidoms apmokėti.

Siūloma parengti pasiūlymus dėl politikų, valstybės tarnautojų susitikimų su verslo grupių atstovais neformalioje aplinkoje deklaravimo ir informacijos apie juos skelbimo tvarkos.

„Nustatyti neskaidraus ir neteisėto kai kurių politinių partijų finansavimo atvejai, susiję su neteisėtais ir nekontroliuojamais lobistinės veiklos ir viešųjų ir privačių interesų pažeidimais, taip pat verslo grupių interesais per kontroliuojamas visuomenės informavimo priemones daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams, kelia grėsmę valstybės interesams“, – mano tyrimą atlikęs NSGK.

Seime atstovaujamoms politinėms partijoms siūloma pasirašyti politinių partijų susitarimą dėl kovos su korupcija, apimantį civilinio turto konfiskavimo, lobizmo, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ir jų deklaravimo, politinių partijų finansavimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu klausimus. 

Beje, tyrimą baigusiam NSGK siūloma pavesti atlikti ir šios parlamentinio tyrimo išvados pasiūlymų įgyvendinimo kontrolę.

Už išvadų projektą šių metų gegužės 30 d. balsavo 10 NSGK narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė – 1.

Kitą savaitę, antradienį, nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje NSGK išvadas numatoma pateikti Seimui, ir jis balsavimu turės apsispręsti, ar joms pritarti.

ELTA primena, kad pernai spalio 19 d. Seimas pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.

Seimo sprendimu, NSGK buvo suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas.

Parlamentinį tyrimą pavesta atlikti ir pateikti Seimui išvadas iki kitų metų gegužės 1-osios, tačiau vėliau NSGK paprašius šis tyrimas buvo pratęstas dar mėnesiui, iki 2018 m. birželio 1 d. 

Seimas savo nutarimu įpareigojo NSGK nustatyti, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Tyrimo metu buvo bandoma išsiaiškinti, ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

NSGK taip pat tyrė, ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.02; 07:25

Politinės intrigos

Edvardas Čiuldė, šio komentaro autorius.

Kaip visi gerai žinome, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) jau kitą trečiadienį planuoja paskelbti tyrimo dėl neskaidrių verslo ir politikos santykių išvadas. Po VSD išslaptintos medžiagos apie politinės korupcijos skandalingus faktus paviešinimo spaudoje, Lietuvos žmonių dėmesys yra kraštutinai įaudrintas, taigi ne vienas laukia tų išvadų kaip iškilmingo satisfakcijos ritualo, drauge tikint, kad bus užbrėžtos gairės politinės sistemos apsivalymo linkme.

Kita vertus, vis daugiau požymių rodo, kad iš to didelio debesio bus tikrai maža lietaus, geriausiu atveju paptelės vienas kitas lašelis. Net ir tie politikai, kurie troško labiausiai užsirekomenduoti ir pasireklamuoti kilusio skandalo fone, stodami  kovos už sistemos skaidrumą barikadų priešakyje,  pastarosiomis dienomis kalba vis labiau aptakiai arba atsukę nugaras pėdina į užpakalines gretas. Tačiau net ir tokiu atveju reikia turėti galvoje, kad plačioji publika nepraleido galimybės susipažinti su VSD sukaupta šokiruojančia medžiaga apie  valstybės užpuolimą, taigi kiekvienas iš mūsų, nelaukdamas teisybės manos iš dangaus, gali atitinkamas išvadas pasidaryti pats.

Mažai tikėtina arba tiesiog neįmanoma, kad Komitetas įstengtų sukurpti kažką panašaus į apibendrinančio pobūdžio išvadą apie koncerno „MG Baltic“ žalingos įtakos politinei sistemai atsiradimo aplinkybes, pirmuosius koncerno žingsnius drumsčiant žmonių protus ir užsimojus visiškai nugyvendinti valstybę. Kitaip tariant, galima prognozuoti, kad čia pritrūks genetinio požiūrio, nebus keliamas klausimas – kaip, kokia seka ir kokioms aplinkybėms tarpininkaujant drakonui buvo leista užsiauginti sparnus.

Noriu to ar nenoriu, bet privalau pripažinti faktą, kad toks požiūris būtų labai neparankus visų pirma Tėvynės Sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS – LKD), t. y. politinei jėgai, kuri dar iki Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) atsiradimo labai entuziastingai dalyvavo „MG Baltic“ akcijose, leidusiose koncernui sukaupti milžinišką galią, – prisiminkime pradžiai vadinamąją kovą prieš valstybininkus, o ypač – po to sekusią košmariškąją LEO.LT sunaikinimo istoriją.

Tikriausiai tarp vadinamųjų valstybininkų buvo ir nelabai simpatiškų žmonių, tačiau jau tuomet pradėjo ryškėti tendencija, kad minėtas koncernas pradeda auginti savo raumenis valstybės nususinimo sąskaita. Savo ruožtu virš visos Lietuvos savo nešvankios visagalybės sparnus „MG Baltic“ ištiesė sužlugdęs labiausiai ambicingą ir Lietuvai naudingą LEO.LT projektą. Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, tai yra liūdniausias nepriklausomos Lietuvos istorijos įvykis, be visa ko kito lėmęs ir tai, kad Vilniaus pašonėje buvo pradėta statyti didelius nuogąstavimus dėl saugumo lietuviškai populiacijai kelianti Astravo AE. Jau vien šis faktas parodo, kokia pavojinga visai tautai gali tapti nepažabota pinigo valdžia, staigiai praturtėjusių pašlemėkų savivaliavimas.

