Irklavimas yra puiki aktyvaus laisvalaikio priemonė. Tai trys sveikatos tausojimo pagalbininkai vienu metu. Juk saulė, oras ir vanduo labiausiai reikalingi žmogui, norinčiam “pakrauti baterijas”, pavyzdžiui, ateinančios savaitės darbui.
Pavasaris pats geriausias laikas tam pradėti – dėl vis šylančio oro ir jau senokai nutirpusio ledo vandens telkiuose. Jei norite tiesiog imti ir pradėti “tirpinti” papildomus kilogramus, susikaupusius praėjusio rudens žiemos metu.
Na, o jeigu dar nesiryžtate imti ikluoti turistaudami dėl svyruojančios oro temperatūros, tai irklavimo mankštos modeliai sporto salėje ar namuose tikrai suteiks palaimą organizmui.
Irklavimas yra akademinis, baidare, kanoja ir gondola. Bet kuris iš jų “pakinko” į darbą visus organizmo raumenis. Todėl vienu pasirinktu stiliumi pasimankštinus 12-15 minučių pakaks, kad jaustumėtės žvalūs ir prevenciškai užbėgsite už akių daugeliui neinfekcinių ligų, tokių kaip antsvoris, nutukimas, širdies raumens ir kvėpavimo sistemos problemos, celiulitas, vestibularinio aparato prevencija, stuburo stabilizavimas, taisyklingos laikysenos foravimas, ypač bręstantiems ir t.t…
Trumpai
Irklavimo sportine valtimi atsiradimas
Sportinis irklavimas atsirado Didžiojoje Britanijoje. 1715 m. čia surengtos pirmosios lenktynės, o nuo 1829 m. organizuojamos tradicinės regatos. XIX a. viduryje irklavimas jau buvo žinomas daugelyje Europos šalių, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. 1892 m. įkurta Tarptautinė irklavimo federacija (Fédération Internationale des Sociétés d’Avirons, FISA). Dabar ji vienija 118 šalių. Pirmasis irklavimo Europos čempionatas surengtas 1893 m., į olimpinių žaidynių programą vyrų irklavimas įtrauktas 1900 m., moterų – 1976 m.
Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1962 m. vyrų ir nuo 1974 m. – moterų, o nuo 1974 m. jie rengiami kasmet. Irklavimą daugiausia kultivuoja Didžioji Britanija, Vokietija, Rusija, Čekija, Slovakija, Olandija, Šveicarija, JAV, Australija, Italija, Prancūzija. Išskiriamos dvi sportinio irklavimo grupės: akademinis irklavimas ir baidarių – kanojų irklavimas.
Irklavimo baidare atsiradimas
Baidarė (rus. Байдарка) – siaura lengva mažos grimzlės valtelė uždaru viršumi be įkabų irklams. Pavadinimas kilęs iš aleutų laivelio pavadinimo. Terminas dažniausiai naudojamas Rusijoje ir buvusios Tarybų Sajungos teritorijoje. Kitose šalyse dažniausiai naudojamas terminas “kajakas” (angl. Kayak). Tokio tipo valtimis žvejodavo ir medžiodavo šiaurės genčių (eskimų, aleutų ir kt.) žmonės.
Valties rėmas buvo daromas iš medžio, kuris aptraukiamas gyvūnų odomis. Medžiotojas dėvėdavo neperšlampamą odinę striukę, kuri būdavo sujungiama su valtimi taip, kad nepatektų vanduo. Su tokia valtimi medžiotojas galėjo apsiversti nesušlapdamas. Irkluojama dvimenčiu irklu, vairuojama kojiniu vairu (arba plaukimo kryptis sukuriama tik irklais).
Būna karkasinės, karkasinės – pripučiamos ar tik pripučiamos, plastikinės, vientisos ar surenkamos iš sekcijų. Karkasas (vientisas arba išardomas) būna iš medžio, metalo ar plastiko aptrauktas vandeniui nelaidžia medžiaga. Nuo kanojos skiriasi tuo, kad baidarės viršus yra uždengtas bei kanoja dažniausiai irkluojama vienmenčiu irklu.
Klasifikacija: turistinė baidarė
Masė 27-50 kg, 0,8-0,9 m pločio, aukštesniais bortais. Telpa 1-3 žmonės (keliamoji galia 180-350 kg). Tinka plaukti siaurais ir sekliais vandens keliais. Greitis stovinčiame vandenyje gali siekti 7-8 km/h. Gali turėti burių įrangą, pakabinamą variklį. Kai kuriose šalyse naudojamos ir su burėmis (JAV, Anglija).
Sportinė baidarė
Masė 12-30 kg. Ilgis 5,2-11 m, plotis – 0,4-0,6 m. Būna vienvietės, dvivietės ar keturvietės. Karkasas vientisas, gaminamos iš plonos atsparios vandeniui klijuotinės faneros, plastiko. Naudojamos lenktynėms ramiame vandenyje. Irkluotojai sėdi ant specialių, paaukštintu sėdenėlių, kad būtu patogiau irkluoti.
