Partizanų nuotraukos – aukso vertės. Pageltusiuose fotografinio popieriaus lapeliuose įamžinta garbinga Lietuvos praeitis.
Jose – pasipriešinimo rusų okupantams momentai. Nuotraukose – Panevėžio, Alytaus, Tauragės, Skuodo… apskričių miško broliai.
Daugumos likimai susiklostę tragiškai: išduoti, nužudyti, nukankinti. Tik vienas kitas sulaukė šių dienų.
Beveik niekuomet man nepavykdavo nustatyti, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis darė tas nuotraukas. Nuotraukų autoriai dažniausiai likdavo nežinomi. Šiandien vieną žmogų, kuris, būdamas jaunuoliu, fotografavo partizanus miškuose, ypač Paukštelio būrio vyrus, pavyko rasti. Tai Danas Šniutė.
D.Šniutė buvo partizanų ryšininkas. Stasys Šniutė, jo brolis – taip pat. Tėvo būta tikro partizano (žuvo Kėdainių apylinkėse). Stasys, kaip ir Danas, fotografuodavo miško vyrus. Stasys už partizaniškų nuotraukų laikymą gavo 25-erius metus. Tardymo metu Kėdainiuose jį labai žiauriai mušė. Niekas nemanė, kad išgyvens. Bet išgyveno, nors Kėdainių saugumo tardytojas Ragožinas (sako, dar gyvas) taip lupo, kad smegenis sutrenkė. Visą amželį (dabar gyvena Kaune, pensininkas) Stasys kentėjo per tas partizaniškas nuotraukas – jį vydavo iš visų bent kiek geriau apmokamų darbų, taigi dažniausiai tekdavo pusbadžiu gyventi “šlovingaisiais Tarybų Lietuvos laikais”.
Danui labiau pasisekė, jo niekas neištrėmė į Sibirą. Jis bėgo nuo stribų ir viena kulka kliudė galvą. Suradę prie namo kraujo klane suklupusį vaikiną, stribai nusprendė pagailėti – paliko gulėti. Danui per gyvenimą teko pakeisti keturias įstaigas. Visur į jį įtariai žiūrėdavo, matyt, sekdavo KGB rūmų bendradarbiai. D.Šniutė prisimena, kaip kartą vežė partizanams pasiūtus tris naujitėlaičius švarkus su sagomis, kuriose įspaustas Nepriklausomos Lietuvos herbas. Sustabdė rusai. Liepė parodyti, ką veža. Bet išversti visą vežimą patingėjo. Taip ir nerado švarkų.
O kartą Danas su draugais miške mokėsi šaudyti į taikinius. Šūvius išgirdo NKVD būrys. Apsupo mišką – ėmė ieškoti “banditų”. Tada vos pavyko išnešti sveiką kailį. D.Šiutė po to karto gavo nuo partizanų pylos. Kai kurie miško broliai net siūlė vaikinus nuginkluoti. Bet paskui nutarė dovanoti. D.Šniutę išdavė agentai Akmuo ir Obelis (bylose parašyta).
Šiandien D.Šniutė turi sukaupęs per tūkstantį unikalių partizaniškų nuotraukų. Aš jas mačiau. Kai kurios – neįkainojamos vertės. Ypač tos, kurios paimtos iš saugumo archyvų. Saugumiečiai fotografuodavo visus nužudytuosius, nukankintus patriotus.
Sukaupto archyvo D.Šniutė nelaiko paslėpęs. Jis jau yra suorganizavęs kelias dešimtis partizaniškų nuotraukų parodų. Jo sukauptos fotografijos buvo demonstruotos JAV, Kanadoje, Estijoje. Lietuvoje D.Šniutė su savo archyvu yra pabuvojęs Panevėžyje, Ukmergėje, Marijampolėje, Kupiškyje, Kėdainiuse, Anykščiuose, Plungėje. Ir visur – didžiulis susidomėjimas partizanų kovomis.
D.Šniutė ketina ir toliau, kol dar turi sveikatos, keliauti po Lietuvą su savo archyvais – pasakoti apie partizanų žygdarbius.
Šis straipsnis buvo paskelbtas 1997 metais Vilniuje išleistoje knygoje “Kaimų istorijos”).
Nuotraukoje: žymūs varėnos bataliono partizanai.
2011.12.01