Tačiau, kaip visi suprantame, šios versijos, kad LEO.LT sužlugdymas yra ryškiausia valstybės nuosmukio iliustracija, nepalaikytų, jeigu tokia būtų forsuojama, taip pat ir karbauskininkai, jau turėję progą pademonstruoti savo tikrąjį požiūrį į Lietuvos energetinio saugumo ir savarankiškumo užtikrinimo politiką.

LEO.LT sužlugdymas tapo savotiška riba, kurią peržengęs „MG Baltic“ įžengė į savo visagalybės zenitą, kai toliau jau sau buvo leidžiama veikti be jokių moralinių skrupulų, nesirūpinant net dėl išorinio vaizdo, kad neva yra laikomasi kažkokių civilizuotumo reikalavimų. Apskritai „MG Baltic“ firminis ženklas, siekiant prastumti savo interesus su manipuliacijų viešąja nuomone pagalba, yra lengvai atpažįstamas – žmonių sąmonė, kai koncernui reikėdavo, buvo atakuojama sutelkta uraganine ugnimi, siekiant iš sveiko proto nepalikti nė užuominos, bet kokią refleksijos galimybę tiesiog nuslopinant staugimu, bendrapiliečio sąmonę užpildant, šlangos srove  farširuojant skystu mėšlu.

Ten, kur praeidavo tulžingieji „MG Baltic“ propagandistai, – tai ypač akivaizdu LEO sunaikinimo atveju, – likdavo tik išdegusi žemė, kur dialogas tampa visiškai nebeįmanomas, žmonių tarpusavio pasitikėjimas niekados negalės sudygti. Taigi, tokie propagandistai teisėtai gali būti vadinami viešosios erdvės stribais.

Erkė – pavojinga žmogui. O politinės erkės kelia pavojų valstybei. Slaptai.lt nuotr.

Teisybės dėlei reikia prisiminti ir tai, kad Dalia Grybauskaitė, pirmuosiuose  prezidento rinkimuose pasinaudojo „MG Baltic“ sukelta isterija dėl LEO.LT, būtų kvaila neigti, kad ši negarbinga istorija pasitarnavo D.Grybauskaitei kaip tramplynas į politinį olimpą. Galbūt dėl to prezidentė anksčiau raginusi skelbi visą išslaptintą politinės korupcijos duomenų medžiagą, dabar pradėjo svyruoti, abejoti… Iš tiesų, gyvenimas, o ypač politinio vyksmo užkulisiai, yra sudėtingas procesas, kai gėrio ir blogio pusės iš pradžių gali būti sulipusios, viena nuo kitos sunkiai atskiriamos. Tačiau prezidentės D.Grybauskaitės garbei reikia pasakyti tai, kad nežiūrint net tokios, didelės garbės iš pradžių nedarančios aplinkybės, Lietuvos prezidentė niekados nė iš tolo  nebuvo parišta už „MG Baltic“ pavadėlio, ko, kaip matome, koncerno vairininkai labai troško, nesėkmingai tikėjosi.

Prieš keletą metų Darius Mockus yra net viešai išsakęs savo priekaištą, kad esą  prezidentė nenori bendrauti su verslu, kas dabartinių įvykių šviesoje tikriausiai gali būti kvalifikuojama kaip prasisunkęs į viešąją erdvę, nesutramdytas koncerno šeimininko apmaudas, jog ne visi aukščiausiojo rango politikai yra prikinkyti prie lesyklėlių.

D.Grybauskaitei kartas nuo karto yra išsakomas priekaištas, kad anoji metinių pranešimų metu neišpažįsta savo klaidų. To manding pirmiausiai trokšta tie žurnalistai, kurie visur siekia trūks plyš atrasti pramogos galimybę, progą pakrykštauti. Tačiau labiausiai džiugina tas atvejis, kai didesnės ar mažesnės klaidos, likę nesusipratimai, daug netuščiažodžiaujant, yra ištaisomi veiksmais, siekiant užkardyti kelią blogoms pasekmėms.

Taigi  šio parašymo moralas toks: nepraėjo nė dvi kadencijos, o aš jau pradėjau gerbti šalies prezidentę kaip niekas kitas… 

2018.05.25; 14:15

Politinės intrigosSkaitomiausios

Edvardas Čiuldė, šio komentarto autorius.

Prasisunkusi į viešąją erdvę žvalgybininkų informacija apie stambiojo verslo agresyvią veiklą, siekiant nusavinti valstybę savo poreikių tenkinimui, pranoksta vaizduotės ribas, tačiau tai nereiškia, kad vien dėl to tokia šokiruojanti informacija anksčiau ar vėliau pasimirš savaime, kaip, tarkime, nevirškinamas maistas nepatenka į kraują, o yra atvemiamas atgal.

Taigi klysta tie, kurie galbūt mano, kad neva žmonės patriukšmaus, nelabai suprasdami dėl ko čia pliekiamasi, ir nustos. Kaip atrodo, šis skandalas yra toks begėdiškas, kad užkišti žmonėms gerklių nepavyktų net ir labai stengiantis. Tai iškart reikėtų pripažinti kaip nekvestionuojamą dalyką, niekam nepuoselėjant  tuščių iliuzijų, kad laikas savaime kažkaip išspręs problemą.

Dėl paviešintų Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje faktų diskusijos tik prasideda, tačiau jau dabar galima spėti, kad be visa ko kito bus siekiama nurodytus faktus paskandinti interpretacijose, kaip yra sakoma, užkalbėti dantis. Todėl visų pirma pabandykime abstrahuotis nuo atskirų niuansų, sutelkiant dėmesį ties svarbiausiomis nuorodomis, pasitarnaujančiomis esmės atodangai ir drauge bylojančiomis apie įsisenėjusios patologijos atvejį.

Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, labiausiai prasikišantis dalykas yra tai, kad koncerno „MG Baltic“ tarpininkai su koncerno vienaip ar kitaip (kažkaip) įtakojamais valstybės tarnautojais, net ministrais ir teisėjais, ne viešo diskurso plėtotėje kalbasi, duoda komandas tokiu tonu tarsi čia ponas bendrautų su visiškai beteisiais baudžiauninkais. Žinoma, galima retoriškai perklausti – ar būtų geriau, kad jeigu koncerno atstovai su vienaip ar kitaip  rekrūtizuotais koncerno interesų tenkinimui valstybės pareigūnais kalbėtų labiau pagarbiu tonu, tokiu melagingu mandagumu pridengiant tikrą dalykų padėtį? Nesakykite, tonas čia taip pat daug ką mums pasako, byloja apie tai, kad koncernas save laiko tokiu tvirtu nelegalios padėties šeimininku, kad nemato reikalo net kažkaip pridengti savo nešvankią nuogybę, nesismulkina  dėl savo patologijos vualizacijos.

Kaip jau visi galėjome pastebėti, Darius Mockus nė iš tolo nesiruošia atgailauti ar atsitraukti nors per žingsnį,  viešai išplatintame pranešime  griežtai pareikšdamas, kad neva į „MG Baltic“ taikosi tie, kurie nori valdyti išnykusių istorijoje santvarkų metodais, drauge čia pažerdamas visą eilę nedviprasmiškų grasinimų su oponentais atsiteisti jau netolimoje ateityje https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mockus-i-mg-baltic-taikosi-tie-kurie-nori-valdyti-isnykusiu-santvarku-metodais.d?id=77925803. Ką gi, nesu tikras dėl to, kad kažkokie istorijos dėsniai  D.Mockui lemia pralaimėjimą, jeigu net išryškėjusią koliziją suprasime kaip „MG Baltic“ savininko ir valstybės dvikovą. Galimas daiktas,  koncerno prezidentas labai nuoširdžiai yra įsitikinęs, kad mūsų santvarkos modernumą liudija tai, kad čia viskas yra perkama ir parduodama, taigi net politikai gali būti superkami didmeniniu būdu, o neva neracionalūs yra tie principai, kurie teisės ar moralinės pasaulio tvarkos pagrindu ribotų verslo plėtotėje įgytus ir nugludintus įpročius.

Kita vertus, D. Mockus turi didelį šansą laimėti arba bent užglaistyti istoriją ne tik dėl to, kad, kaip jau buvo primintą praeitą kartą https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-o-kas-patrauks-r-karbauski-ir-jo-dresuota-juru-kiaulyte/ paprastai laimi ta kiaulė, kuri užsiaugina daugiau šunų. D. Mockų  išryškėjusioje priešpriešoje su valstybe daro stipriu žaidėju su labai tikėtina sėkmės galimybe tai, kad mūsų herojaus veiklos pagrindas yra žemesnioji žmogaus dalis – gobšumas, bailumas, prisitaikėliškumas, kai savo ruožtu valstybės tikrąja to žodžio reikšme idėjos daigas prasikala tik ten ir tada,  kur ir kada subujoja geresnioji žmogaus prigimtis, įgalinanti individą veikti, peržengiant savo partikuliarumą ir savanaudiškumą.

Kita vertus, tarsi ir prieštaraudamas pats sau dar pastebėsiu, kad, žiūrint iš kitos pusės, būtų klaida substancionalizuoti abstrakčią valstybės idėją, sureikšminant valstybės turinį žmogaus sąskaitą, tačiau tai, kokia žmogaus pusė laimės – geroji ar blogoji –  niekas dėl to negali  būti be išlygų tikras.

Kad ir kaip kam pasirodys iš pirmo žvilgsnio, čia tikrai niekas nesiruošia demonizuoti žmogaus, parodžiusio didelę uoslę verslo srityje ir neeilinį išradingumą, tačiau kartu nepraleisiu progos pastebėti, kad mums visiems siaubą kelianti, Vilniaus pašonėje jau gerokai pradygusi Astravo atominė elektrinė gali būti siejama su  garsiojo verslininko vardu arba net vadinama D.Mockaus garbės vardo Astravo AE. Būtent šio verslininko kariaunos veiksmai, Lietuvos ar net pasaulio istorijoje nematyta savo nuožmumu propagandinė kampanija lėmė tai, kad visų laikų ambicingiausias LEO.LT projektas buvo užblokuotas, Lietuva perleido strateginę iniciatyvą, likdama prie suskilusios geldos su įkišta granata užpakalyje. Trijų tulžingųjų žurnalistų su pseudoteisuolio povyzomis, sublizgėjusių karo prieš Lietuvos energetinę svajonę baruose, pavardžių čia neminėsiu, drauge pastebėdamas tik tai, kad jų aršumo, pagiežos, teisuoliškumo energetinė bazė buvo nelygstama ištikimybė šeimininkui.

Taigi trečio kelio čia nėra: yra tik arba, arba… Arba laimės valstybė ir pralaimės koncernas, arba laimės D. Mockus valstybės orumo sąskaita, galimai po kilimu pabandęs susitarti dėl kontribucijų atskiriems asmenims, kurie nepraleistų progos pasipelnyti ar kitaip apturėti savo naudą. Kita vertus, niekas tokioje nesmagioje situacijoje nepuoselėja piktdžiugos, nesigviešia pastumti žinomą verslininką po giljotina. Kaip atrodo, labiausiai civilizuotas kelias, sprendžiant šią koliziją, būtų valstybės keliamas ieškinys D. Mockaus verslo imperijai, už patirtą moralinę ir materialinę žalą valstybei siekiant prisiteisti baudą visų mokesčių mokėtojų naudai (kiek išneša mano vaizduotė – tai turėtų būti daugmaž 1 milijardas  eurų). 

