Eugenija Grižibauskienė savo straipsnio “Al Caponės verslas lietuviškai” įžangoje rašė, esą jei projektai nebūtų pelningi, niekas nesiteptų rankų. Projektų autoriai ir iniciatoriai turi tik vieną supratimą – kaip uždirbti ten, kur kursuoja sunkiai suskaičiuojami pinigai, o sunkiai suskaičiuojami ten, kur jų daug, o gudriai sudarius tinkamas sąlygas, jie tampa nepaprastai pelningi, kaip šiuolaikiniams al caponėms, taip ir jų talkininkams, kuriems visada garantuotas „atkatas“.
Puikiai parašyta, kaip pirštu į akį. Vien tik „Rubicon Group”, dabar – ICOR ką reiškia?
Tai kas gi tie lietuviškieji al caponės?
Puikiai tai įvardijo ekonomistė Aušra Maldeikienė: tai tie „…kurie prieš 20 metų sudalyvavo investicinių čekių žaidimuose arba prieš 15 metų pradėjo verslą su liudijimais, t. y. be mokesčių, apskaitos, kasos aparatų, arba sudalyvavo kontrabandoje…”.
Pagal A. Maldeikienę juos galima pavadinti lietuviškaisiais didžiaisiais kombinatoriais ostapais benderiais, bet aš daugiau linkęs juos vadinti lietuviškaisiais al caponėmis, nes Benderis kombinavo iš tokių pat sukčių. Valstybė jam buvo šventas dalykas. O pas mus kitaip, mūsų valdžios išrinktieji kombinuoja iš valstybės, perduoda al caponėms ir su jais paskui dalijasi.
Ko tada stebėtis, kad mes blogai gyvenam, kad biudžetas kiauras (kam kiauras, o kam ir ne). Nepakliuvusiems į nusipelnusiųjų gyventi geriau sąrašą, pavyzdžiui, valstybės tarnautojus, kuriems algos yra mokamos iš valstybės biudžeto, apkarpyti ir toliau karpomi darbo užmokesčio fondai, panaikinamos socialinės garantijos, ilginamas darbingumo amžius, darbuotojai verčiami eiti nemokamų atostogų, dėl to sumažėjo pragyvenimo lygis.
O kas darosi privačiose įmonėse, kai darbuotojai dirba už minimumą. Galima paklausti, o kur gi, kaip jie įpratę save vadinti, „didieji profsąjungos centrai“ (LPSK, LDF, SOLIDARUMAS)? Ogi pasirodo, ir jie ten pat, jie maitinami iš Europos socialinio fondo ir LRV stalo per projektus „Socialinio dialogo skatinimui”, jei per mažai – jie pakaulins iš Vyriausybės, jei ta neduos, pagrasins neramumais ir kaip visada gauna pinigėlius tolimesniam tylėjimui ir kuria nacionalines apgaules, nacionalinius susitarimus, kai pinigai tam baigiasi, susitarimą sudegina ir vėl prašo.
Keičiasi valdžios, bet apart besikaitaliojančių tų pačių veidų niekas nesikeičia, ta kaita yra tik fasadų perdažymas iš vienos spalvos į kitą. Gaunasi, kad rinkimai yra tiesiog pilstymas iš tuščio į kiaurą. Kodėl šiuolaikinėje „demokratinėje“ Lietuvoje oligarchų pinigai, o iš to ir asmeninės pažintys lemia viską, o ypač įtakoja tik lietuviškiems al caponėms naudingų įstatymų priėmimą ir jų propaguojamiems projektams visada atsiranda pinigų? Gaunasi, kad jei turi daug pinigų, tai turėsi ir daug draugų, o jei turėsi daug draugų, tai atsiras dar daugiau pinigų.
Priežastis puikiai įvardijo A. J. Bačkis: „Gyvybei kyla vis nauji pavojai, nes verslas turi teisę į maksimalų pelną, o politikai – teisę į verslo paramą”. Vadinasi, visų bėdų bėdos yra „atkatai“. Bet mūsų oligarchų valdomoms marionetėms ir to mažai. 5,5 – tiek milijonų kitiems metams gaus partijos, kurios toliau skurdina Lietuvą, nes jiems dar per mažai „atkatų“, nors pagal statistiką kas penktas lietuvis jau gyvena ties skurdo riba. Skurdo rizikos riba buvo 831 litas per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1746 litai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų.
Pokariu prasidėjus masiniams žmonių trėmimams iš Lietuvos buvo ištremta apie 39 000 gyventojų drauge su šeimos nariais. Nors tikslios statistikos apie išvykusių iš nepriklausomos Lietuvos skaičiaus šiandien nėra, bet manoma, kad nuo 1991 m. iki dabar emigravo apie 15 proc. šalies gyventojų, t. y. apie 0,5 milijono, deja, bet bedarbių ir emigrantų skaičius ir toliau didėja.
Gaunasi, kad mūsų valdžia užsiima gryniausiu savo tautos genocidu.
