Lapkričio 2 dieną Maskvoje nušautas Rusijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse gerai žinomas verslininkas Šabtajus Kalmanovičius. Jo automobilį „Mercedes“, važiavusį Maskvos centre, pasivijo automobilis „Lada Priora“. Du užpuolikai pradėjo šaudyti iš automatų. Į Š.Kalmanovičių pataikė 20 kulkų, jis žuvo vietoje. Jo vairuotojas Piotras Tumanovas sužeistas ir gydomas ligoninėje. Š.Kalmanovičius buvo ne tik žinomas verslininkas ir sporto mecenatas (buvęs Kauno „Žalgirio komandos savininkas, paskutiniu metu valdęs įvairias Rusijos moterų krepšinio komandas), bet ir užėmė įvairias atsakingas pareigas valdžios žinybose. 1999-2002 metais jis ėjo Maskvos srities gubernatoriaus B.Gromovo patarėjo pareigas. 2002-2008 metais Š.Kalmanovičiaus užėmė prezidento V.Putino patarėjo pareigas, nuo šių metų gegužės mėnesio ėjo susisiekimo ministro patarėjo pareigas.
Šabtajus Kalmanovičius gimė Kaune 1947 metais. Jo motina buvo kilusi iš Panevėžio rajono Ramygalos miestelio. Dauguma motinos šeimos narių buvo išžudyti dar 1941 metų liepą. Ji buvo įkalinta Kauno IX forte , iš kurio pabėgo. Ją priglaudė ir slapstė Balčikonių šeima. 1945 metais Kalmanovičiaus motina apsigyveno Kaune. Šiame mieste ir gimė būsimasis verslo magnatas. Šabtajus mokėsi Kaune , kurį laiką buvo išvykęs į Rusiją, vėliau vėl grižo į Kauną. 1972 metais jis su šeima išvyko į Izraelį. Manoma, kad dar prieš išvykimą Š.Kalmanovičius buvo užverbuotas KGB ir tapo šios galingos žinybos agentu.
Izraelyje 1972 – 1974 metais Š.Kalmanovičius tarnavo kariuomenėje, vėliau dirbo vienoje vyriausybinėje agentūroje. Gautus slaptus duomenis jis perduodavo savo globėjams iš KGB. Su jais Kalmanovičius bendravo per tarpininkus, o tiesiogiai susitikdavo du kartus per metus. Jau 1977 metais Š.Kalmanovičius ėmėsi ir verslo projektų.
Nuo 1978 metų Š.Kalmanovičius pradėjo savo veiklą Afrikoje. Jis susipažino su Boputsvanos prezidentu Luku Mongopa, su kuriuo ėmė kurti bendrus verslo planus. L.Mongopa paskyrė jį savo konsulu Izraelyje. Š.Kalmanovičiaus pasamdyti Izraelio specialistai pastatė L.Mongopos rezidenciją, vyriausybinius pastatus ir stadioną. Už tai Š.Kalmanovičiui buvo dosniai atsilyginta, be to, jam padovanotos kai kurios brangakmenių kasyklos. 1979 metais Š.Kalmanovičius susipažino su Siera Leonės kariuomenės generalinio štabo viršininko Džozefo Momo žmona. D.Momo netrukus įvykdė karinį perversmą, tapo Siera-Leonės prezidentu ir ėmė bendradarbiauti su Š.Kalmanovičiumi, jam perdavė eksportuoti kelias deimantų kasyklas. Per keletą metų buvęs kuklus Izraelio valdininkas smarkiai pralobo ir tapo solidžiu milijonieriumi.
1987 metų rudenį Š.Kalmanovičius buvo suimtas Londone dėl įtarimų dalyvavus stambiose tarptautinėse aferose. Po kelių mėnesių byla buvo nutraukta ir jis paleistas. Bet 1988 metų sausį, vos grįžęs į Izraelį, Š.Kalmanovičius buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu SSSR naudai. Jis prisipažino ir bendradarbiavo su bylą tyrusiais pareigūnais, dėl to buvo nuteistas gana švelnia 8 metų įkalinimo bausme. Paleistas iš kalėjimo anksčiau laiko 1993 metų gegužės mėnesį ir kartu su jį pasitikusiu bičiuliu J.Kobzonu išskrido į Maskvą.
