Senjorų suvažiavimu šiek tiek nusivyliau. Tikėjausi, kad jų susirinks tiek, kiek buvo tada, kai vyko Sąjūdžio suvažiavimas. Naiviai tikėjausi. Tiesa, tada jie dar nebuvo senjorai. Vis dėlto prabėgo 20 metų! Kai esi ubagas, ir dar senas ubagas – A.Kubiliaus labai neišgąsdinsi. Bijo jis jaunų ubagų. Senjorai neagresyvūs. Ir virvių neatsinešė, nors žadėjo, turėjo tik tiek, kiek buvo įteikta A.Kubiliui ir L.Diniui per P.Gražulio malonę. Atvažiavo žmonių iš įvairių Lietuvos vietų, bet tik simboliškai. Valdžia taip pasitvarkė, kad 15 – 20 litų kelionei – pensininkui per didelė prabanga. Deja, tik didžiulis jų “suvažiavimas” A.Kubiliui ir kitiems būtų padaręs reikiamą įspūdį, privertęs sudrebėti. Bedančiai mitingai turi būti labai dideli, visuotiniai, arba reikia badauti, pasikarti, susideginti, kad atkreiptum valdžios dėmesį.
Buvo gerai pasiruošta galimoms provokacijoms, pasimokyta iš Sausio 16-osios klaidų. Štai aš noriu arčiau prieiti prie fotografuojančių, filmuojančių žurnalistų. Stop, negalima! Rodau Lietuvos žurnalistų sąjungos pažymėjimą. “Tokių pažymėjimų aš galiu kiek nori atsispausdinti! Ką jūs atstovaujate?” – klausia jaunas policininkas. Lenkijoje mane su šiuo pažymėjimu prileido visai prie pat Lenkijos ir Lietuvos prezidentų (S.Dariaus ir S.Girėno žūties vietoje), o Lietuvoj mitinguojančių pensininkų fotografuoti negalima? Pakėliau balsą, rizikuodamas būti išmestas už pakarpos, bet šį kartą man gerai baigėsi.
Pažįstamų mitinge beveik nemačiau. Nemačiau ir S.Valiulio, žadėjusio ateiti piktintis dėl sumažintos pensijos. Inteligentams nesmagu viešai pasirodyti, kad esi ubagas, kad esi nevykėlis. Kažkada skanduodavom “Gėda!”, o dabar patys gėdinamės, kad nesame kėvišai, večerskiai, vilkaičiai… Na, R.Grinevičiūtės “Paskutinėje instancijoje” tikrai buvo gėda žiūrėti į Akademinio dramos teatro vadovą A.Večerskį, taip nevykusiai suvaidinusį naivuolio vaidmenį. Bet kuo čia dėtas senjorų mitingas prie istorinių Sporto rūmų? Kai P.Gražulis A.Kubiliui nėrė kilpą ant kaklo, su studentiškų laikų bičiuliu šį apsukrų aktorėlį minėjome kaip pavyzdį, iš kur būtų galima pasisemti rezervų nemažinti pensijų. Tokių “artistų” daug, ir ne tik Akademinio dramos bei Operos teatrų scenose. Bet kas iš jų tuos rezervus paims? Tik jau ne tikrų tikriausias liberalas A.Kubilius. Gal A.Paleckis? Jis prie Sporto rūmų nekalbėjo (bent tol, kol aš ten buvau), ir jo vėliavų nemačiau. Tik Murzos plakatus.
O šiaip jau – pasakytos kalbos girdėtos, dar ne tos, kurios tampa kūnu. Palaukime antro “solidaraus” pensijų apkarpymo, gal tada…
Vytauto Visocko nuotr.
2009.12.12
