Pasaulis minėjo 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktų, įvykdytų Jungtinėse Amerikos Valstijose, metinės. Tai buvo tikra tragedija, šiuose teroro aktuose žuvo keli tūkstančiai žmonių. Tačiau ar išties islamo ekstremistai tokie jau grėsmingi? Be abejo, islamo ekstremistų grupuotės –,,Al Oueada”, “HAMAS”, „Hezbollach“ ir kitos ekstremistų organizacijos yra užtektinai galingos, bet ar nėra kitų, dar didesnių grėsmių? Pasvarstykime apie rimtas grėsmes, kurias Europai ir net visam pasauliui kelia Rusiją valdantis kriminalinis Kremliaus režimas.
Susidaro įspūdis, kad šios grėsmės dažnai sumenkinamos arba sąmoningai nutylimos. Kremlius, ,,Gazpromo“, ,,Lukoilo” korporacijos, KGB – FSB saugumiečių bei rusų mafijos klanai turi didžiulę įtaką visoje Europoje. Beje, su įtakingais Kremliaus pareigūnais bei „Gazpromo“ imperija susijusios skaitlingos saugumiečių ir rusų mafijos grupės dirba tarsi milžiniškas bendradarbių tinklas. Būtent Kremlius ir Rusijos žvalgyba remia “HAMAS”, „Hezbolach“ bei kai kurias kitas islamo ekstremistų grupuotes. Ir Lietuvoje pasireiškia didelė Kremliaus įtaka.
Rusijoje prasideda įnirtingos valdžios ir opozicinių jėgų kovos. Rugpjūčio 26 dieną į Chimkų mišką, kuriame, prisidengiant naujojo kelio tiesimu, atliekami didžiuliai kirtimai, atvyko grupė opozicijos veikėjų. Jie užblokavo kelią, ir miško kirtėjų buldozeriai negalėjo pravažiuoti. Tada į mišką atvyko OMON būrys. Omonininkai panaudojo jėgą, buvo sulaikyti žinomi politikai: „Jabloko“ partijos vadovas Sergejus Mitrochinas, „Kairiujų fronto“ koordinatorius Sergejus Udalcovas, judėjimo „Pirmyn“ lyderis Ilja Budraitskis, opozicijos aktyvistai Konstantinas Kosiakinas, Jurijus Davydovas. Visi jie buvo sumušti, nuvilkti į autobusą ir išvežti į Maskvą. O rugsėjo 12-ąją Maskvos centre surengta masinė demonstracija, vadinamoji „Rūstybės diena“. Milicijos ir specialiųjų pajėgų pareigūnai žiauriai susidorojo su protestuotojais, juos spardė kojomis, pjudė šunimis. Suimta per 30 demonstracijos dalyvių, tame tarpe – opozicijos lyderiai B.Nemcovas, S.Udalcovas, K.Kosiakinas, O.Ponomariovas.
Rusiją sukrėtė žinomo verslininko Dmitrijaus Kozlovskio areštas. Rugsėjo 7 dieną Dagestano milicijos pareigūnai jį suėmė Maskvoje ir išgabeno į Dagestaną, į Derbento miestą. Ten jis buvo mušamas, marinamas badu, iš jo reikalauta 20 milijonų dolerių išpirkos. Su grasinimų banga susidūrė ir šio verslininko brolis S.Kozlovskis. Tik kilus didžiuliam triukšmui, rugsėjo 12 dieną D.Kozlovskis buvo paleistas iš kalėjimo ir grižo į Maskvą.
Rusijoje įsigalėjusios KGB – FSB struktūros tęsia savo pirmtakės carinės ochrankos vykdytą politiką. Vienas iš ochrankos korifėjų buvo žurnalistas, carinės ochrankos agentas Ivanas Manasevičius – Manuilovas. Beje, šis žurnalistas buvo vienas iš kelių falsifikuoto antisemitinio kūrinio – „Siono išminčių protokolų“ – autorius. 1902 metais I.Manusevičius – Manuilovas pradėjo vadovauti Paryžiuje veikiančiai ochrankos rezidentūrai. Tais pačiais metais jis pradėjo vadovauti ir už ochrankos pinigus įkurtam laikraščiui ,,Lazevue Russe“. Tai buvo viena iš pirmųjų ochrankos priedangos įmonių užsienyje. 1904 metais I.Manuilovas – Manasevičius nuvyko į Romą, ten jis praleido kelis mėnesius, užverbavo kelis vertingus agentus, ochrankos agentu tapo ir būsimasis diktatorius B.Musolinis.
