Lietuvos ekonominių rodiklių tendencijos yra palankios savivaldybių pajamoms, kurios per pastaruosius trejus padidėjo beveik ketvirtadaliu. Savivaldybių finansinį savarankiškumą bei galimybes toliau didins ir solidesnės ES fondų investicijos, kurių per 2014–2020 metus regioninei plėtrai numatoma skirti apie 15 proc. visų lėšų.
Tokias pagrindines savivaldybių finansavimo tendencijas šiandien Seime vykusioje konferencijoje „Savivaldos savarankiškumo didinimas“išskyrė finansų ministras Rimantas Šadžius, kuris čia perskaitė pranešimą „Savivaldybių biudžetų sudarymo optimizavimas, savivaldybių ekonominio ir finansinio savarankiškumo didinimas“.
Finansų ministras atkreipė dėmesį į tai, jog per dabartinę Vyriausybės kadenciją pasiekta, kad bendras vidutinis savivaldybių pajamų augimas sudaro po 7,4proc. per metus, todėl, palyginus 2016 m. savivaldybių pajamas su 2013 metais, jos išaugo 24 proc. arba 455 mln. eurų.
„Vidaus vartojimas, pagrįstas nedarbo sumažėjimu ir laipsnišku darbo užmokesčio didėjimu ‒ vienas iš pagrindinių dabartinės Lietuvos ekonomikos augimo veiksnių išorinio neapibrėžtumo aplinkybėmis. O tai gera žinia savivaldybėms, kurių didžiąją biudžeto dalį sudaro atskaitymai iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Beje, mokesčių inspekcijos vykdomos mokesčių, tarp jų ir GPM, administravimą gerinančios priemonės – kitas savivaldybių pajamų didėjimo šaltinis“, ‒ pažymėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.
Pranešime atkreiptas dėmesys, kad per pastaruosius metus nuosekliai didėjo ir GPM procentinė dalis, skirta savivaldybėms finansuoti, be to, ji buvo susieta su ekonomikos augimu. Dėl to, pavyzdžiui, 2015 m. savivaldybės papildomai gaus apie 66 mln., o 2016 m. ‒ 55 mln. eurų.
Finansų ministras pabrėžė, kad net ir po Konstitucinio Teismo nutarimo, kuris įpareigojo nuo 2016 m. pakeisti savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, savivaldybių finansavimas ne mažės, o didės.
Prognozuojama, kad savivaldybių biudžetai GPM kitąmet gaus 94 mln. eurų daugiau nei šiemet, iš jų beveik 55 mln. eurų – papildomos pajamos dėl ekonomikos augimo ir beveik 40 mln. eurų – dėl atlyginimų didinimo ir kitų poreikių finansavimo. Didėja ir bendra savivaldybėms tenkanti GPM dalis ‒ nuo šiųmečio 72,8 proc. iki 75,49 proc. kitąmet.
Pagal naują metodiką savivaldybės biudžetui skiriama GPM dalis (procentais) bus apskaičiuojama, atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės teritorijoje ir visų savivaldybių vienam gyventojui tenkančio GPM santykį: jei jis bus didesnis už vidurkį, savivaldybė tampa „donore“. „Donorai“ kiekvieniems metams bus tvirtinami Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Planuojama, kad 2016 m. „donorais“ numatomos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų ir Neringos savivaldybės.
2016 m. mažesnę GPM dalį procentais gausiančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Neringos savivaldybės papildomų pajamų gaus iš lėšų išlaidų struktūros skirtumams išlyginti (iš savivaldybėms išlaidų struktūroms prognozuojamų skirti lėšų Vilniui tai sudarys apie 12,1 proc., Kaunui – 6,8 proc., Klaipėdai – 3,8 proc., Neringai – 1,6 proc.).
Savivaldybių suinteresuotumą skatinti ekonomikos plėtrą bei mokestinių pajamų augimą savo teritorijoje taip pat turėtų paskatinti ir įstatymo projekte siūloma nuostata neberiboti savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų augimo.
Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.
2015.10.14; 17:11
