Pagal Amerikos kariškių, kurie stengėsi įrodyti Sovietų Sąjungai savo pranašumą kosmose, sumanymą, atominių užtaisų sprogimai Mėnulio paviršiuje turėjo matytis nuo Žemės, rašo Frančesko Tortora laikraščio “Corriere della Sera” portale.
„Nuo kosminių varžybų, pradėtų šeštajame dešimtmetyje, iki žvaigždžių karų, pažadėtų Ronaldo Reigano devintojo dešimtmečio pradžioje šaltojo karo laikotarpis kaitino mokslinės fantastikos mėgėjų vaizduotę. Bet net drąsiausieji iš jų negalėjo numatyti, kad tarp projektų, kuriuos parengė dvi super valstybės, plano subombarduoti Mėnulį tikslas buvo vienas – įrodytų savo galingumą“, – rašo leidinys.
„Planas buvo parengtas JAV KOP po to, kai Sovietų Sąjunga paleido palydovą „Sputnik“, kad įbaugintų Maskvą ir sutelktų Amerikos visuomenės nuomonę. Projektas buvo pavadintas „A119“ ir pagrįstas jauno astronomo Karlo Sagano apskaičiavimais. Plane buvo numatyta paleisti branduolinę raketą į Mėnulio paviršių, kad išprovokuotų siaubingą sprogimą, kurį būtų galima matyti nuo Žemės“, – praneša korespondentas.
„Tačiau galų gale planas nebuvo realizuotas, nes, mokslininkų nuomone, misijos padariniai būtų tokie katastrofiški, jog radioaktyvus Mėnulio užkrėtimas galėjo pridaryti milžiniškos žalos Žemei.
Fizikas Leonaras Riffelis viename interviu pareiškė: „Laimei, plano buvo atsisakyta. Aš raustu vien nuo minties, kad tas projektas buvo kuriamas vien visuomenės nuomonei paveikti“. Amerikiečių rašytojas Ričardas Rodesas skeptiškai įvertino tokios misijos sėkmę. „Sunku įsivaizduoti, kad tų laikų raketos galėjo išeiti į Žemės orbitą ir suduoti smūgį Mėnuliui“, – rašo leidinys.
Šaltinis: “Corriere della Sera”
2012.12.09