Š.Kalmanovičiaus veikla nuo 1993 metų buvo artimai susijusi su garsia ir paslaptinga organizacija – asociacija „XXI vek“. Ji buvo įkurta prieš du dešimtmečius, 1989 metų pavasarį. Jos vadovu tapo verslininkas Otaris Kvantrišvilis, pasižymėjęs plačiais ryšiais sovietinės valdžios veikėjų tarpe ir tuo pačiu įtakingas kriminaliniame pasaulyje, turėjęs „įteisinto vagies“ ( vor v zakonie ) titulą. O kitų „XXI vek“ lyderių tarpe buvo verslininkas, buvęs komjaunimo veikėjas ir diplomatas Anzoris Kikališvilis, garsus dainininkas Josifas Kobzonas ir įtakingas valdžios pareigūnas Aleksandras Glikladas. Jie įkūrė kooperatyvus, tame tarpe restoraną „Vstriečia“ ir kooperatyvą „Higiena“, valdžiusį kelis šimtus tualetų Rusijos sostinėje, konditerijos įmonę „Maskvos konditeris“.
Kiek vėliau įkurtas ir koncernas „Moskovit“. Šį koncerną sudarė keturi padaliniai – „Moskovit-metal“ (prekyba metalais ), „Moskovit – oil“ (prekyba naftos produktais), „Moskovit –šugar“ (prekyba cukrumi), „Moskovit –šou“( koncertų organizavimas ). Greta oficialaus verslo, asociacijos lyderiai užsiėmė ir šešėliniu verslu – reketu, kontrabanda, prekyba ginklais, stambiomis aferomis. Vos grįžęs į Rusiją, į asociacijos veiklą įsitraukė ir Š.Kalmanovičius. Teigiama, kad 1994-1995 metais „XXI vek“ asociacijos veikėjai ėmėsi ir itin pelningo prekybos deimantais verslo. Būtent ryšiai su įtakingais valdžios pareigūnais padėjo šiai asociacijai išlaikyti įtaką. J.Kobzonas, A.Kikališvilis ir Š.Kalmanovičius palaikė artimus ryšius su tuometinio prezidento Jelcino apsaugos vadovu generolu A.Koržakovu, vicepremjeru O.Soskovecu, Maskvos srities gubernatorium B.Gromovu ir kitais aukšto rango valdžios veikėjais.
J.Kobzonui nuo 1995 metų uždrausta įvažiuoti į JAV, vėliau dar į kelias Vakarų valstybes. A.Kikališviliui nuo 1995 metų uždrausta įvažiuoti į JAV, nuo 2002 metų į D.Britaniją, Vengriją ir Čekiją, nuo 2003 metų pabaigos į Lietuvą (po to, kai paaiškėjo jo ryšiai su Lietuvos mafijos lyderiais ir jų organizuojami sąmokslai). 2005 metais Latvijos valdžia uždraudė Š.Kalmanovičiui įvažiuoti į Latviją. Šiuo metu asociacija „XXI vek“ vienija kelias dešimtis stambių bendrovių ir jų dukterinių įmonių. Asociacija turi atstovybes kai kuriose Europos šalyse bei Azijos ir Afrikos valstybėse.
Pastaruoju metu Rusijoje Š.Kalmanovičius oficialiai dalyvavo kelių sričių versle – jis buvo kelių statybos bendrovių ir prekybos nekilnojamuoju turtu įmonių savininkas, kartu su J.Kobzonu valdė farmacijos įmonę „Natali-Liat“ ( jos nuosavybė – platus vaistinių tinklas Rusijoje ir Ukrainoje) ir buvo Dorogomyslovo turgaus savininkas ir direktorius. Be to, Š.Kalmanovičius valdė kai kuriuos verslo objektus užsienyje: Lietuvoje – Kaune esantį viešbutį „Daniela“, buvo Kauno „Romuvos“ kino teatro akcininkas, restoraną Latvijos sostinėje Rygoje, kelias įmones Kazachstane. Be to, jis dalyvavo ir asociacijos „XXI vek“ vykdomoje veikloje.
Š.Kalmanovičius pastoviai bendravo su įtakingais kriminalinio pasaulio lyderiais. Jam buvo artimi Aslanas Usojanas (Hasanas), Sergejus Michailovas (Michasis), Džamalas Chačidzė, Viačeslavas Ivankovas (Japončikas), Nikolajus Diumočka (Benderis), Ašotas Jegizarianas, Grigorijus Lučianskis. Dar 1999-2000 metais Š.Kalmanovičius konfliktavo su Izmailovo grupuotės lyderiu A.Malevskiu ir įtakingų Liubercų gaujos veikėju V.Aksionovu. Šie net planavo pasikėsinimą į Kalmanovičių, tačiau ryšiai su FSB pareigūnais ir Solncevo gaujos lyderiais S.Michailovu ir D.Chačidze padėjo jam išvengti nemalonumų. Vėliau, 2006-2007 metais, pastebėti Š.Kalmanovičiaus nesutarimai su įtakingais kriminaliniais lyderiais Tarielu Onianiu (Taro) ir Movladžiu Atlangerijevu, žinomu „Lordo“ ir „Lenino“ pravardėmis. Nuo šių metų pradžios Rusijoje vyksta įnirtinga kova tarp kriminalinio pasaulio lyderių, bręsta rimtos permainos ir įtakos sferų perdalijimas. Prasidedantis permainų periodas jau įvardijamas kaip ,,Postjapončikovaja epocha“ (Postjapončikinė epocha).