Velniai. Slaptai.lt nuotr.

Kaip sakyta, trečiojo kelio tarsi čia ir nėra, tačiau yra didesnio ar mažesnio tikėtinumo galimybė spręsti išryškėjusią koliziją sugrįžtant į pirmapradę visuomeninio sąmoningumo padėtį, kuri yra aptariama Visuomenės sutarties teorijoje, numatant civilizuoto žmonių bendravimo taisykles tarp sutarties dalyvių. Kas be ko, tokia visuomenės sutartis čia yra numatoma kaip transcendentalinis įvykis, nenurodant jokių faktinių tokios sutarties pasirašymo aplinkybių, o tik  atkreipiant dėmesį į tą principinę nuostatą, jog valstybės užgimimui yra reikalingas žmogaus sugebėjimas peržengti savo empirinį „aš“ vardan bendrų taisyklių įtvirtinimo galimybės.

Tačiau, galimas daiktas, mūsų atveju būtų galima tokią transcendentalinę galimybę pabandyti iš naujo aktualizuoti empiriniu pavidalui, pasirašant vienaip ar kitaip dokumentuotą verslo ir visuomenės kontraktą dėl civilizuotų žaidimo taisyklių, siekiant bendrojo gėrio.

                                                              XXX

                                                      už krūmų staipėsi

                                                  neatpažįstami pavidalai

                                                  magistrale nutolusia nuo krūmų

                                                  keliavo vilkstinė

                                                      išnykusių istorijoje

                                                      liūdnų nakties esybių –

                                                      drugelis su išsikėtojusiais kaip angelo

                                                       nebepavelkamais sparnais

                                                       kas žingsnį

                                                       atsispirdamas

                                                       su vienišu ramentu

                                                       žiogas

                                                       ir suvisai palikusi namus

                                                       titaniškai jau sveiko proto

                                                       skruzdėlė

 

                                                   moralas toks:

                                                   vienaip pasaulį tąsyk matė voras

                                                   pro taikiklį

                                                   žiūrintis į kelią

                                                   kitaip

                                                   iš aukšto žiūrintis į viską

                                                   šikšnosparnis –

                                                   koncerno

                                                   kapinynų

                                                   šeimininkas

Politinės intrigosSkaitomiausios

Edvardas Čiuldė, šio komentarto autorius.

Kaip visi gerai žinome, prezidentė Dalia Grybauskaitė yra staigi moteris. Niekados nepuoselėjau vilčių pamatyti neformaliąją anosios politinės veiklos pusę, tačiau dabar galiu prisipažinti, kad maniau, jog prezidentės užkulisiai yra labiau įtemti nei dabar visi galime pamatyti, paviešinus prezidentės D.Grybauskaitės privataus susirašinėjimo su patikimu laikytu asmeniu laiškus.

Nieko čia pikantiško, verčiančio gailiai rypuoti neradau. Nesmagumą kelią tik faktas, kad prezidentė yra išstatyta nuoga kibiam apžiūrinėjimui, tačiau ir ši kvaila istorija turi savo pozityvią pusę – apnuoginta iki paskutinio siūlelio prezidentė D.Grybauskaitė, kaip pasirodė, yra ne mažiau simpatiškas žmogus nei dėvėdama paradinę uniformą. Kaip atrodo, D.Grybauskaitė yra toks labai retos veislės politikas, kuriam nėra reikalo gėdytis savo užkulisių, čia drąsiai galima kviestis svečius  arba net steigti savotišką muziejų.

Vienas dalykas vis dėlto nuvilia – tai yra paviešintuose laiškuose ryškėjantis šios aukščiausiojo rango politikės pedantizmas, beveik maniakinis smulkmeniškumas. Be jokios abejonės, tokių laiškų savo vardu niekam nerašė nei Algirdas Brazauskas, nei Valdas Adamkus, nes pirmajam tokių ar panašių reikalų tvarkymui tarnavo žmogeliukai iš nuosavos partijos, o antrajam – ne pėsti patarėjai. (Žiūrint iš laiko perspektyvos matosi, kad pirmosios kadencijos V.Adamkaus vyriausiasis patarėjas Darius Kuolys buvo savotiškas viceprezidentas, jeigu ne daugiau. Ta proga dar pasidalinsiu savo apgailestavimu dėl to, kad šis kultūrininkas įklimpo į Garliavos mėšlą, nes kitu atveju kiltų didelė pagunda įsivaizduoti D. Kuolį sėkmingai triūsianti prezidento poste jau artimiausioje ateityje.)

Savo ruožtu, kaip matome iš paviešintų laiškų, prezidentė visus darbus gviešiasi nudirbti pati kaip savotiškas žmogus – orkestras, dirbdama už visą svitą, net už pagalbinius darbininkus, tarkime net už santechniką (iš tiesų, kaip dabar visiems tapo aišku, Eligijus Masiulis buvo ir yra toks žmogus, su kuriuo bendrauti galima tik dėvint santechniko pirštines). Galimas daiktas, tokia yra vienišės lemtis, kai vyro ir vaikų neturinti moteris visa galva pasineria į darbus. Tačiau kažin ar galima kaltinti žmogų už perdėtą pareigingumą ir nenorą patikėti valstybės vairą tarpininkams net ir smulkmenose.

