Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia keletą ištraukų iš Vokietijos ir JAV laikraščių. Tos ištraukos akivaizdžiai byloja, jog intrigos dėl CŽV kalėjimų, neva išbarstytų po visą Europą, dar nenutilęs.
Lietuvai ypač priekaištauja vokiečių žurnalistai. Esą Lietuva labai vangiai tiria pasirodžiusią informaciją apie šalia Vilniaus veikusį CŽV kalėjimą, kuriame galimai be teismo sprendimo buvo kalinamas vienas ar keli asmenys. Ne tik kalinami, bet galbūt net ir kankinami.
„Kas neieško, tas ir neranda“, – aiškino Prancūzijai atstovaujanti europarlamentarė Helene Flautre spaudos konferencijoje Vilniuje. Europarlamentarė nepatenkinta, kad Lietuva vengia toliau tirti padėtį, susijusią su slaptais CŽV kalėjimais jos teritorijoje: „Egzistuoja daugybė atvirų klausimų, ir vis dėlto nenorima toliau tirti“.
H. Flautre pranešė, kad Europos Parlamento Teisingumo komitetas, kurio 6-ių asmenų delegacija lankėsi Lietuvoje, siųs Vyriausybei Vilniuje raštu keletą klausimų. Lietuvos vykdoma užtušavimo taktika CŽV kalėjimų tema jau turi tradicijas. Ilgus metus buvo neigiamas jų egzistavimas, ir tik, kai 2009 m. pabaigoje JAV žiniasklaidoje pasirodė netgi vaizdiniai įrodymai, buvo sukurta parlamentinė tyrimo komisija ir Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą. […]“
Reinhard Wolff, „Die Tageszeitung”, “CŽV kalėjimai lieka slapti”.
XXX
„Lietuvos generalinė prokuratūra turėtų vėl atnaujinti tyrimus dėl galimų CŽV kalėjimų Lietuvoje, – teigė Didžiajai Britanijai atstovaujanti europarlamentarė Sarah Ludford. Leidiniui EUobserver S. Ludford teigė, kad yra per daug neatsakytų klausimų. Ji buvo 6 europarlamentarų grupėje, kuri praėjusią savaitę lankėsi Lietuvoje. […] Lietuva padarė viską, kad būtų išaiškintas galimas CŽV kalėjimų egzistavimas, – po europarlamentarų apsilankymo teigė šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Teisiniai tyrimai buvo nutraukti, nes Lietuva negavo iš JAV papildomos informacijos. […]“
(“Der Standard”)
XXX
Carol J. Williams: Europa griežtai vertina valstybes, leidusias JAV tardymus
Straipsnyje rašoma apie JAV pasirodžiusią knygą „Griežtos priemonės“ (Hard Measures), kurios autorius – CŽV pareigūnas Jose Rodriguezas, vienas iš griežtų įtariamųjų terorizmu tardymo priemonių sumanytojų. Pateikiama jo nuomonė apie tokių priemonių taikymą, apžvelgiami knygoje aprašytų teiginių komentarai.
Tuo pačiu straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europoje, kur, kaip įtariama Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje veikė slapti CŽV kalėjimai, J. Rodriguezo pateikiami kovos su terorizmu priemonių pateisinimai vargu ar pakeis nusistatymą ištirti tai, kas vyko minėtuose objektuose. Dėl savo istorinės totalitarinių režimų atminties Rytų Europos valstybės jautriai reaguoja į kankinimus ir kitas panašias tardymo priemones.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigė, kad jo valstybė neslėps šalyje vykdytų žmogaus teisių pažeidimų, net jei tai daryta bendrai su didžiausia supervalstybe. Lenkijos teisinė valdžia neseniai pateikė kaltinimus buvusiam žvalgybos vadovui Zbigniewui Siemiatkowskiui dėl įgaliojimų viršijimo, leidžiant CŽV steigti šalyje slaptą kalėjimą.
Europos parlamento nariai, atvykę į Lietuvą tirti minėto klausimo, kritikavo šalies valdžią dėl nutraukto tyrimo, ar Lietuvoje po rugsėjo 11-osios įvykių galėjo veikti du slapti CŽV kalinimo centrai. Tuo tarpu Rumunijos valdžia net nesiaiškino įtarimų dėl bendradarbiavimo vykdant kankinimus, pareiškė prancūzų teisininkė, vadovausi EP faktų surinkimo misijai, Helene Flautre.
(Los Angeles Times/Chicago Tribune/ Aberdeen American News (U.S.), Carol J.Williams).
Nuotraukoje: europarlamentarė Helene Flautre, kritiškai vertinanti Lietuvos atliktus tyrimus dėl CŽV kalėjimų.
2012.05.15