Nagrinėjamos kelios pagrindinės nužudymo versijos. Pagal vieną iš jų, Š.Kalmanovičiaus nužudymas siejamas su verslo reikalais, ir gali būti susijęs su jo bičiulio V.Ivankovo (Japončiko) nužudymu (jis buvo sunkiai sužeistas šių metų liepą ir mirė ligoninėje spalio pradžioje). Dar šių metų gegužę nužudyti du „Japončikui“ artimi kriminaliniai autoritetai. Yra duomenų, kad nors Š.Kalmanovičius nebuvo konfliktiška asmenybė, bet jo veikla nebuvo patenkintos kai kurios stambios nusikaltėlių grupuotės, bandžiusios savo įtakoje išlaikyti Maskvos turgavietes. Jie buvo nepatenkinti, kad Š.Kalmanovičius valdo Dorogomyslovo turgų, neatsižvelgdami į grupuočių interesus, ir rengėsi pirkti dar vieną turgų. Dalis tų pačių grupuočių lyderių ir jiems artimi įtakingi verslininkai buvo susiję ir su stambių verslo projektų Kazachstane vykdymu. Čia ir susikirto Šabtajaus Kalmanovičiaus ir jo partnerių bei jiems priešingų klanų interesai. Beveik neabejojama, jog Š.Kalmanovičių, kuris buvo ne tik įtakingas verslo pasaulyje, bet ir artimai susijęs su valdžios pareigūnais, nužudyti galėjo nuspręsti tik kažkas iš įtakingiausių kriminalinių lyderių ir juos remiantys valdžios klanų veikėjai.
Tyrėjai nustatė du automobilius, kurių numeriai panašūs į P.Tumanovo užfiksuotus numerius. Tačiau suradę vieną automobilį, pareigūnai išsiaiškino, kad jis juodos spalvos, perdažytas prieš dvejis metus (o užpuolikų automobilis buvo pilkos spalvos), o kitas automobilis, rastas viename Pamaskvio mieste, stovėjo garaže, juo nebuvo važinėta net du mėnesius. Tad manoma, kad užpuolikų automobilio numeriai padirbti. Š.Kalmanovičiaus automobilyje rasta pusantro milijono dolerių grynaisiais. Manoma, kad jis rengėsi kažkokiam verslo sandėriui.
Lietuvos krepšinio pasaulyje Šabtajus Kalmanovičius prisimenamas kaip buvęs Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos savininkas. 1999 metais jo vadovaujama „Žalgirio“ komanda laimėjo Europos taurę. Po to jam suteikta Lietuvos pilietybė. „Lietuvos ryto“ komandos treneris Rimas Kurtinaitis teigia, kad Kalmanovičius ne kartą padėjo Lietuvos sportininkams, kai jie vykdavo į Maskvą gydytis. Kaune Š.Kalmanovičius organizavo ir sinagogos remontą. Į Lietuvą verslo magnatas atvykdavo kelis kartus per metus.
Rusijoje svarstoma, ar Kalmanovičiaus nužudymo tyrimas pajudės iš mirties taško. Lapkričio pradžioje įvyko poslinkiai 2009 metų vasarį įvykdyto advokato A.Markelovo ir žurnalistės N.Baburovos nužudymo byloje. Suimti du įtariamieji, dalyvavę jų nužudyme. Įdomu tai, kad vienas iš jų yra Dūmos pirmininko A.Gryzlovo visuomeninis patarėjas, žurnalistas N.Tichonovas ir jo draugė sportinė J.Chasis. Teroro aktai ir smurtas tampa Rusijos kasdienybe. Štai lapkričio 8 dieną Penzoje padegta „Vieningosios Rusijos“ partijos būstinė. O lapkričio 5 dieną Voroneže piketo metu suimti įkalinti keli opozicijos aktyvistai.
Lapkričio 5 dieną Šabtajus Kalmanovičius palaidotas Izraelyje, šalia savo tėvų. Laidotuvėse dalyvavo jo dukra Liat, jo bičiulis dainininkas A.Rozembaumas, Š.Kalmanovičiaus bičiulis iš Lietuvos verslininkas R.Šalūga, keli Izraelio politikai. Šios spalvingos asmenybės mirtis daug kam buvo netikėta.
Nuotraukoje: nužudytasis verslininkas Šabtajus Kalmanovičius, kadaise bendradarbiavęs su KGB.
2009.11.10
