Dalyvavau šiuose rinkimuose, nes vis dar tikėjau Lietuvos valstybe, jos laisve ir nepriklausomybe.
Turiu gerą vakarietišką išsilavinimą, daug gyvenimiškos patirties, esu paprastas žmogus, suprantantis kitą žmogų, jo norus ir lūkesčius. Kandidatavau į Kauno rajono Tarybą kaip turintis patirties ir žinantis, ką joje darysiu.
Ėjau su viltimi, kad galiu pakeisti abejingumą, baimę ir iniciatyvos stoką savivaldybės darbuose. Mūsų kartu buvo dviejų partijų (Naujosios sąjungos ir Liberalų ir centro sąjungos) 35-eri kandidatai, pasivadinę „Pakaunės krašto koalicija“.
Dauguma iš jų – jauni, iniciatyvūs, žinantys savo vertę Lietuvos piliečiai. Manau, kad po šių rinkimų pilietiškumo koalicijos kandidatų ir rėmėjų tarpe gerokai sumažėjo.
Pasibaigus rinkimams, galima drąsiai teigti, kad iki demokratinių rinkimų Lietuvoje dar labai toli. Dar prieš rinkimus buvo aišku, kad iš Kauno rajono 45 rinkimų apylinkių komisijų, 15 pirmininkų buvo paskirti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, 15-a Lietuvos socialdemokratų partijos atstovams ir tik 15 komisijų pirmininkų buvo padalinta 9-ioms likusioms partijoms. Vyko masinis rinkėjų papirkinėjimas, pavėžėjimas, spaudimas ir kitokie įtikinėjimo būdai vykdant rinkimus. Kaip manote, už ką balsuoja rinkėjai namuose, kai juos aplanko konservatorių arba socialdemokratų atstovai? Taip, dar rinkimams neprasidėjus laimimas vienas ar kitas mandatas. Apie komisijos narių kompetenciją taip pat nėra ką ir kalbėti. Ką manote apie 100 vienetų neantspauduotų biuletenių arba apie rinkėjų skaičių, dalyvavusį rinkimuose. Šie skaičiai keitėsi po kiekvieno perskaičiavimo, buvo 27926, po to – 27973, po dar vieno perskaičiavimo – jau 27911. Koks tikras buvo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius, gal žino tik VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Dabar pildomuose protokoluose ir velnias koją nusilaužtų, yra tokių protokolų, kuriuose gauta 2000 vienetų balsavimo biuletenių, anuliuota arba sunaikinta 2000 ir dar 955 rinkėjai balsavo rinkimų dieną bei per 50 – namuose. Tai iš kur gavo komisija tiek biuletenių, į mano klausimus niekas nesugebėjo atsakyti, net ir pats VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Kaip nesugebėta atsakyti įklausimą, kur buvo dedami balsuojant sugadinti ir pakeisti biuleteniai. Paklausus pas kelis komisijų pirmininkus jie pripažino, kad jie buvo pridėti prie negaliojančių biuletenių, taip padidinant rinkėjų skaičių ir sugadintų, rastų balsadėžėse biuletenių skaičių. Taigi negaliojančių biuletenių skaičius Kauno rajone pasiekė 1981 arba 7,10 procentų ir yra vienas didžiausių visoje Lietuvoje.
Be to, Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 72 str. 2 dalyje nurodyta, kad iš rinkimų biuletenių turi būti išskirti nenustatytos formos, neantspauduoti ar ne šios rinkimų komisijos antspaudu pažymėti biuleteniai. Apie tokius biuletenius turi būti nedelsiant pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir apie tai įrašyta rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokole. Bet nei 72, nei 75 str. nenurodyta, ar tokie biuleteniai turi būti įtraukti į rinkėjų skaičių? Kauno rajone visi neantspauduoti biuleteniai priskaičiuoti prie negaliojančių ir jie įtraukti į rinkėjų skaičių, taip jį padidinant. Taip padidėja vieno mandato kvota, lieka didesnės liekanos ir kitų partijų ar save išsikėlusių kandidatų gauti rinkėjų balsai, proporcingai padalinami rinkimus laimėjusioms partijoms, taip paniekinant ir ignoruojant rinkėjų valią. Juk jie nebalsavo už tas partijas.
Dauguma VRK narių pripažino, kad neužtenka rinkimų įstatyme 75 str. išvardintų apibrėžimų, kas yra negaliojantys biuleteniai, būtina smulkesnė instrukcija. Kaip pavyzdys yra Didžiojoje Britanijoje vykstantys rinkimai, kuriuose vadovaujamasi apie 200 puslapių knyga, apibrėžiančia, kaip nustatyti rinkėjų valią.
Apygardos komisija savo iniciatyva perskaičiavo negaliojančius Kauno rajono biuletenius 43 rinkimų apylinkėse. Kilo ginčų dėl biuletenių žymėjimo. Apygardos komisija nusprendė, kad pažymėtas sąrašas prie partijos pavadinimo ir kandidato yra galiojantis, nes aiškiai išreikšta rinkėjo valia. Tokios nuomonės laikėsi ir dauguma apylinkių komisijų. Taip atsirado Pakaunės krašto koalicijos 5 galiojantys biuleteniai, bet kai apygardos komisija pamatė, kad Pakaunės krašto koalicijai trūksta tik 5 balsų, kelių biuletenių jau nepripažino galiojančiais.
