Kadangi gandas apie galimą slaptą CŽV kalėjimą tikrai meta šešėlį ant Lietuvos, vokiečių laikraščiai apie šį baubą būtinai turi parašyti. Remdamasis internete skelbiamomis publikacijomis, anksčiausiai apie tai pranešė daugeliui lietuvių žinomas žurnalas „Spiegel“ (rugpjūčio 20 d.) – korespondentės Brittos Sandberg straipsnyje „Manoma, kad Lietuvoje veikė CŽV kalėjimas“. Iš karto verčia suklusti kalėjimą reiškiantis vokiškas žodis „Foltergefängnis“, kurį galima versti „kalėjimas, kuriame naudojami kankinimo metodai“.
Autorė remiasi „ABC“ naujienų agentūros pranešimais, pradeda nuo Amerikoje vykstančių diskusijų apie „Bušo eroje“ naudotus kankinimo metodus CŽV kalėjimuose. Tik ne visada lengva suprasti, kur jos nuomonė, o kur – „ABC“. Bet vis dėlto įdomus argumentas, dėl ko iki 2005 metų CŽV turėjo Lietuvoje slaptą kalėjimą: ši Baltijos valstybė tikriausia tikėjosi „atsakomosios paslaugos“ – geresnių santykių su JAV. Prieš pagrindinį publikacijos tekstą puikuojasi nuotrauka, po kuria parašyta: Buvęs JAV prezidentas Bušas, jo kolega lietuvis Valdas Adamkus (2002 m. Vilniuje): „Jie džiaugėsi, kad dabar buvome pašnekovai”.
Toliau minimi mums jau žinomi faktai, bet verta susipažinti su vokietės dėstymo stiliumi. Dažnai vartodama „pasak“, „anot“, „esą“, autorė tarsi atsiriboja nuo „ABC“, bet niekur nesuabejoja šios agentūros teiginiais. Minėtame kalėjime buvo laikomi aštuoni itin svarbūs „aukštesnio rango“ kaliniai, kuriuos tardant buvo naudojami „specialūs tardymo būdai“, pavyzdžiui, panardinimas į vandenį („Waterboarding“). Tas kalėjimas Lietuvoje buvęs uždarytas 2005 m. pabaigoje, kai Amerikos žiniasklaida prabilo apie slaptus CŽV kalėjimus Europoje.
Autorė pažymi, jog CŽV atstovas spaudai atsisakė komentuoti šiuos, anot jos, demaskavimus. Jo nuomone, skleidžiant tokius kaltinimus, milijonams žmonių galėtų kilti tiesioginė grėsmė. Cituojamas anoniminis buvęs CŽV agentas, teigęs, jog Lietuvos vyriausybė, pritarusi slapto kalėjimo veikimui, vėliau nereikalavusi jokios kompensacijos: „To ir nereikėjo, jie džiaugėsi, kad dabar buvome pašnekovai“.
Korespondentė pabrėžia, jog Lietuvos ambasada Vašingtone paneigė slapto kalėjimo buvimą šioje „buvusioje sovietų respublikoje“ (specialiai parašiau kabutėse – praėjus beveik dviem dešimtmečiams po nepriklasomybės paskelbimo, kitokio Lietuvos sinonimo žurnalistė nesugalvojo. – I.T.). Bet, pasak „ABC“, skrydžiai tarp įvairių slaptųjų kalėjimų, tarp jų ir Lietuvoje, buvo užfiksuoti.
Žmogaus teisių organizacijos „One World research“ atstovas Johnas Swiftonas korespondentei pasakė, jog 2004 ir 2005 m. Vilniuje ne kartą leidosi firmos „Richmor Aviation“ lėktuvai, kurie dažnai vykdydavo skrydžius CŽV užsakymu. Esą yra pagrindo įtarti, jog jie skraidindavę ir kalinius. Kategoriškai Swiftonas to neteigė, bet pasakė: „Tai nėra įrodymas, bet vis dėlto rimtas netiesioginis įkaltis“.
Dar B. Sandberg buvo pasakyta, kad Vilniuje leidosi krovininis lėktuvas N8213G, priklausantis firmai, su kuria bendradarbiauja CŽV. Kyla klausimas, ar taip ten buvo gabenami maisto produktai ir kitoks aprūpinimas? Nors kartais viskas būdavo pristatoma per Lenkiją. Šalies šiaurės rytuose esančiame nedideliame Šymanio oro uoste reguliariai leisdavosi „Gulfstream N379P“, kuris žinomas pavadinimu „kankinimų taksi“. Netoli Šymanio buvo slaptas amerikiečių kalėjimas, kuriame, be kitų, tikriausiai kalėjo „Rugsėjo 11-osios smūgių architektas“ – taip tas vyras pats pasivadino. Esą, vien 2003 m. kovo mėn. jis 183 kartus buvo nardintas po vandeniu – po aštuonis kartus per dieną, „ir tai Europos centre“, – stebisi autorė. Amerikiečiams talkinę net dvidešimt Lenkijos saugumo agentų. Vienas Varšuvos prokuroras jau antri metai ieško įkalčių dėl buvusios vyriausybės piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis.
