Atviras dialogas su pasauliu geriau nei šalies marketingo kampanijos, o ateityje žurnalistų pagrindinis kapitalas bus pasitikėjimas. Tokias mintis išsakė neseniai Lietuvoje viešėjusi Judith A. McHale, JAV valstybės sekretorės pavaduotoja, padedanti vykdyti Amerikos įsipareigojimus pasaulio žmonėms.
J. McHale yra buvusi „Discovery Communications” prezidentė ir generalinė direktorė. Jos vadovavimo laikotarpiu ši bendrovė tapo pasaulyje garsi įmonė, turinti 1,4 mlrd. abonentų 170-yje šalių.
2006 m. J. McHale kartu su Pasauliniu aplinkosaugos fondu (Global Environment Fund), privačia investicine įmone („Chevy Chase“) įkūrė investicinį fondą, kurio tikslas teikti kapitalą nedidelėms ir vidutinio dydžio įmonėms, pristatančioms prekes ir paslaugas besiformuojančioms Afrikos rinkoms.
J. McHale yra baigusi Notingemo universitetą (Jungtinėje Karalystė) ir Fordamo universitetą (Niujorkas, JAV).
Su viešnia kalbėjomės apie Jungtinių Valstijų įvaizdį. Ir šio pokalbio metu paaiškėjo, kad gal užuot sukus galvas dėl įvaizdžio, pakaktų bendradarbiauti. Juk ryšių palaikymas tarp skirtingų tautų ir šalių yra pats geriausias instrumentas garsinti savo šalį. Gal čia slypi idėja ir mūsų įvaizdžio strategams. Taip pat kalbėjomės apie iššūkius žurnalistikai. McHale pabrėžia, kad ateityje pasitikėjimo klausimas bus esminis. Laimės tos žiniasklaidos priemonės, tie žurnalistai, kuriais publika pasitikės. Štai ką į žurnalisto Virginijaus Savukyno klausimus atsakė amerikietė Judit McHale.
Šaltojo karo metu Jungtinės Valstijos save laikė ir buvo laikomos laisvojo pasaulio ir demokratijos gynėjos. O kaip šiandien JAV save apibrėžia?
Pirmiausiai noriu pasakyti, kad mes nekalbame apie marketingo ar viešųjų ryšių kampaniją. Mes ir toliau turime didelių įsipareigojimų demokratijai visame pasaulyje. Visada palaikėme šalis, kurios siekia demokratizacijos procesų. Prezidentas Barackas Obama ir valstybės sekretorė Hillary Clinton labai aiškiai pasakė, kad šios administracijos tikslas – dialogas ir debatai. Tik taip galima bendrauti su aplinkiniu pasauliu. O žvelgiant į ateitį labai svarbu pabrėžti stiprius tarpusavio santykius tarp JAV ir likusio pasaulio gyventojų. Ir tai turi būti grįsta abipuse pagarba, supratimu
Grįžkime prie įvaizdžio problemų. Iš vienos pusės JAV – tai pasaulio policininkas, siekiantis ir politiškai, ir finansiškai valdyti pasaulį, o iš kitos pusės JAV – tai galimybių šalis, laisvės ir demokratijos kraštas. Kuris įvaizdis labiau įsigalėjęs pasaulyje, Jūsų nuomone?
Na, mes patys savęs nematome kaip šalies, kuri nori viską pasaulyje kontroliuoti…
Tačiau jūs sutiksite, kad toks šalies įvaizdis egzistuoja…
Nebūtinai. Mes tokiais savęs nelaikome. O dėl galimybių, na, JAV yra didelių galimybių šalis. Šioje administracijoje aš esu atsakinga už Jungtinių Amerikos Valstijų ir likusio pasaulio žmonių ryšius. Ir aš esu įsitikinusi, kad mes galime surasti abipusio supratimo sąsajas, kurios mums padėtų spręsti visas problemas, su kuriomis šiandien susiduriame. Pasaulis per paskutinius penkiolika – dvidešimtis metų labai pasikeitė. Visame pasaulyje žmonės aktyviai dalyvauja politiniame procese. O dabar mes privalome atsižvelgti į tai. Mes turime kartu dirbti. Tą darome sėkmingai. Ir manau, kad sėkmingai tęsime.