Slalomo baidarė
Slalomo baidarėse įrengiama lenta su išpjova, kuri gaubia irkluotojo klubus, todėl jis gali baidarę vairuoti ir liemeniu. Sujungus dvi baidares, padaromas katamaranas. Varžybos rengiamos labai srauniose upėse, specialiai įrengtoje trasoje su dirbtinėmis kliūtimis.
Irklavimo gondola atsiradimas
Gondola yra tradicinė Venecijos irklinė valtis. Šiuo metu gondolomis naudojasi tik turistai arba gyventojai vestuvių ar kitų švenčių proga. Neatsiejama Venecijos dalimi gondolos tapo nuo XI amžiaus. Grakštaus korpuso, plokščiadugnis laivelis labai tinka plaukioti siaurais kanalais, o nežymus pirmagalio išlenkimas atsveria irkluotojo jėgą ir neleidžia gondolai sukinėtis ratais.
1562 m. buvo paskelbtas nutarimas, reikalaujantis visas gondolas dažyti juodai, kad gyventojai liautųsi demonstravę savo turtingumą. Ypatingomis progomis jos puošiamos gėlėmis. Apskaičiuota, kad XVIII a. Venecijoje buvo keli tūkstančiai gondolų, tačiau šiuo metu jų yra likę keli šimtai, iš kurių dauguma naudojamos turistų.
Gondolas vairuoja specialiai paruošti gondolieriai. Pagal Venecijos teisę, gondolierius turi būti gimęs Venecijoje. Tačiau šiuo metu kai kurie gondolieriai buria savo kompanijas, kuriose dirbtų ne venecijiečiai. Pagal Venecijos tradicijas, porelė plaukianti gondola, turi pasibučiuoti po kiekvienu tiltu, kad juos suptų amžina meilė.
Irklavimo kanoja atsiradimas
Kanoja – siaura, ilga irklinė valtis (nors dabar būna ir burinių bei motorinių). Laivuojama viengubu irklu. Kanojos yra labai senas laivų tipas. Jos populiarios tarp džiunglių tautų. Gaminamos išskobiant didelio medžio kamieną arba lengvą karkasą aptraukiant (sakų pagalba) medžių žieve. Tokių kanojų talpa gali būti nuo 2 iki 100 vietų. Šiuolaikinės kanojos gaminamos iš plastmasės, anglies pluošto, raudonmedžio. Naudojamos dažniausiai keleivių plukdymui (pvz., Venecijos kanalais), turizmui. Specialios sportinės kanojos gaminamos sportinėms kanojų varžyboms.
Apibendrinimas:
1. Pasirinkite bent vieną irklavimo stilių.
2. Pradėkite mankštintis ant stabilios plokštumos.
3. Laikui bėgant pasunkinkite irklavimo mankštos modelius sėdėdami ant nekondicinio kamuolio, bosu kamuolio arba nepusiausviro irklavimo treniruoklio.
4. Tai puiki buitinių ir sportinių traumų prevencija sveikatos tausojimo kontekste.
5. Mankštinkitės bent 2 kartus per savaitę.
6. Iš pradžių pakaks bent 12-15 min . mankštos. 3-5 min., prieš pradėdami mankštintis, atlikite lengvą apšilimą tokį, kokį žinote, pavyzdžiui, kad ir rankų pamosikavimas pirmyn, atgal į šonus, pasilankstymai pirmyn, į šonus, pusiaupritūpimai ir pan.
7. Užbaigę pasirinktą irklavimo mankštos modelį, 3-5 min. tiesiog atsigulkite arba stovėdami padarykite lėtus tempimo pratimus, kokius tik žinote, rankoms, kojoms, liemeniui ir po vandens bei higienos procedūrų pirmyn kitų darbų link žvalumo ir geros nuotaikos pasisėmę.
Išvada:
1. Pradėkite mankštintis lėtais arba vidutinio intensyvumo judesiais.
2. Atsisakykite stereotipinių standartų, pavyzdžiui, nuolat mankštintis tą pačią valandą ar tomis pačiomis dienomis.
3. Atlikite mankštą patogiausiu Jums laiku ir priimtiniausia forma, pasirinkus priimtiniausią modelį arba mankštos stilių.
Pabaigai
ŠIOS MANKŠTOS MODELIAI ARBA STILIAI ANT NEKONDICINIŲ KAMUOLIŲ PATEIKTI VIDEO MEDŽIAGOJE INTERNETINIAME PORTALE.
Pamąstymui: “Net žinodamas, kad rytoj pasaulis suduš į šipulėlius, vis tiek sodinčiau obelį”…
2012.04.28
