Kai kurios istorijos paslaptys gali būti atskleistos atliekant medicininius tyrimus.
Maryland’o universiteto medicinos fakultete mokslininkai organizavo konferenciją, kur nagrinėtos žymių asmenų mirčių priežastys. Nemenkas dėmesys čia skirtas Sovietų Sąjungos vadovui Leninui.
53 metų Sovietų lyderis prieš savo mirtį 1924 metais patyrė keletą priepuolių, tačiau niekada nebuvo visiškai aišku, kas juos sukėlė. Skrodimo metu politiko smegenyse rastos susiaurėjusios kraujagyslės mirties priežasties išaiškinti nepadėjo.
Atsakymų ieškota ir šeimos istorijoje – Lenino tėvas mirė būdamas 54 metų ir, spėjama, kad jo kūne taip pat būta kraujagyslių susiaurėjimo.
Pasak vieno iš mirties priežasčių tyrinėtojo Dr. Philipo Mackowiako, keisčiausia yra tai, kad Leninas buvo gana jaunas ir neturėjo nė vieno rizikos faktoriaus. Jis niekada nerūkė ir neleido, kad kas nors rūkytų šalia. Jis nesirgo diabetu, neturėjo viršsvorio ir skrodimo metu nebuvo pastebėta jokių aukšto kraujo spaudimo požymių. Po lyderio mirties Rusijoje sklandė gandai, kad šį į kapus nuvarė venerinė liga – sifilis.
Kita priežastis, kuri galėjo sukelti mirtinus priepuolius – stresas. Nekyla ginčų, kad komunistų revoliucionieriaus gyvenime streso buvo gausu. Pavyzdžiui, žmonės nesiliovė mėginę Leniną nužudyti.
Yra manančių, kad komunistų partijos lyderį pribaigė Josifas Stalinas, pamažu nuodijęs ligonį. Lenino būklės blogėjimas buvo akivaizdus – po keleto priepuolių sutriko atmintis, jis turėjo iš naujo išmokti kalbėti, rašyti kaire ranka, galiausiai buvo paralyžiuota viena Lenino kūno pusė. Tačiau diktatorius buvo pakankamai stiprus, kad atsistotų ant kojų.
Yra išlikę dokumentai, kuriuose minima, kad paskutines keturias savo gyvenimo valandas Leninas kalbėjo ir judėjo, o vėliau prasidėjo konvulsijos, kurios, medikų teigimu, yra visiškai nebūdingos priepuolius patyrusiam žmogui.
Konferencijos dalyviai išsiaiškino, kad skrodimo metu toksikologinis tyrimas nebuvo atliktas. Galbūt Lenino mirties mįslės raktas slypi būtent čia?
2012.08.24