Sveiko proto žmogui neturėtų kilti abejonių dėl to, kad legendiniu tapęs D.Grybauskaitės prašymas (?) perduoti linkėjimus D.Mockui, kad patrauktų savo skaliką, yra nedviprasmiškas perspėjimas verslininkui, jog valdžios institucijose žinoma apie stipriai įsikerojusią jo antivalstybinę veiklą. Todėl labai keista, kad Rimvydas Valatka, dažnai užsimenantis apie sveiko proto puoselėjimo užduotį, tokį menkai vualizuotą, rūstų prezidentės perspėjimą priskiria zadaniijų žanrui, pradėdamas netikėtai giedoti unisonu su Ramūnu Karbauskiu ir nenuilstančia jo pakalike Agne Širinskiene.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Kam ne kam, o prezidentei akivaizdus dalykas yra faktas, kad  visokie kurlianskiai ir dapkai veikia ne savo valia, ne paslaptis, jog muziką užsako ir lėlių teatro virvutes savo rankose laiko koncerno savininkas D.Mockus. Be visa ko kito dar noriu pastebėti, kad nelauktai pozityvus šios istorijos rezultatas yra tai, kad toks perspėjimas nuskambėjo viešai, taigi tarsi yra uždegama žalia šviesa daug atviriau kalbėti apie kai kurių žinomų, didelę įtaką turinčių verslininkų užmačias privatizuoti politiką ir politikus. D.Mockus, anksčiau daug nuveikęs žlugdant iš užkulisių ambicingiausią Lietuvos projektą LEO.LT, dabar  atidengė tikrąjį savo veidą, pasimačius koncerno užmačioms metodiškai, žingsnis po žingsnio užvaldyti Lietuvos valstybę. O puoselėjant tokius planus, skalikai labai reikalingi. Kaip sako G.Orwellas, laimi ta kiaulė, kuri užsiaugina daugiau šunų. Taigi čia ryškėja tokia proporcija: kuo D.Mockus tampa turtingesnis, tuo Lietuvos valstybė – silpnesnė. Taigi leiskite į registrą įtraukti naują patriotinį šūkį: nuo rytojaus negersiu D.Mockaus degtinės. O dar geriau būtų, kad tokie verslininkai savo verslus plėtotų negyvenamoje saloje!

Tačiau programos vinis (kaip sako rusai) yra tai, jog R.Karbauskis ir jo padėjėja A.Širinskienė pradėjo klaikiai žviegti dėl to, kad neva cituotas D.Grybauskaitės posakis rodo Prezidentūros ketinimus užgniužti laisvą žodį, yra nukreiptas prieš spaudos laisvę (sic). Mes tarsi jau pripratome prie tos žmogaus intelektą pažeminančios, lietuvių kalbą išniekinančios nešvankybės, kai didžiausias Lietuvos žemės ūkio chemizacijos veikėjas dedasi žaliuoju, tačiau R.Karbauskio pasisakymas už tariamą spaudos laisvę pranoksta net labiausiai ligotos vaizduotės ribas. Trumpai tariant, toks veblenimas yra totali begėdystė, pasijuokimas iš Lietuvos gyventojų, tarsi tokio kalbėjimo adresatas būtų jau ne žmonės, o zombių minia, tarsi lietuvių tauta jau būtų mirusi. Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau taip begėdiškai meluojant R.Karbauskiui gali nepavykti ištraukti visos kadencijos. Jeigu nepasitrauks pats, nuo postamento tokį žaliąjį spaudos laisvės gynėją gali nuversti melo papiktinti žmonės su šakėmis. Nepadėtų kailio išsaugoti net labai dideli pinigai.

2018.05.04; 14:48

 

                                                                XXX

                                                             kiekvieną

                                                             pavasarį

                                                             taip

                                                             daros

                                                             kad

                                                             laksto

                                                             iš naujo

                                                             nukirstagalvis

                                                             padaras

                                                             skleisdamas

                                                             paniką

                                                       ……………………….

                                                             iš

                                                              daugtaškio

                                                              skleidžiasi

                                                              pumpurai

                                                              markstos

                                                              iškart

                                                              prabudusi

                                                              žvaira

                                                              azijietė

                                                              gėlė

                                                              ir

                                                              dyksta

                                                              visur

                                                              nei

                                                             skustuvas

                                                             aštri

                                                              žolė

                                                              naujo

                                                              karvių

                                                              baleto

                                                              reikmėms

Politinės intrigosSkaitomiausios

Seimo narys Artūras Skardžius. LRS nuotr.

„Slaptai.lt“ siūlo apžvelgti, kaip klostėsi kontraversiškai pagarsėjusio Seimo nario Artūro Skardžius politinė-ūkinė veikla per pastarąjį dešimtmetį – nuo 2007-ųjų.

2007 m. pavasarį spauda ėmėsi cituoti A. Skardžių kaip Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoją: jis piktinosi bankrutuojančios, antrąkart privatizuojamos „Alytaus tekstilės” akcijų pardavimu, gyventojų permoka už šilumą ir karštą vandenį 2000-2002 m. Bet taip pat A. Skardžius buvo pastebėtas kaip vienas labiausiai mėgstančių pakeliauti po užsienį darbo reikalais Seimo narių. Įklimpo į nedidelį skandaliuką kaip vienas iš Pelno mokesčio įstatymo pataisų, kuriose siūlyta golfą įtraukti į reprezentacines įmonės išlaidas, autorių.

Vasarą puolė kritikuoti „Lietuvos paštą”, kad šis su valstybės turtu ėmė elgtis kaip su savu. Rudenį prasideda A. Skardžiaus pavardės linksniavimas minint „trigalvį slibiną“ – Atominės energetikos (AE) įstatymo pataisomis numatytą steigti nacionalinį investuotoją.

2008 m. sausį A. Skardžius balsuoja už AE nacionalinio investuotojo kūrimą naujos patronuojančios bendrovės – LEO.LT – pagrindu. Pavasarį pagarsėja kaip emocingas politiko ir verslininko Rolando Zujevo nelegalaus vagonėlio ant Kuršių marių kranto gynėjas. Antrą kartą tampa Seimo Audito komiteto pirmininku. Su gėlėmis kaip valstiečių liaudininkų rinkimų štabo vadovas sveikina kylančios Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho žmoną Jolantą Blažytę.

