Hitleris neturėjo vaikų su savo sugyventine Eva Braun, tačiau pasaulio spaudoje ir šiandien kyla abejonių: ar tikrai fiureris nepaliko įpėdinių? Sensacija tapo Ericho Rungės, Ispanijoje įsikūrusio buvusio SS vyr. leitenanto, pasakojimas. Pasak jo, pasaulyje gyvena dešimtys Hitlerio sūnų ir dukterų, kuriems dabar – apie 60-imt ir kurie apie savo kilmę nieko nenutuokia. Visi jie išvydo pasaulį po dirbtinio moterų apvaisinimo.
Praėjus metams po sensacingos žinios paskelbimo E.Rungę staiga pakirto infarktas, tačiau atsirado kitas senų įvykių liudininkas – Brazilijoje gyvenantis gydytojas Aleksandras Džovenezė, kuris 1943-1945 metais dirbo SS medicinos tarnyboje. Jis atskleidė iki tol nežinomus faktus apie slaptą “Top” planą ir laboratoriją Bavarijos Alpėse.
Pradėti rasės gryninimą naciai ryžosi jau 1935-aisiais. Tų metų gruodį Himleris pasirašė įsakymą steigti specialius gimdymo centrus. Į jų veiklą aktyviai įsitraukė namų šeimininkės ir SS kariškiai. Planingai pradėti kūdikiai po 20 metų turėjo sudaryti grynakrauję arijų armiją. Iš moterų reikalauta tik vieno: pagimdyti kūdikius ir juos visam laikui pamiršti. Tai buvo “Hitlerio oficialiai įsūnyti” vaikai.
1940 m. Rudolfas Hesas slaptame reicho kanceliarijos posėdyje pateikė naują siūlymą: Hitleris privalo turėti savo vaikų – tik jie galėsią Vokietijoje turėti aukščiausią valdžią. Čia pat Hesas pasiūlė ir būdą sulaukti trečiojo reicho palikuonių: fiurerio biologine medžiaga (taip buvo įvardyta sėkla) apvaisinti to vertas moteris.
Sunkumų dėl dirbtinio apvaisinimo neturėjo kilti, nes šis procesas Vokietijoje buvo tyrinėjamas nuo 1927 m. Vokiečių bei italų gydytojų grupė, tarp jų – ir A.Džovenezė, ilgai tarėsi su R.Hesu, kaip paimti fiurerio apvaisinimo medžiagą. Apsistota ties chirurginiu būdu. 1943 m. A.Džovenezei buvo pasiūlyta dalyvauti vadinamojo “Top” projekto vykdyme.
“Tai buvo tas pats Heso planas, tik gerokai išplėstas, ir jam jau vadovavo Himleris, – prisimena A.Džovenezė. – Hitlerio sperma buvo planuojama apvaisinti apie šimtą 18-27 metų moterų. Suprantama, kad jos visos tiesos nežinojo, tik troško išnešioti ir pagimdyti idealius arijus. Eksperimente dalyvavo vokietės, be to, buvo atrinktos dvi norvegės, mat Hitleris labai norėjo, kad jo kraujas susimaišytų su vikingų krauju”.
Kūdikiai būdavo vežami į slaptą kompleksą Bavarijos Alpėse prie Austrijos sienos. Oficialiai bazė vadinosi “Lebensborn” skyrius Nr. 1146. Vietos gyventojai buvo įsitikinę, jog ten, kaip ir kituose panašiuose skyriuose, auga SS karininkų grynosios rasės vaikai. Karui baigiantis, komplekse buvo apie pora dešimčių Hitlerio palikuonių.
Naciai vargu ar buvo patenkinti darbo rezultatais. Laikydami Hitlerį pusdieviu, jie iš vaikų tikėjosi kažko nepaprasto: gal jie pradės vaikščioti pusės metų, kalbėti trijų mėnesių, hipnotizuoti žvilgsniu ir t.t. Deja, fiurerio palikuonys, nors ir vystėsi normaliai, jokių ypatingų gabumų nerodė.
1945-ųjų gegužės 6-ąją buvo gautas įsakymas kompleksą evakuoti. Visi dokumentai buvo sunaikinti, pagrindinis laboratorijos pastatas susprogdintas, o vaikai išdalyti Bavarijos ir Austrijos aplinkinių kaimų valstiečiams. Jiems buvo sakoma, jog tai našlaičiai iš subombarduotų gimdymo namų.
Taigi ypatingieji vaikai nežino savo tikrosios kilmės. Jie buvo įsūnyti, įdukrinti, kai kurie su įtėviais tikriausiai išvyko gyventi į JAV, Lotynų Ameriką, Australiją, Arabų Emyratus. Kas žino, kokie jie dabar?
1977 m. kino ekranuose pasirodė filmas “Hitleris, Hitlerio sūnus” – režisieriaus fantazija apie tai, kad vienas Hitlerio palikuonių gyvena Lotynų Amerikoje, yra auklėjamas vietinių nacistų ir rengiamas tapti pasaulio valdovu…
Daktaras A. Džovenezė tvirtina, jog nėra ko baimintis: kraujas ir genai yra labai svarbūs, tačiau ne mažesnę įtaką asmenybės formavimuisi daro aplinka, auklėjimas. Kita vertus, kas gali paneigti, kad specialiosios tarnybos neturi tikslių duomenų apie “Top” projektą, o fiurerio palikuonys nėra stebimi?
2011.06.10
