Valdančiosios partijos (kartu ir vadinamosios opozicinės, nes jos irgi dalyvauja teisės aktų priėmimuose bei „pinigų dalybose“), pasiskyrusios sau kelias dešimtis milijonų litų, o kitoms partijoms nepaskirdamos nė cento, suvaržydamos reklamą televizijoje, internete, spaudoje (pagal „įstatymus“ visos partijos turi mokėti vienodą reklamos mokestį) ir apsimetančios demokratinėmis, vėl bus atvestos į valdžią, kad toliau apkrautų mokesčiais (A. Kubilius tą jau pažadėjo daryti po rinkimų).
O pačios – klestėtų, pasidalinusios milijardais disponuojančias ministerijas. Viskas bus padaryta tų pačių „ištikimųjų“ partijos mylėtojų rankomis, taip užkraunant ant visos Tautos pečių nesąmoningo, netgi plėšikiško, valdymo vaisius. Tad atskirų partijų rinkėjai, balsuojantys už tas penkias – šešias partijas, jau eilę metų sėdinčias Seime, balsuoja už jų finansinę-politinę-teroristinę diktatūrą – taip galima įvardinti „valdymą“, kai sau pasiskiriamos ministerijos bei valstybės lėšos.
O tų partinių mylėtojų tikrai nedaug – už kiekvieną prie lovio atvestą partiją balsuoja tik 5–15 proc. atėjusiųjų į rinkimus, t. y. vos 2–5 proc. visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Tačiau jų pakanka, kad savo valią primestų visai Tautai. Štai kokia valdomosios demokratijos vertė. O jeigu dar įvertintume suklastotų biuletenių skaičių (tai daryti išmoko beveik kiekviena valdančioji partija – tą žino beveik kiekvienas sąžiningesnis rinkimų stebėtojas)!
Valdančiąsias partijas valdžioje išlaikyti padeda ir kiti specialiai sukurti kliuviniai rinkimų sistemoje. Rinkėjui apsispręsti balsuoti už priimtiną kandidatą („reitinguojant“) yra labai sunku, nes tuo pačiu jis privalo balsuoti ir už kandidato atstovaujamą partiją. (Pavyzdžiui, norėdami atiduoti savo balsą už Rytą Kupčinską ar Naglį Puteikį, privalėsite balsuoti ir už TS-LKD.)
Iš žmogaus atimama galimybė pasirinkti, o tai labai patogu tariamosios demokratijos gynėjams, jie suinteresuoti užmaskuoti visas „dėmes“ rinkimų sistemoje. Jau vien tai, kad likusioms partijoms uždrausta gauti bet kokių lėšų (tik iki 40 litų), atimta bet kokia galimybė gauti pinigų iš biudžeto, rodo valdančiųjų partijų nesąžiningumą.
Prieš tokį valdančiųjų partijų nesąžiningumą protestuoti turėtų ir visa Tauta, ir tos mažosios nuskriaustos, apgautos partijos, atsisakydamos dalyvauti rinkimų maskarade. Tačiau – tyla. Į ką toji tyla nuves? Ogi į dar didesnius mokesčius, verslo varžymą, į dar didesnį nedarbą, emigraciją ir tuo pačiu Tautos naikinimą.
700–800 tūkst. emigrantų, kurių skaičius nuolat auga – to negalima niekaip kitaip įvardinti, kaip tik Tautos naikinimu. Tad bet kuris rinkėjas, dešinysis ar kairysis, ypač savo valstybės patriotas, balsuodamas turi apsispręsti, ar jis ir toliau nori palaikyti ydingą, tiksliau pragaištingą, penkių šešių partijų diktatūrinę struktūrą, fiziškai ir dvasiškai naikinančią Tautos jėgas.
Ką patarti? Patarti tokiomis aplinkybėmis yra tikrai sunku. Galbūt, reikėtų balsuoti už naujas jėgas – „Drąsos kelią“, koaliciją „Už Lietuvą Lietuvoje“ ar „Lietuvos sąrašo“ kandidatus – tik taip kas nors galės pasikeisti mūsų tėvynėje. Aišku, neiškart.
Laikraštis „XXI amžius”
2012.09.25