Vasarą pagarsėja kaip šimtus kilometrų tarnybiniu automobiliu į įvairias šventes nukeliaujantis parlamentaras. Rudenį minimas per milijoną litų vertės turto ir santaupų (neįskaičiavus sutuoktinių turimo turto) deklaravusių politikų sąraše. Spalio mėn. vienmandatėje apygardoje neišrenkamas į Seimą.

Vėjo energetika. Slaptai.lt nuotr.

2012 m. vasarą A. Skardžius vėl pasirodo žiniasklaidoje kaip Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas. Rudenį vėl minimas tarp milijonierių, mėginsiančių patekti į Seimą. Šįkart patenka, tampa Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju. Paskiriamas į V. Uspaskicho vadovaujamą delegaciją Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA).

2013 m. A. Skardžius vėl minimas tarp verslo interesų turinčių Seimo narių. Dalyvauja ginčuose dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos, balsuoja prieš Žemės gelmių įstatymo pataisas, leidžiančias pasirašyti sutartį su JAV energetikos milžine „Chevron” dėl skalūnų dujų gavybos ir žvalgybos Lietuvoje, kritikuoja derybas su „Gazprom“. Seimo narys Kęstutis Masiulis pareiškia, kad dujų terminalo tyrimo komisijoje besidarbuojantys Birutė Vėsaitė, Artūras Skardžius, Valdas Vasiliauskas ir kiti asmenys yra propagandistai, kurie nenuilstamai skleidžia melagingas žinias.

STT užrašas

Premjeras Algirdas Butkevičius imasi palaikyti A. Skardžiaus vadovaujamą laikinąją tyrimo komisiją. Pačioje metų pabaigoje į viešumą iškyla informacija, kad A. Skardžiaus žmona Snieguolė Skardžiuvienė pardavė verslą – didžiulius žemės plotus Dauguose valdančią bendrovę „Kornelita“ įmonei, kurios tikrieji savininkai – maskviečiai. O Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis A. Skardžių apkaltina mėginimu „prastumti“ korupcinį įstatymą – nelaukiant Vyriausybės išvados balsuoti dėl Žuvininkystės įstatymo pakeitimų.

2014 m. pradžioje premjeras A. Butkevičius imasi aštriai kritikuoti A. Skardžiaus vadovaujamos Seimo laikinosios energetikos komisijos, narstančios buvusios Vyriausybės darbus, išvadas – nes komisijos tezės puikiai atitinka „Gazprom“ interesus ir labiausiai stabdo Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą.

Lietuvo saugumo būstinė. Slaptai.lt nuotr.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius pavadina energetikos reikalus tyrusio A. Skardžiaus ir jo vadovaujamos laikinosios komisijos veiklą atvirai kenkėjiška ir susieja ją su Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimu dėl Rusijos spec. tarnybų pastangų diskredituoti svarbiausius strateginius energetikos projektus.

Dar dorai nenurimus šiam skandalui, pavasarį A. Skardžius prabyla apie vėjo jėgaines – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas saulės šviesos energiją naudojančių elektrinių plėtrai ir skatinti saulės šviesos elektrinių steigimą. Metų pabaigoje A. Skardžius viešai pareiškia, kad aiškėja konservatorių ir liberalų valdžios ir energetikų vykdytos aferos, kai Lietuvos gyventojai mokėdami už elektrą apmokėdavo buvusių valdininkų keliones, pirtis ir netgi šampaną.

2015 m. A. Skardžiui pasiūloma užimti parlamentinės Seimo Energetikos komisijos pirmininko postą. Vasarą A. Skardžius pateikia pataisą – pratęsti PVM lengvatą šildymui dar vieneriems metams, paskelbia karą „šešėliniam“ atliekų tvarkymui. Rudenį imasi ginti A. Butkevičiaus žento valdomą įmonę nuo konservatorių mestų kaltinimų skandale dėl supainiotų viešų ir privačių interesų, apkaltina konservatorius veikiant KGB metodais, vėliau ieško interesų konflikto Tėvynės sąjungos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio šeimos versle. Metų pabaigoje konfliktuoja su liberalais – ginasi nuo Eugenijaus Gentvilo iškeltų kaltinimų dėl AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) problemų.

2016 metus A. Skardžius pradeda priešpriešiniais kaltinimais gindamasis nuo Arvydo Sekmoko ir konservatoriaus Dainiaus Kreivio kaltinimų Vyriausybei elektros vartotojų lėšų švaistymu, elektros ir šilumos kainų didinimu, intensyviai kritikuoja kitus konservatorius – Seimo Antikorupcijos komisijos narius Agnę Bilotaitę ir Arvydą Anušauską. Paskutinę pavasario sesijos dieną viešai apsižodžiuoja su konservatore Rasa Juknevičiene. Metų viduryje A. Skardžius minimas STT byloje prieš Eligijų Masiulį. Rudenį išrenkamas dar vienai kadencijai Seime.

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017 m. pavasarį iškeliamas vienu iš kandidatų į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko postą, tačiau juo neišrenkamas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Rasa Juknevičienė įžvelgia sąsajų tarp Seimo nario Mindaugo Basčio ir jį ginančio A. Skardžiaus, nes pastarasis stengėsi kompromituoti dujų terminalo projektą. Konservatoriai Agnė Bilotaitė ir Arvydas Anušauskas kreipiasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl galimo A. Skardžiaus interesų konflikto: jo sutuoktinė nuomoja žemę UAB „Šilalės vėjo elektra“, o A. Skardžius dalyvavo darbo grupėje, kuri rengė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuriame, be kita ko, numatoma valstybės parama vėjo energetikai.