Lenkijoje nuo šių metų gegužės prasidėjusios permainos, susijusios su prezidento L.Kačynskio ir dar didelės grupės įtakingų politikų žūtimi, – palankios Kremliui. Naujasis prezidentas B.Komorovskis – neryžtinga, nesavarankiška politinė figūra, priklausoma nuo premjero D.Tusko ir dar kelių su Kremliumi bendradarbiaujančių politinių veikėjų. Tai pastebi ir žymus britų žurnalistas E.Lukas. Jo nuomone, ,,B.Komorovskis – tai gana silpnas prezidentas, pernelyg abejojantis ir priklausomas nuo kitų“. Tiesa, yra daug vilčių, kad 2011 metais vyksiančius Lenkijos parlamento rinkimus laimės žuvusio prezidento L.Kačynskio brolio Jaroslavo Kačynskio vadovaujama „Teisės ir teisingumo“ partija. Tada Lenkijos vidaus ir užsienio politikoje galimi dideli pokyčiai.
Europos valstybių vadovų ir Kremliaus lyderių santykiai skirtingi. D.Britanijos premjeras D.Kameronas, Čekijos, Slovakijos, Suomijos vadovai pasižymi ryžtinga pozicija ir nenuolaidžiauja Kremliui, tuo tarpu Italijos premjeras S.Berluskonis, dabartiniai Austrijos, Graikijos, Ispanijos vadovai iš esmės pataikauja V.Putinui bei V.Putino aplinkos žmonėms. Vokietijos vadovai artimai bendradarbiauja su Rusijos valdžia, jų pragmatizmas remiasi ekonominiais išskaičiavimais. Šiandieninėje Europoje ypač sustiprėjusi Maskvos – Romos – Berlyno ašis. Šis aljansas ypač kenksmingas mažoms ir šalia Rusijos esančioms valstybėms, ypač Baltijos kraštams.
Kremliaus vadus ypač užrūstino Gruzijos valdžia. Gruzijoje su Rusijos žvalgyba susijusioms politinėms struktūroms niekaip nepavyksta įgyti didelės įtakos. Maskvoje gyvenantis ir Gruzijos Teisingumo partijai vadovaujantis KGB pulkininkas I.Georgadzė ir jo šalininkai, į kuriuos Kremlius dėjo daug vilčių, iš esmės prarado bet kokią rimtesnę įtaką. Iš Gruzijos emigravo nuožmus prezidento M.Saakašvilio priešas, įtakingas politikas, o kadaise buvęs sovietinis prokuroras Š.Natelašvilis. Kitas Gruzijos prezidento oponentas oligarchas B.Patarkacišvilis mirė Londone dar 2008 metais. Gruzijos teisėsauga nori suimti iš Gruzijos pabėgusį oligarchą V.Čchartišvilį, tačiau pastarasis apsigyveno Rusijoje, o šios šalies teisėsauga jo neišduoda.
Gruzijos valdžia uždarė į kalėjimus arba išvijo iš šalies daugumą kriminalinių lyderių. Pastarieji susitelkė Rusijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. Įdomu pastebėti, kad apie 70 procentų Rusijoje gyvenančių kriminalinių lyderių, vadinamųjų „įteisintų vagių“ (vory v zakonie), sudaro gruzinų mafijos nariai – iš Gruzijos kilę gruzinų, kurdų, armėnų kilmės asmenys. Ypač išsiskiria negausi, bet įtakinga kasta: kurdų – jezidų kilmės kriminaliniai lyderiai A.Usojanas (Dedas Hasanas), Z.Kalašovas (Šakro), R.Arabulis (Robinzonas). Z.Kalašovas šiuo metu – kalėjime, tačiau jį prigriebė ne Rusijos, o Ispanijos teisėsauga, šių metų vasarą teismas jį nuteisė 7-erių metų įkalinimo bausme už pinigų plovimą ir stambių aferų organizavimą.
