„Lietuvių kalba neturi tapti derybų ar politinių susitarimų objektu”


Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikavo Darbo partijos deleguotą Švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį dėl jo pasirašyto įsakymo, palengvinusio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientams.

Po susitikimo prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė sakė: "Prezidentė atkreipė dėmesį, kad skirtingos egzamino sąlygos nepalankios ne tik lietuviams, bet ir tautinių bendrijų vaikams, kurie pasirinko mokytis lietuviškose mokyklose. Lietuva visada buvo daugiatautė, tokia ir išliks. Visi yra Lietuvos piliečiai, todėl jokių privilegijų niekam neturi būti. Visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos, kaip ir numato Konstitucija. Tokia yra principinė prezidentės nuostata".

Pasak atstovės spaudai D.Ulbinaitės, Prezidentė D.Grybauskaitė mano, kad Rytų Lietuvos piliečiai negali būti prasčiau išsilavinę nei visi kiti Lietuvos žmonės, o lietuvių kalba neturi tapti derybų ar politinių susitarimų objektu.

D.Ulbinaitė pabrėžė, kad savo nuomonę šalies vadovė išsakė sulaukusi 18 tūkst. Lietuvos piliečių, Rytų Lietuvos mokytojų, lietuvių švietimo draugijos "Rytas" ir kitų organizacijų pasipiktinimo. "Lietuvių kalba neturi tapti jokių derybų ar politinių susitarimų objektu", – teigė prezidentės atstovė spaudai, netiesiogiai primindama, kad ministro įsakymas buvo pasirašytas dėl koalicijos partnerės – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) – spaudimo. Valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, Darbo partija, partija "Tvarka ir teisingumas" bei LLRA.

Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis po susitikimo aiškino, kad palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas šį pavasarį įvyks, tačiau vėliau esą bus analizuojami jo rezultatai. "Iš tikrųjų, problemų yra. Rytų Lietuvoje jos gal ryškesnės, tačiau visoje švietimo sistemoje turime problemų. Tas įsakymas pasirašytas – kiek jis man patinka, kiek nepatinka, aš komentuoti nesiimsiu. Tačiau ką pažadėjau prezidentei, tai po egzamino rezultatų, kai bus pagal šią tvarką išlaikytas egzaminas, pristatyti rezultatus. Aš manau, kad mes šio įsakymo galiojimą ribosime", – teigė D.Pavalkis.

Klausiamas, ką reiškia "riboti įsakymo galiojimą", D.Pavalkis aiškino, kad tai susiję su svarstymais, kiek laiko jo įsakymas turi galioti. "Aš negaliu iš karto prižadėti, kad mes peržiūrėsime egzaminų rodiklius. Tačiau principinė nuostata yra, kad lietuvių kalbos egzaminą visi Lietuvos piliečiai laikytų tokį patį", – sakė D.Pavalkis.

Paprašytas patikslinti, kada lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų mokyklų abiturientams nebebus palengvintas, ministras teigė, kad realiai įsakymas skirtas šio pavasario egzaminui.  "Jis yra iki šio egzamino. Tai žino LLRA ir visi kiti. Po egzamino mes su egzaminų centru peržiūrėsime šito pagal naująją tvarkomą laikomo egzamino rezultatus", – sakė D.Pavalkis ir pridūrė, kad egzamino rezultatai gali būti tokie, kad iškreips visą sistemą. "Pavojus šito pasirašyto įsakymo tas, kad gali kristi bendras lietuvių kalbos mokėjimo lygis. Ir prezidentė šitą problemą akcentavo", – sakė ministras.

Valdančioji koalicija yra nusileidusi LLRA reikalavimui, ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams lietuvių kalbos egzamine įvedė dar daugiau nuolaidų nei buvo žadėta. Nuspręsta, kad rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį abiturientai galės rinktis nebe iš trijų, o iš septynių nurodytų autorių. Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius valstybinio egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame – nuo 350 iki 250 žodžių. Tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams leista egzamino darbe padaryti  daugiau kalbos klaidų. Nors rašinio apimtis sumažinta 100 žodžių, leistinų klaidų skaičius paliktas toks pat.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Laikraštis "XXI amžius"

2013.04.22

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *