Haris Goldas (Harry Gold, 1910–1972) – amerikiečių chemikas, tiesiogiai dalyvavęs „atominės šnipų grupės“ veikloje. Atliko pagrindinio grupės agento Klauso Fukso kurjerio vaidmenį.
Tikroji Hario Goldo pavardė Henrikas Goldonickis. Jis gimė Rusijoje, bet jau 1914 metais jo šeima persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. 1922 metais H.Goldas tapo Amerikos piliečiu. Jis studijavo taikomąją chemiją Pensilvanijos universitete, o vėliau lankė Drekselio technologijos institutą Haviero universitete.
H.Goldo bendradarbiavimas su sovietų žvalgyba, sprendžiant iš visko, truko nuo 1934 metų baigiant 1945 metais.
Jis perduodavo rusams slaptą informaciją apie Amerikos atominę programą, kurią pats gaudavo iš britų mokslininko K.Fukso ir mechaniko Deivido Gringlaso, dirbusių atominėje laboratorijoje Los Alamose.
H.Goldas buvo susitikęs su K.Fuksu Niujorke septynis ar aštuonis kartus, kad gautų slaptų duomenų. 1945 metų vasarį jis vėl susitiko su K.Fuksu Kembridže, Masačiustso valstijoje, ir tas įteikė jam „gana rimtos informacijos“.
Kitas jų susitikimas įvyko 1945 metų birželį. H.Goldas leidosi į rizikingą kelionę „su persėdimu“. Iš pradžių jis pasirodė Santa Fe, Niumeksiko valstijoje, kur K.Fuksas jam davė plutonio bombos brėžinius ir konspektus.
Tos bombos bandymai buvo numatyti artimiausiu metu. Paskui H.Goldas nuvažiavo į Albukerką Niumeksiko valstijoje, kur įteikė 500 dolerių mechanikui kapralui Deividui Gringlasui, priskirtam į laboratoriją Los Alamose.
1945 metų rugsėjį, – po to, kai antrasis pasaulinis karas baigėsi Japonijos Hirosimos ir Nagasakio miestų atominiu bombardavimu, – K.Fuksas vėl susitiko su H.Goldu ir perdavė jam duomenų apie urano 235 gamybos tempus. H.Goldas savo ruožtu davė K.Fuksui instrukcijas, kaip užmegzti ryšį su sovietų kuratoriumi Londone.
1946 metais rusai atsisakė H.Goldo paslaugų už tai, kad pastarasis pažeidė konspiracijos taisykles. O 1949 metais Amerikos ir Anglijos kontržvalgybos aptiko K.Fuksą. Jo duoti parodymai leido FTB surasti H.Goldo pėdsakus, ir 1950 metų gegužės 22 dieną jis buvo suimtas, apkaltinus šnipinėjimu. H.Goldas dėl visko prisipažino ir įvardijo Gringlasą, Mortoną Sobellą, o taip pat Juliusą ir Ethel Rosenbergus. Visi jie buvo suimti.
1950 metų gruodžio 9 dieną H.Goldas stojo prieš teismą ir buvo nuteistas 30 metų kalėjimo. 1965 metais jis buvo paleistas pirma laiko ir apsigyveno Filadelfijoje.
Sovietai apdovanojo jį Raudonosios Žvaigždės ordinu. Jo operatyviniai slapyvardžiai buvo „Žąsinas“ ir „Raimondas“.
Nuotraukoje: : apie “atominės šnipų grupės” atstovą Harį Goldą buvo parašyta daug įdomių knygų. Šioje nuotraukoje – Aleno M.Hornblumo knygos viršelis.
2013.02.26