Tuo tarpu su valdžiai neįtinkančiais Rusijos verslininkais ir opozicijos veikėjais negailestingai susidorojama. Tai akivaizdžiai liudija FSB pulkininko, advokato M.Trepaškino ir verslininko M.Mirilašvilio pavyzdžiai. Prieš juos buvo sufabrikuotos baudžiamosios bylos, M.Trepaškinas kalėjo 5-erius metus (2003 – 2008 metais), o M.Mirilašvilis – net 8-erius metus (2001 – 2009 metais). Šiuo metu Rusijoje yra įkalinti I.Murtazinas ir dar 6 žurnalistai.
Federalinė saugumo tarnyba (FSB) per pastarąjį dešimtmetį virto bene galingiausia institucija, kurios darbuotojai iš esmės nebaudžiami net ir už stambių nusikaltimų padarymą. Tiesa, pasitaiko ir išimčių – per pastaruosius kelerius metus surengti FSB pareigūnų generolo A.Bulbovo, pulkininko S.Naumovo, generolės N.Klimovos areštai. Generolai įkliuvo dėl aferų organizavimo, o pulkininkas S.Naumovas – dėl reketo. Šiuo metu vyksta A.Bulbovo ir S.Naumovo teismo procesai, o 2006 metų lapkritį suimta FSB generolė N.Klimova 2009 metais nuteista 9-erių metų įkalinimo bausme.
Pastaruoju metu įtakingi Rusijos diplomatai skelbia propagandinius pareiškimus, kurių tikslas – suklaidinti visuomenę. Štai Rusijos atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas pareiškė: ,,Baltijos ir Rytų Europos šalys nori supriešinti Rusiją ir NATO“. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip Rusijos diplomatai stengiasi suskaldyti NATO valstybes.
Rusija atsidūrė kryžkelėje. Demokratinės vertybės ir pažangūs pasiekimai, visa tai, kas buvo sukurta Rusijoje 1991-1999 metais, – negailestingai sugriauta nuo 2000 metų, prasidėjus KGB-FSB valdymo erai. Per pastarąjį dešimtmetį Rusija pasuko totalitarizmo keliu, visiškai panaikinti gubernatorių ir autonominių respublikų prezidentų rinkimai, rinkimai į Dūmą ir savivaldos tarybas atvirai klastojami, valdžiai neparankūs žurnalistai, verslininkai ir opozicijos veikėjai žudomi, uždaromi į kalėjimus bei psichiatrijos ligonines arba mušami, bauginami, naikinamas jų turtas. Putinizmas – modernus fašizmo variantas, propaguojantis smurtą ir ksenofobiją (priešiškomis paskelbtos ištisos tautos – gruzinai, čečėnai, ingušai). Nužudyta apie 200 tūkstančių Čečėnijos gyventojų, masinės žudynės ir represijos – Ingušijoje, Dagestane bei kitose Šiaurės Kaukazo respublikose. Nuo 2005 metų visais būdais juodintas Lenkijos prezidentas L.Kačynskis, melagingos propagandinės kampanijos vykdytos ir prieš Gruzijos prezidentą M.Saakašvilį, Estijos vadovus, D.Britanijos premjerą G.Brauną. Rusijos žvalgyba užsienyje kuria ir slaptas nusikalstamas organizacijas, kurių tikslas – atlikti ardomąją veiklą, organizuoti neramumus bei platinti prokremlišką propagandą (ryškus pavyzdys – Estijoje veikianti „Nočnoj dozor“ organizacija, kurios kuopelės sukurtos ne tik Taline, bet ir provincijoje). Europoje didelę įtaką įgijo su Kremliumi susiję Rusijos energetikos koncernai, kai kuriose žemyno šalyse labai sustiprėjo prokremliškų vietos politikų ir bankininkų įtaka. Tokie Kremliui palankūs veikėjai meluoja, esą padėtis Rusijoje jau keičiasi į gera, o dabartinė Rusijos užsienio politika vis lankstesnė ir atviresnė.