Rimtu tonu žurnalistė be jokio komentaro pateikia Chalido Šeicho Mohammedo argumentus, neva liudijančius, jog jis kalėjo Lenkijoje: Tarptautinio raudonojo kryžiaus komisijai 2006 m. jis teigė, jog kalėjo Lenkijoje, nes sykį jam atnešė butelį vandens, ant to butelio buvo likusi dalis etiketės, joje matėsi elektroninio pašto adreso paskutinės raidės – pl, be to, šildymo sistema buvo „tokia senamadiška, kokios ir galima tikėtis buvusioje komunistinėje sistemoje“, – kalbėjo Mohammedas.
Straipsnis baigiamas tokiais žodžiais: „Jeigu šie Lietuvai išsakomi priekaištai pasitvirtintų, būtų pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Lietuva, kaip Lenkija ir Rumunija, yra pasirašiusi JT Konvenciją prieš kankinimus”.
Įdomu tai, jog šis netrumpas tekstas vėliau buvo paskelbtas ir vokiečių kalba demonstruoja tikrai ne įdomiausias Lietuvos naujienas, neretai net mūsų nedraugų po pasaulį paskleistus stereotipus skelbiančiame iš pirmo žvilgsnio neutraliame Frankfurto lietuvių bendruomenės tinklalapyje adresu lietuviai.de. Tik šiame straipsnyje nėra minėtosios įspūdingos drauge stovinčių Amerikos ir Lietuvos prezidentų nuotraukos. Nėra ir Lietuvos spaudos komentarų, susijusių su gandais apie CŽV kalėjimą Lietuvoje.
„Teroras: slaptas CŽV kalėjimas ir Lietuvoje?“ – straipsnį tokiu pavadinimu laikraštyje „Die Presse“ spalio 21 d. paskelbė Teresa Schaur Wünsch, paantraštė – „Manoma, jog Vilniuje JAV agentai tardė al-Qaidos žmones. Vyriausybė neigia“. Autorė pažymi, jog, kaip Rumunijoje ir Lenkijoje, taip ir Lietuvoje CŽV buvo įsteigusi vieną iš tų „tamsių vietų“, kuriose al-Qaidos nariai būdavo priverčiami kalbėti, naudojant liūdnai pagarsėjusius „specialius tardymo metodus“. Pasak „žmonių, kurie kadaise turėjo ryšių su CŽV“, Amerikai buvo suteiktas pastatas Vilniaus priemiestyje.
Remiantis amerikiečių informacija, teigiama, jog dokumentuose skrydžių kryptys sąmoningai buvo klastojamos. Kaip ir pirmajame straipsnyje, teigiama, jog, pasak amerikiečių, šiai „buvusiai sovietinei valstybei“ už paslaugą nereikėjo atsilyginti: „Jie buvo laimingi, kad mes juos išklausome“. Šio straipsnio autorė taip pat patvirtina, jog CŽV atsovai nieko nekomentuoja, o pranešimus apie galimas kalėjimo vietas laiko neatsakingais.
Šveicaras Dickas Marty, kuriam Europos Taryba pavedė tirti šį reikalą, mano, jog dabar ir Europai „atėjo laikas prisiimti atsakomybę už savo vaidmenį šiame gėdingame epizode“. Jo turimi šaltiniai esą patvirtina, kad Lietuvoje buvo laikomi vadinamieji „aukštesnio rango kaliniai“. Pasak šveicaro, dabar reikia atlikti išsamų ir įtikinamą tyrimą.
Tas pats laikraštis „Die Presse“ spalio 22 d. straipsnyje „Lietuva: nauji įrodymai buvus CŽV kalėjimą“ rašo, jog vis stipriau sklinda gandai apie slaptą CŽV kalėjimą Lietuvoje. Pranešama apie Seimo komisiją, tiriančią šį reikalą, pabrėžiama, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, jog atsakomybę turi prisiimti Lietuva ir Amerika, o informacijai pasitvirtinus, jos abi turėtų oficialiai atsiprašyti. Be to, prezidentė paskelbė, jog iš JAV Gvantanamo bazės paleistus kalinius priims tik tada, kai viskas bus išaiškinta. Buvę Lietuvos prezidentai Valdas Adamkus ir Mykolas Brazauskas kategoriškai neigia buvus Lietuvoje CŽV kalėjimą.
Taigi, būkime laimingi, kad Amerika mus išklauso…
2009.10.28