Kaip manote, kodėl dalis Vakarų Europos yra antiamerikietiškai nusiteikusi?
Su jumis nesutiksiu. Baracko Obamos išrinkimas prezidentu smarkiai pakėlė pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis. Pagaliau jis buvo įvertintas ir gavo Nobelio premiją. Viena iš priežasčių, kodėl jis gavo Nobelio premiją, yra ta, kad jis įvedė šią abipusės pagarbos sampratą. Ir šis apdovanojimas – tai šio naujo požiūrio pripažinimas. Aš daug keliauju po pasaulį, ir viena iš priežasčių, kodėl esu čia – tai kalbėti apie šį naują požiūrį. Tai svarbus šansas, galimybė mums visiems įsivaizduoti, kaip mes geriau galime kartu dirbti. Tikiu, kad jei mes įsiklausysime vienas į kitą, išgirsime tai, ką sako kiti, tuomet bus atverti nauji ateities keliai.
Kaip manote, kokia yra žiniasklaidos ateitis?
Jei tik aš žinočiau… Manau, kad šiuo metu yra labai įdomus laikotarpis. Pasikeitimai yra kartu ir drąsinantys, ir gąsdinantys. Tradicinėje žiniasklaidoje žmonės yra gana konservatyvūs, jie bando įsivaizduoti, kas bus ateityje. Manau, kad daugelis vyriausybių bando suprasti, kas vyksta ir kaip ji galėtų kontroliuoti procesus. Nors nemanau, kad galima ir reikia viską kontroliuoti. Juk gerai, kad žmonėms suteikiama galimybė dalyvauti bet kuriais šalies gyvenimo klausimais. Ir tai yra pozityvu, prieš tai neturėtume kovoti. Mes turime naudoti technologiją, kad sujungtume žmones.
Ar tikrai laikraščiai, televizija ir radijas susilies internete?
Manau, kad atsiras naujų modelių Nėra labai aišku, kas bus ateityje, bet man aišku, kad jūs negalite to sustabdyti.
Kas bus su laikraščiais?
Jei būčiau laikraščio savininkė, atkreipčiau dėmesį į naujus ekonominius modelius bei į savo stiprybes. Kaip aš jas galiu išnaudoti? Kaip galiu panaudoti technologijas? Jūs ir pats matote, kad skirtingi modeliai atsiranda. Aš neseniai buvau Pietų Korėjoje, kuri yra labai technologiškai išsivysčiusi. Aplankiau keletą laikraščių redakcijų, buvo labai įdomu, ir aš dažnai pagalvodavau: „O, tai nuostabu“. Jie supranta, kas vyksta ir turi drąsos keistis. Jie labai atsižvelgia į savo vartotojus, ko jiems reikia, ko jie trokšta ir į tai laiku reaguoja. Aš esu optimistė, manau, kad laikraščiai ir kita tradicinė žiniasklaida suras naujus savo kelius. Juk galiausiai žmonės pradės žiūrėti, kas praneša naujienas. Internetas yra gerai, bet jei ieškote informacijos, jūs jos ieškosite laikraščiuose, kuriuos žinote, iš žurnalistų, kuriais pasitikite. Kuo aš galiu pasitikėti? Kieno reputacija yra gera?
Pasitikėjimo klausimas bus esminis?
Taip, jei ieškote informacijos apie mediciną, apie savo sveikatą, jūs einate pas tą, kuriuo pasitikite. Jei norite informacijos apie tai, kas dedasi jūsų šalyje ir pasaulyje, tikriausiai skaitysite tą leidinį, kuriuo pasitikite.
Manau, kad galiausiai žmonės ieškos tų žurnalistų, tų leidinių, kuriais pasitiki. Naujieji verslo modeliai bus tuo grįsti. Tik taip bus galima sukurti sėkmingą verslą.
Dėkoju už pokalbį.
www.tinklink.lt
2009.12.19