Tačiau tokios kalbos tėra melagingi prasimanymai, mažai ką bendro turintys su tikrove. Padėtį Rusijoje išsamiai nagrinėjantis filosofas, tarptautinio Pilietinių teisių fondo direktorius A.Goldfarbas teigia: ,,Saugumiečių klanų ryšius tvirtinantys klijai yra Putino antivakarietiška ir antidemokratinė politika. Kol tokia politika dominuos, išliks trintis su Vakarų pasauliu. Tie, kas teigia, kad dabartiniai Rusijos vadovai geranoriški, yra naivūs arba Kremliui parsidavę asmenys“. Deja, kai kurie Lietuvos pareigūnai bendradarbiauja su Rusijos FSB pareigūnais, teigia, kad nori prisidėti prie kovos su Šiaurės Kaukaze veikiančiais partizanais ir jų galimais bendrininkais Lietuvoje. Ingušijoje, Čečėnijoje ir kitose Šiaurės Kaukazo respublikose veikiantys partizanų būriai kovoja su okupantais, siekia laisvės, nori įkurti nepriklausomas valstybes. O juk kadaise ir Lietuvos partizanai kovojo su okupantais, su jiems talkinusiais „raudonaisiais stribais“.
Juk Rusija tebėra imperija, tautų kalėjimas, kuriame stengiamasi prievarta išlaikyti kadaise užgrobtas žemes. Štai per dešimtmetį nuo 2000 metų Rusijoje nužudyta virš 100 žurnalistų, tik maža dalis šių nužudymų ištirta. Šiaurės Kaukaze veikia galingi partizanų būriai, bet pastaruoju metu partizanų grupės atsiranda ir kituose regionuose – Baškirijoje, Pavolgyje, Primorės srityje. Štai ką apie dabartinę padėtį Rusijoje mano žymus filosofas ir sociologas D.Dubrovskis: ,,Rusijoje šiuo metu jaučiasi tikras sąstingis, tarsi brežnevizmo periodą primenantys laikai. Žinoma, Putino režimas kur kas labiau klastingas ir rafinuotas, sakyčiau, primenantis kadaise Italiją valdžiusį Musolinio režimą. Valstybės valdyme dominuoja melu ir smurtu pagrįsta valdymo strategija, ir visuomenėje dominuoja jėgos kultas. Kai kuriose Rusijos regionuose vyksta tikras organizuoto nusikalstamumo struktūrų renesansas. Kriminaliniai klanai, kaip kadaise, Brežnevo valdymo metu, nuo 1972 – 1975 metų, įgyja didžiulę įtaką kai kuriuose regionuose. Nauja tai, kad šios šešėlinės struktūros susilieja su įtakingais oficialių teisėsaugos struktūrų FSB ir milicijos klanais, dalijasi įtakos sferomis ir iš esmės veikia bendrai, derindami veiksmus tarpusavyje. Tokia šiandieninė Rusija, kurioje bujoja gaujos ir įsigalėjo kriminalo valdžia“.
Dabartinės Rusijos valdžios lyderiai, energetikos korporacijų vadovai ir su jais susiję rusų mafijos vadeivos bando pavergti Europą. Jie veikia ne vieni, o glaudžiai bendradarbiaudami su parsidavusiais Vakarų bankininkais ir politikais. V.Putinas nuskurdino šalį, sukėlė karus ir visiškai apribojo demokratines laisves. Priespaudos jungą jie bando primesti ir Europai, ypač skurdesnėms ir labiau korumpuotoms valstybėms – Bulgarijai, Rumunijai, Ukrainai, Latvijai, Lietuvai. Šitoje situacijoje labai reikia ryžtingų ir patriotiškų politikų, visuomenės veikėjų, žurnalistų ir visų savo šalių likimui neabejingų piliečių susitelkimo ir ryžto apginti savo valstybių nacionalinius interesus, apginti laisvę ir teisingumą. Popiežius Jonas Paulius II kadaise rašė: ,,Viso pasaulio žmonių aš prašau: tapkite gyvenimo pranašais. Būkite tokie savo žodžiais ar darbais, sukilkite prieš savanaudiškumo civilizaciją, kuri dažnai žmogaus asmenį laiko ne tikslu, o veikiau priemone, aukoja jo jausmus ir orumą dėl paprasčiausio pelno. Privalome ieškoti svarbių problemų sprendimų, kad daugiau nebūtų taip, kad vienas šalia kito gyventų badaujantys ir turtuoliai, visiški skurdžiai ir labai turtingi. Žmonija negali toleruoti tokio neteisingumo, tokių skurdo ir turto kontrastų“.
Nuotraukoje: dabartinis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.
2010.09.16