Birželį Seimo Antikorupcijos komisijai pavesta atlikti parlamentinį tyrimą, A. Skardžius laikinai stabdo savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, ikiteisminį tyrimą pradeda ir STT. Liepą VSD pradeda tyrimą dėl energetiką kuravusio savo pareigūno Tomo Jakučionio interesų, o A. Skardžius, portalo 15min.lt duomenimis, yra T. Jakučionio sutuoktinės Audronės dėdė ir yra siūlęs taikyti geras verslo sąlygas saulės energetikos įmonėms.

Rugpjūtį Seimo etikos ir procedūrų komisija rekomenduoja A. Skardžiui nusišalinti nuo visų klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymo.

Rugsėji paaiškėja, kad Skardžiaus šeimos iš dalies valdomos Baltarusijos energetikos įmonės „Investenergostroj“ saulės elektrinių projektą finansavo ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ bankas „Belgazprombank“. Spalį Seimo Etikos ir procedūrų komisijos paprašyta iš naujo įvertinti A. Skardžiaus veiklą paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Komisija prašo jos veiklą pratęsti iki gruodžio. Tuo metu A. Skardžius tvirtai likosi įsikibęs Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime, priėmusios sprendimą toliau bendradarbiauti su Valstiečių ir žaliųjų frakcija.

Galutinį sprendimą dėl partijos valiai nepaklususių ir likti su „valstiečiais“ nusprendusių politikų socialdemokratų partijos valdyba priims šią savaitę.

Artūro Skardžiaus BIOGRAFIJA (pagal http://skardzius.lt

Gimė 1960 m. lapkričio 17 d. Kupiškio rajono Subačiaus miestelyje.

1978 m. baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą.

1986 m. baigė Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) statybos ekonomikos fakultetą ir įgijo inžinieriaus ekonomisto specialybę.

1983-1988 m. dirbo Vilniaus m. Gamybinėje butų ūkio valdyboje vyresniuoju inžinieriumi, gamybos skyriaus viršininku.

1989-2000 m. dirbo privačiame versle: UAB „Askara“ direktoriumi, bendros Lietuvos, Vokietijos ir Turkijos įmonės „Nefra“ komercijos direktoriumi, UAB „Rastma“ direktoriumi.

2000-2004 m. VIII Seimo narys, Seime ėjo Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, buvo Seimo valdybos nariu, dirbo biudžeto ir finansų komitete, ėjo Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje pirmininko pareigas.

2004-2008 m. IX Seimo narys. Ėjo Audito komiteto pirmininko pareigas. Dirbo Europos reikalų komitete, Verslo ir užimtumo, Jaunimo ir sporto reikalų, LRS ir JAV lietuvių bendruomenės komisijose.

2009-2012 m. dirbo UAB „AS Double Invest“ Vilniaus regiono vadovu.

2009-2012 m. ėjo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidento pareigas.

Nuo 2012 m. XI Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, Energetikos komisijos narys, Žuvininkystės ir Jūrinių reikalų komisijos narys, LR Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narys.

Yra apdovanotas ordino „Už nuopelnuos Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga – atminimo ženklu, Lenkijos Respublikos ordinu.

2017.10.11; 04:00

Atsargiai

Analizuoti teismų, ypač Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, sprendimus – nemalonus užsiėmimas, nes juk visi suprantame, kad teisėjai – irgi žmonės ir gali klysti.

Be to, jie dar gali būti ir išdidūs bei turėti gerą atmintį, todėl kritikams gali atsirūgti.

Tačiau kartais būna situacijų, kai užsimerkti negalima, juk Aukščiausiasis Teismas yra ta institucija, kuri gali arba padėti Lietuvos visuomenei įveikti oligarchiją, arba šias viltis palaidoti.

Continue reading „Aukščiausiasis Teismas atvėrė Pandoros skrynią, arba Butkevičiui jau metas džiovinti batoną” →

kaukees
Aktualijos

Šiemet, Lietuvos nepriklausomybės švenčių proga buvome koncerte „Laisvės balsai“ Kotrynos bažnyčioje. Nors solistai buvo jauni ir dar nepasiekę šlovės zenito, nustebino, kad įvairių tautinių grupių Lietuvos solistai, grupės dainavo lietuviškai ir patriotiškai apie Lietuvą. Pertraukose tarp dainų – buvo tiesioginiai video tiltai su įvairiuose žemynuose gyvenančiais tautiečiais, kurie sveikino Lietuvos žmones visame pasaulyje šventės proga.

Labai šiltas ir pozityvus renginys, labai teigiamai buvo priimtas bendravimas su tautiečiais kitose šalyse, kad ir kurioje pasaulio dalyje jie gyvena – Australijoje, JAV, Afrikoje, Indijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje ir kitose. Manau, tai ir jiems patiko, nes šiltas bendravimas, dėmesys tolimuose kraštuose gyvenantiems suteikia optimizmo darbe ir gyvenime – jaučiasi nacionalinis solidarumas.

Continue reading „Skaitytojo laiškas: „Kad Lietuvoje būtų kuo mažiau surūgusių veidų”” →

Aktualijos

Kadangi esu energetikas, suprantu, kaip svarbu mūsų šaliai, kurios apie 80 proc. energijos išteklių gaunama iš kitų valstybių, surasti bent nedidelį energijos šaltinį. Tai suprasdamas vis tiek trumpai bandysiu apžvelgti visas galimas naudas ir nuostolius.