Nesinori kartotis ir vardinti visų al caponiškų projektų, bet visgi negaliu neišvardinti tobuliausių. Vien nacionalinei programai “Vilnius – Europos kultūros sostinė” (VEKS) 2008 – 2010 metams valstybė skyrė apie 297 mln. Lt, iš kurių apie trečdalį administravo ir nežinia kaip panaudojo tuo pačiu pavadinimu prisidengusi viešoji įstaiga (VšĮ).
Gugenheimo muziejaus projektas – kur dingo mažiausiai 800 000 litų? Į Nacionalinio stadiono statybas buvo investuota 100 mln. mokesčių mokėtojų pinigų, o šiandieninė Vilniaus valdžią šį „projektą“ ruošiasi griauti ir, manau, tam iš mūsų surinks pakankamą kiekį pinigų. Gedimino prospekto rekonstrukcija, daugiau kaip 100 milijonų litų, nors rekonstrukcijos sąmatoje buvo minimi 81 mln. litų. Nacionalinio operos ir baleto teatro renovacija – kur išvaistyta apie 40 milijonų litų? Mindaugo tiltas – 37,5 milijonai litų?
Valdovų rūmai – Valdovų rūmų galutinė kaina apie 500 mln. litų, nors rangovo orientacinė vertė turėjo siekti apie 114 mln.Lt., niekas negali tinkamai paaiškinti, kodėl Valdovų rūmai taip pabrango.
Bet kitaip ir būti negali, nes mūsų išrinktieji mūsų tylėjimo ir susitaikymo dėka pranoko patį Ostapą Benderį, o mes kiekvieną dieną klausome naujų pasakų ir tylime.
Andrius Kubilius: „Manome, jog galima ir būtina papildomų pajamų ieškoti tokiose iki šiol gal dar neįveiktose džiunglėse kaip kontrabanda ir šešėlinė ekonomika. Iš čia galime tikėtis gauti milijardą litų”.
Negalėjau tik vieno suprasti, negi jis ruošiasi užsiimti savižudybe ir atimti iš tų, kas maitina partijas. Juk kol yra „maitinančiųjų“, bus ir laukiančiųjų, kad kas „pamaitintų“, negi jis nutarė nutraukti šį uždarą ratą. Bet pasirodo – tai blefas, ne veltui prezidentė kovą su kontrabanda, korupcija ir šešėline ekonomika pavadino popierine.
Pasirodo, pasienio postuose apsilankęs Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma norėjo įsitikinti, kaip bus vykdoma kova su kontrabanda ir įsitikino, kad pasieniečiai negauna dokumentų įforminimui reikalingo rašymo popieriaus, pinigų žibintams, įvairiems įrankiams, kurie būtini ieškant automobiliuose kontrabandinių prekių slėptuvių, kompensacijų už asmeninio transporto naudojimą, jie yra priversti dirbti pasenusiais kompiuteriais, aptiko neveikiančiais svarbias kontrolės sistemas, paaiškėjo, kad yra sugedę ne tik krovininių automobilių tikrinimo rentgeno aparatai, bet ir keleivių bagažo tikrinimo aparatai, taip pat – automobilių numerių identifikavimo sistemos.
Bet J.Razma padarė grandiozinę išvadą. Jo manymu, pasienio pareigūnai turėtų būti skatinami garantuota premija, siejama su jų veiksmų dėka išaiškinta kontrabanda ir už tai sumokėtos baudos dydžiu.Tik klausimas, iš kur tas VSAT ir MD atras tam pinigų, jei net darbo užmokesčio fondas sumažintas, jei pareigūnai priversti eiti po 10 dienų atostogų per metus, o tai silpnina valstybės sienos kontrolę ir paranku tik valdžią maitinantiems kontrabandininkams. Gaila, kad Seimo narys J. Razma nepasiūlė pagalbos, o pasiūlė paieškoti papildomų rezervų, tik kur jų ieškoti, gal iš savo apkarpytų algų pareigūnams susimesti?
Tai tokia ta kova su kontrabanda, korupcija ir šešėline ekonomika, aš ją pavadinčiau kitaip, tai kova su pačiu vėju. Kol mūsų al caponės maitins mūsų išrinktuosius ir tam nebus panaudota giljotina, kuri nukirstų šios slibiniškos sistemos galvą, tol niekas nesikeis, bus alkani pensininkai, basi pareigūnai, mokytojai, medikai, profsąjungų centrai imituos kovą už dirbančiųjų gerbūvio gerinimą, prieš nedarbo mažinimą, verslo žlugdymą, kainų kilimą ir žmonių skurdinimą, o valdžia ir toliau kovos su vėju. Kaip bebūtų gaila, bet būtent dėl to mes turime išvogtą, nugyventą ir praskolintą valstybę, varganą visuomenę. Ją tokią padarė mūsų valdžios.
www.tinklink.lt
Nuotraukoje: komentaro autorius Rimas Armaitis.
2010.10.22
