Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Latvijos ekonomika rodė sparčius augimo tempus. BVP paskutinį ketvirtį palyginti su 2009 m. atitinkamu laikotarpiu augo 3,7 proc.
Tai 0,5 proc. sparčiau nei prognozavome mes (3,2 proc.), bet 0,3 proc. lėčiau nei „Bloomberg“ agentūros apklausiamų ekonomistų vidurkis (4,0 proc.).
Remiantis mūsų modeliu ekonomikos augimo paspartėjimas praėjusių metų pabaigoje buvo nulemtas ne tik gerų eksporto rezultatų, bet ir atsigaunančios vidaus paklausos.
Šiais metais Latvijos ekonomikos atsigavimo tendencijos turėtų stiprėti, tačiau šiandien matome ir akivaizdžias rizikas, kurios gali apsunkinti atsigavimo tendencijas. Visų pirma – tai spartėjanti infliacija, kurią nulėmė išaugę vartojimo mokesčiai bei pasaulinės maisto ir energetinių išteklių brangimo tendencijos.
Antra – fiskalinė konsolidacija taip pat mažins BVP bent jau trumpuojuo laikotarpiu, tačiau fiskalinė konsolidacija yra neišvengiamas politikos pasirinkimas, nes tik taip galima užtikrinti makroekonominį šalies stabilumą. O tai yra kertinė sąlyga siekiant tvarių ekonomikos augimo tempų. Ir trečia – nedarbas, kuris santykinai aukštame lygyje gali išlikti gana ilgą laiką. Nedarbo problema tampa struktūrinė, nes didžioji dalis bedarbių „atėjo“ iš vis dar stagnuojančio statybų sektoriaus.
Vis dėlto, mes išliekame rezervuotais optimistais ir šiems metams prognozuojame 2,9 proc. augimą.
Teksto autorė Violeta Klyvienė yra vyresnioji Danske banko analitikė Baltijos šalims.
2011.02.12