Sunaudojamo vandens kiekis. Vandens sunaudojimas naudojant hidraulinį ardymą 13–45 tūkst. m3vienam gręžiniui. Lietuvos atveju spėjama, kad būtų sunaudota vidutiniškai 15–20 tūkst. m3vienam gręžiniui. Be to, gręžiniuose, daromuose skalūnų dujoms išgauti, per visą jų naudojimo laiką ardymą gali tekti atlikti keletą kartų, kai kuriais atvejais ardymas gręžiniuose atliekamas iki 10 kartų.Kiekvienai papildomai ardymo operacijai gali prireikti daugiau vandens negu ankstesniajai.

Continue reading „Kas svarbiau: skalūninių dujų gavyba ar galimos grėsmės vienam Lietuvos regionui?” →

seimas_logo_m
Gordijo mazgas

Pra­ėju­sios sa­vai­tės ket­vir­ta­die­nį Sei­mas bal­sa­vo dėl Ato­mi­nės elek­tri­nės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų, ku­rie rei­ka­lin­gi Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės (VAE) sta­ty­boms bei kon­ce­si­jos su­tar­ties su stra­te­gi­niu in­ves­tuo­to­ju Ja­po­ni­jos kor­po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“.

Dėl vie­no iš svar­biau­sių stra­te­gi­nių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų pri­ėmi­mo bu­vo bal­suo­ja­ma var­di­niu bal­sa­vi­mu, tru­ku­siu vi­są pus­va­lan­dį.

Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė pa­skel­bė, kaip bal­sa­vo kiek­vie­nas Sei­mo na­rys. Iš vi­so da­ly­va­vo 74 Sei­mo na­riai, tai­gi vos pu­sė. Ato­mi­nės elek­tri­nės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo klau­si­mu „už“ bal­sa­vo 70 Sei­mo na­rių, „prieš“ – 2 (Kęs­tu­tis Gla­vec­kas, Lai­mon­tas Di­nius), su­si­lai­kė – 2 (Da­lia Kuo­dy­tė, Arū­nė Stir­bly­tė). Opo­zi­ci­jo­je esan­tys so­cial­de­mok­ra­tai ir dau­gu­ma „tvar­kie­čių“ bei Miš­rios gru­pės at­sto­vų įsta­ty­mams ne­pri­ta­rė, bal­sa­vi­mo me­tu iš­ėjo iš sa­lės.

Continue reading „Lietuva atominę elektrinę vis tik statys” →

Saulius-Stoma
Politinės intrigos

„Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.

Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.“ Tokie žodžiai parašyti mūsų Konstitucijoje. Jų prasmė aiški: svarbiausi sprendimai valstybėje turi atitikti jos piliečių valią ir teisingumo sampratą.

Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, sprendimus dažniausiai priima tautos atstovai, o ne tiesiogiai pati tauta. Ne visada tie sprendimai sutampa su didžiosios visuomenės dalies norais. Tačiau kuo tas sutapimas didesnis, tuo demokratija yra tvirtesnė.

Continue reading „Be mandato ir atsakomybės” →

Politinės intrigos

Jau keleri metai iš premjero Andriaus Kubiliaus vis girdime – “reikia veržtis diržus, kitos alterntyvos nėra”… Reikia mažinti išmokas mamoms, auginančioms vaikučius, nes kitos alternatyvos nėra. Reikia taupyti atimant iš pensininkų jų teisėtas ir taip jau seniai mažas pensijas. Negalima didinti algų, nes bus blogai.

Ir ypatingai labai mėgsta pasipuikuoti savo išvykose į užsienio šalis –  koks jis šaunuolis, kad užveržė lietuviams diržus, o jie vis dar patenkinti. Ir čia, deja, jis teisus. Taip, lietuviai atrodo patenkinti, kad net nebando protestuoti ar garsiau pasakyti – jūs neteisus, premjere!

Continue reading „Andrius Kubilius neteisus – alternatyva egzistuoja” →

video_cip
Aktualijos

WikiLeaks paskelbė tūkstančius konfidencialių dokumentų, kurie byloja, kaip amerikiečių diplomatai iš tiesų žvelgia į kai kuriuos Vokietijos, Italijos ar Rusijos politikus. Žinoma, pasaulio didieji apsimeta, jog nieko rimto neįvyko. Bet juk skandalas – milžiniškas. Visuomenė akivaizdžiai pamatė, kaip didžiojoje politikoje grubiai taikomi dvigubi standartai.

Beje, Lietuva – ne išimtis. Tad kokias išvadas remiantis WikiLeaks informacija galima padaryti, pavyzdžiui, apie mūsų Seimo NSGK pirmininko Arvydo Anušausko, URM vadovo Audroniaus Ažubalio ar buvusio VSD direktoriaus Mečio Laurinkaus veiklą? Kaip atrodo Lietuvos Generalinė prokuratūra, įsileidusi Rusijos žvalgybos atstovus, Lietuvos kariai, patruliuojantys Afganistano smėlynuose, ar lietuviškieji politikai, palaiminę finansines aferas dėl Vilniaus metro, Vilniaus stadiono ar Gugenheimo stadiono? Kokių žingsnių nūnai nenori prisiminti šiandieninė konservatorių vadovybė, kritikuodama savo oponentus dėl Leo LT projekto?

Videostudijos “SLAPTAI” svečias – buvęs Seimo NSGK pirmininkas, Tautos Ateities Forumo lyderis Algimantas Matulevičius. Dr. A.Matulevičius  kviečia  paremti  jo vadovaujamos organizacijos  planus rengiant referendumą. O referendumas aktualus: ir dėl Seimo narių skaičiaus, ir dėl galimybės rinkėjams atšaukti prasižengusį parlamentarą, ir dėl pensijų neliečiamumo…

Continue reading „Kokių priekaištų nusipelnė A.Anušauskas, A.Ažubalis ir M.Laurinkus” →