Vyriausiasis administracinis teismas (garbė ir šlovė jam) įpareigojo VRK perskaičiuoti visus Kauno rajono 45 rinkimų apylinkių biuletenius. VRK komisijos pirmininkas Z. Vaigauskas buvo gerai informuotas ir puikiai suvokė situaciją. Perskaičiuojant galiojančius ir negaliojančius biuletenius, paragino VRK narius priimti sprendimą, kad toks žymėjimas prie partijos pavadinimo yra netinkamas, ir išmetė tokius biuletenius prie negaliojančių. Dėl tokio sprendimo VRK balsavo vieną kartą, nusižengiant rinkimų įstatymui, nes turi būti balsuojama už kiekvieną tokį biuletenį. Bet juk buvo balsuojama už „Pakaunės krašto koalicijos“ biuletenį. Balsai pasiskirstė po lygiai: 6 – už ir 6 – prieš, kadangi VRK pirmininkas pakomentavo, jog pažymėjimas apskritime, kaip parodyta biuletenio žymėjime, net jei ten yra įrašytas skaičius ar kažkoks ženklas, yra tinkamas, o kryžiukas prie partijos ar kandidato pavadinimo reiškia, kad rinkėjas balsuoja prieš tą partiją ir tokį biuletenį reikia pripažinti negaliojančiu. Viską lėmė VRK pirmininko Zenono Vaigausko valia. Po to prisijungę dar du VRK nariai reikalavo perbalsuoti dėl šitokio sprendimo, bet „buldozeris jau buvo nuvažiavęs“, reikėjo iš naujo perskaičiuoti 10-imt apylinkių balsus. O gaila, nes iki dviejų mandatų kvotos reikėjo tiek mažai, perskaičiuoti tik 10-ties apylinkių negaliojančius biuletenius.
Pirmas pirmininko klausimas visada buvo, kokios partijos čia biuletenis? Dėl šio klausimo ne vieną kartą komisijos nariai piktinosi ir reiškė pirmininkui pastabas. VRK komisija už socialdemokratus du biuletenius, pažymėtus pieštuku, užskaitė kaip galiojančius, tai padarė taip pat įtikinti komisijos pirmininko, kuris teigė, kad rinkėjas galėjo pats atsinešti pieštuką, nes nėra įstatyme numatyta, kad rinkėjas negali turėti savo rašymo priemonės, nors dalis VRK narių teigė, kad taip pažymėti galėjo bet kuris apylinkės komisijos narys. Be to, kai kuriose apylinkių komisijose ant biuletenių balsavimas buvo užrašytas tušiniu rašikliu, tačiau į mūsų kaip stebėtojų pastabas, kad komisija neturėjo teisės balsų skaičiavimo metu laikyti prie savęs kitos rašymo priemonės, kaip pieštuko, VRK pirmininkas nereagavo.
Gal jau atėjo laikas žengti į 21-ą amžių? Gal jau galime organizuoti rinkimus pasitelkdami internetinį balsavimą. Juk statistiniame Lietuvos gyventojų surašyme dalyvavo per 1 milijonas Lietuvos gyventojų, juk kas antras Lietuvos gyventojas turi sąskaitą banke, kurią tvarko internetu, tai kodėl jis negali balsuoti internetu? Gal tai kai kam reiškia savo karjeros saulėlydį? Gal laikas atsisakyti korumpuoto išankstinio balsavimo, balsavimo namuose, kai nėra, kaip kontroliuoti komisijos narių, kurie galėtų būti ir laisvai samdomi. Gal taip sutaupytume valstybei keliolika milijonų litų, pats balsavimas būtų skaidresnis, galėtų balsuoti ir į užsienius laikinai išvykę Lietuvos piliečiai, sutaupytume ne tik pinigų, bet ir tonas popierių, išsaugotume kelis miškelius. Gal jau atėjo laikas baigti vergovę, komisijos narius paverčiant vergais, dirbančiais sunkų darbą 14 valandų per parą, o po to dar priversti juos 4-6 valandas skaičiuoti biuletenius. Be abejo, taip ir klaidų padaroma, o kai kada jos būna viską nulemiančios. Gal reikia, pasibaigus balsavimui, supilti biuletenius į maišą, jį plombuoti ir, lydint policijai, nuvežti į saugojimo patalpas, o po dienos kitos, susirinkus jau kitai komisijai, juos suskaičiuoti ir surašyti protokolą, pridėjus visus internetu, per dvi savaites, gautus balsus. Paprasta, tačiau būnant VRK komisijos pirmininku Zenonui Vaigauskui, vargu ar toks balsavimas įmanomas.
Taip ir pasijauti, kaip gyvenant kokioje nors Baltarusijoje, kur viską lemia „batiuškos” valia. Tai ar yra Lietuvoje demokratija?
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Stašaitis.
2011.03.31
