Niekas tiek žalos negali padaryti, kaip iniciatyvūs neišmanėliai, nusitvėrę visuomenei svarbų reikalą tvarkyti. Artojo niekas nesodina lėktuvą valdyti, virėjos – kompiuterines programas kurti, o štai, pasirodo, kalbos gramatikos reikalus tvarkyti galima pavesti politikams, teršalų žalingumą aplinkai ir žmonių sveikatai vertinti – teisėjams.
Antai radosi Lietuvoje lenkų tautinės bendrijos partija Lenkų rinkimų akcija, kurios vadovas Valdemaras Tomaševskis, nebūdamas kalbininku, sugebėjęs į „reikalą“ įvelti dar ir kaimyninės Lenkijos politikus, jau kelinti metai drebina orą, reikalaudamas keisti lietuvių kalbos abėcėlę, vietovardžių pavadinimus.
Ir ką gi? Mūsų politikai, vardan „draugiškų kaimyninių santykių“, taip pat tūpčioja aplink tam nepalankią Lietuvos Konstituciją, valstybinės lietuvių kalbos gramatiką ir Lietuvos geografiją, kad jas pataisius, kaip lenkas norėtų. Batsiuvys žmonai pasakytų – nepatarinėk kaip batus taisyti, aš nesiūlysiu recepto blynams kepti. Tačiau čia jums ne batsiuviai, ne kepėjos, o politikai! Jie viską moka, viską gali…
Kitas, jau baudžiančio Dievo piršto besišaukiantis reiškinys, kurį bando legalizuoti teisėjai. Tai – buvusio Vilniaus „miegamojo“ mikrorajono dusinimas.
Lazdynų bei kitų artimų Vilniaus mikrorajonų gyventojai kelerius metus kentėjo smarvę, sklindančią iš Vilniaus miesto nuotekų valyklos, kuri, nors niekas netyrinėjo, ar turi tiesioginį neigiamą poveikį sveikatai, tačiau per keliamas neigiamas emocijas gyventojams akivaizdžiai darė psichinį poveikį. Smarvė dabar kažkokiais kvepalais tarsi apmalšinta, tačiau valykla palikta, veikia.
Buvo nustatyta, kad medicininių atliekų deginimo UAB „Senovė“ Jočionių gatvėje skleidžia kenksmingas atliekas. Prireikė didžiulių gyventojų pastangų, kad ta, neva pagal nekenksmingą projektą pastatyta, „krosnis“, būtų uždaryta.
Greta Lazdynų veikia antroji ir trečioji šiluminės elektrinės, biodegraduojančių atliekų kompostavimo UAB „Biastra plius“, magistraliniai dujotiekio tinklai, miesto vakarinis aplinkkelis, Vilniaus televizijos bokštas, Jankiškių vandenvietė, intensyvus transporto eismas Oslo bei Gariūnų gatvėmis. Kartu sudėjus šių objektų poveikį aplinkai, nors tokių tyrimų niekas nesivargina daryti, neabejotinai turi neigiamą poveikį šio ir gretimų mikrorajonų žmonių sveikatai.
Paaiškėjo, kad numatoma dar ir Komunalinių atliekų mechaninio bei biologinio apdorojimo įrenginių statyba Jočionių gatvėje. Kadangi Kazokiškių sąvartynas tebeveikia nelegaliai, reikia juk kažką su atliekomis daryti. Galvočiai nusprendė jas atiduoti Lazdynams ir tuo galutinai uždusinti „miegamąjį“ mikrorajoną.
Kadangi aukščiausios sveikatos ir aplinkos priežiūros institucijos į susidariusią padėtį nereaguoja, pelningoms statyboms bei pavojingam, tačiau pelningam verslui atsiveria neišmatuojamos galimybės; išsvajota buvusio Rubikono ir miesto mero Artūro Zuoko aukso gysla atsiveria.
„Lazdynų bendruomenės savivaldija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento galutinę vietos atrankos išvadą ir įpareigoti Departamentą priimti naują sprendimą, nustatantį, kad būtų įvykdytas Komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimas.
Šių atliekų sandėliavimas, rūšiavimas, perdirbimas, tolimesnis panaudojimas, avarijų tikimybė, darys reikšmingą poveikį aplinkai. Nežinomos sudėties medžiagų pramoninio srauto apdorojimas pagal teršimo aplinkai pavojų akivaizdžiai atitinka Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo įtvirtintą poveikio aplinkai vertinimo apibrėžimą.
Pareiškėjos teigimu, nėra argumentuotos išvados, kad parinkta tinkamiausia vieta statybai, taip pat duomenų, kad atliekų rūšiavimo veikla negalėtų būti vykdoma Kazokiškių sąvartyne. Išvadoje yra ignoruojami aplinkosaugos ir sveikatingumo klausimai, o prioritetas teikiamas komercinei ir infrastruktūros sričiai, neanalizuojami transporto srautai atliekoms suvežti bei perdirbtiems produktams išgabenti. Tačiau…
Regis, tokio kreipimosi į teismą rubikoninio tipo verslininkai bei miesto šeimininkai ir telaukė; teismuose verslininkų ir merijos teisininkų gvardijai susidoroti su materialiai neremiama visuomenine organizacija – juoko reikalas, juolab, kad teisėjai, pasirodo, ne tik teismines procedūras išmano, bet ir teršalų žalą aplinkai analizuoti bei vertinti moka, ką liudija 2013-02-25
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos (pirmininkė Egidija Puzinskaitė, teisėjai Henrikas Sadauskas, Nijolė Žalnieriūnienė) sprendimas.
O sprendimas toks: pareiškėjos asociacijos „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Skaitant sprendimo išvedžiojimus, akivaizdžiai nepamatuotus trečiųjų suinteresuotų asmenų (UAB „Sweco Lietuva“, UAB „VAATC“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys) tvirtinimus, neva miestas turės tik naudą, net didžiausiam neišmanėliui aišku, kad atliekos miesto panosėje gresia ligomis, diskomfortu, mikrorajono išsivaikščiojimu.
Ar nekyla visuomenei įtarimas, kad atliekų naikinimo reikalas ne tik numatoma smarve grėsmingas, bet ir nuo jo, esant tokiam vieningam sutarimui, sklinda korupcijos kvapelis?..
Žinotina, kad Vilniaus reikalų tvarkymas nėra vien miesto savivaldybės reikalas, nes Vilnius yra RESPUBLIKOS SOSTINĖ. Visuomenė laukia Seimo ir Vyriausybės ne tik užtariančio ar raminančio žodžio, bet ir veiksmų kenksmingiems sprendimams stabdyti.
Nuotraukoje: komentaro autorius Algimantas Zolubas.
2013.03.06
