„Oskarų” apdovanojimuose skambėjo lietuviška pavardė

Pran­cū­zas Mi­che­lis Ha­za­na­vi­cius pel­nė ge­riau­sio re­ži­sie­riaus „Os­ka­rą“ už fil­mą „Ar­tis­tas“ („The Ar­tist“). Fil­mas įver­tin­tas net­gi pen­kiais „Os­ka­rais“.

Šis dar­bas bu­vo pri­sta­ty­tas de­šim­ty­je ka­te­go­ri­jų – be lai­mė­tų, dar už ge­riau­sią ki­ne­ma­tog­ra­fi­ją, ori­gi­na­lų sce­na­ri­jų, ge­riau­sią mon­ta­žą ir me­ni­nį api­pa­vi­da­li­ni­mą.

Re­ži­sie­riaus žmo­na Be­re­ni­ce Be­jo bu­vo no­mi­nuo­ta kaip ge­riau­sia an­tro pla­no ak­to­rė – šia­me fil­me ji su­vai­di­no ki­no žvaigž­dės Pep­py Mil­ler vaid­me­nį. Tai fil­mas, pri­me­nan­tis ne­by­liojo ki­no epo­chą. Ra­šy­da­mas „Ar­tis­to“ sce­na­ri­jų, M. Ha­za­na­vi­cius vi­siš­kai pa­si­nė­rė į ne­by­lio­jo fil­mo epo­chą: per­žiū­rė­jo dau­gy­bę fil­mų, se­nų nuo­trau­kų, klau­sė­si to me­to mu­zi­kos.

Už fil­mą „Ar­tis­tas“ re­ži­sie­rius yra pel­nęs Bri­ta­ni­jos ki­no ir te­le­vi­zi­jos me­nų aka­de­mi­jos bei JAV Re­ži­sie­rių gil­di­jos ap­do­va­no­ji­mus. Anks­tes­ni ki­no ir te­le­vi­zi­jos pro­jek­tai daž­niau­siai bū­da­vo su­si­ję vien su Pran­cū­zi­jos rin­ka. Pra­dė­jęs kur­ti re­kla­mos kli­pus Pran­cū­zi­jos te­le­vi­zi­jai prieš 13–15 me­tų, vė­liau su­kū­rė pir­mą­jį il­ga­met­ra­žį fil­mą „Mes Amis“. Žy­maus pa­si­se­ki­mo su­lau­kė jo fil­mas „Agen­tas 117: Kai­ras – šni­pų liz­das“ („OSS 117: Le Cai­re, nid d’es­pions“), pa­ro­di­juo­jan­tis an­glų se­ria­lą apie Džeim­są Bon­dą – jį žiū­rė­jo 2 mln. žiū­ro­vų.

Dar dau­giau žiū­ro­vų su­lau­kė 2009 me­tais jo tę­si­nys „Agen­tas 117: Rio ne­at­sa­ko“. 2004 me­tais su­kū­rė do­ku­men­ti­nį fil­mą „Žu­dy­ki­te juos vi­sus! Ru­an­da, ge­no­ci­do is­to­ri­ja be pa­gra­ži­ni­mų“. „Ar­tis­tas“ per­nai bu­vo šil­tai įver­tin­tas Ka­nų ki­no fes­ti­va­ly­je. M. Ha­za­na­vicius žur­na­lis­tams sa­kė, kad tu­ri vil­čių su­suk­ti fil­mą Ho­li­vu­de, ta­čiau ki­tas fil­mas bus vėl ku­ria­mas Pran­cū­zi­jo­je.

Re­ži­sie­rius taip pat nu­ma­tęs su­kur­ti 1948 me­tų švei­ca­rų ir ame­ri­kie­čių fil­mo „Pa­ieš­ka“ („The Se­arch“) apie kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­lo­je iš­gy­ve­nu­sį jau­nuo­lį ir jo mo­ti­ną, ieš­kan­čius vie­nas ki­to po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, nau­ją ver­si­ją. Ki­tas šio re­ži­sie­riaus fil­mas tu­rė­tų bū­ti apie Če­čė­ni­ją, o pa­grin­di­nį vaid­me­nį ja­me kurs B. Be­jo.

Pa­ry­žiu­je dir­ban­čio re­ži­sie­riaus vi­si ke­tu­ri se­ne­liai yra ki­lę iš Lie­tu­vos, į Pran­cū­zi­ją at­vy­ko po 1920 me­tų. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais vie­nas jų da­ly­va­vo Pran­cū­zi­jos pa­si­prie­ši­ni­mo ko­vo­je. M. Ha­za­na­vi­čiaus tė­vai, kaip žy­dai, slaps­tė­si sve­ti­mo­se šei­mo­se Pran­cū­zi­jo­je. Da­lis jo šei­mos na­rių žu­vo kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­lo­se. Re­ži­sie­rius sa­kė, kad tė­vai ne­bu­vo re­li­gin­gi, kad jie ne­mė­go pri­si­min­ti ka­ro. 18 mi­li­jo­nų kar­tų Lie­tu­va bu­vo pa­mi­nė­ta in­ter­ne­te ša­lia M. Ha­za­na­vi­ciaus pa­var­dės – taip po­pu­lia­riau­siu pa­sau­lio žmo­gu­mi ta­pu­sio re­ži­sie­riaus lie­tu­viš­kai skam­ban­ti pa­var­dė pra­ėju­sią sa­vai­tę gar­si­no Lie­tu­vą.

Nuotraukoje: re­ži­sie­rius  Mi­che­lis Ha­za­na­vi­cius.

2012.03.15