Inesa Armanda buvo garsi aktorė, turėjusi gražią šeimą ir vaikų. Tačiau ši aplinkybė nesutrukdė jai viską mesti ir išvažiuoti į Rusiją pas Leniną. Apie tai daug ir smulkiai rašo žurnalistas Armando Torno laikraštyje “Corriere della Sera”.
Inesa Armanda (Inessa Armand) gimė Prancūzijoje, žymaus Paryžiaus operos dainininko ir ne mažiau žinomos aktorės šeimoje. Jos tikrasis vardas buvo Jelizaveta Inesa Stefan. Tačiau plačiąjai visuomenei ji žinoma būtent kaip Inesa Armanda.
Visi ją pažinojusieji vieningai pripažįsta, kad Inesa Armanda buvo nepakartojamo grožio moteris. Ypač išraiškingos buvo jos akys. Gilios, mąslios, skvarbios. Nenuostabu, kad, turėdama puikius fizinius duomenis, I.Armanda tapo aktore. Tačiau sulaukusi 25-erių metų amžiaus ji metė šeimą, finansinį komfortą ir pasinėrė į politiką. Ji laisvai, beveik be jokio akcento, kalbėjo keturiomis kalbomis: prancūziškai, vokiškai, angliškai ir rusiškai.
1903 metais, viešėdama Šveicarijoje, ji turėjo progos atidžiai perskaityti V.I.Lenino veikalus. Ir to užteko, kad gražuolė aktorė susižavėtų marksizmu. Ji tapo revoliucioniere. Aktyvia revoliucioniere.
Po tremties Sibire ji išvažiavo į Paryžių ir asmeniškai susipažino su Leninu. I.Armanda ir V.Leninas buvo labai skirtingi žmonės. Skirtingesnių ir būti negali. Tačiau susipažinę jie nebegalėjo išsiskirti. Juos išskyrė tik I.Armandos mirtis. Aktorė susirgo užkrečiama ir tais laikais neįveikiama liga – tifu. Ir 1920-aisiais mirė.
Ar galima sakyti, jog Leninas buvo pametęs galvą dėl I.Armandos grožio? Galima. Iš Lenino asmeninių laiškų paaiškėjo, jog jis į gražuolę kreipdavosi “tu”. Šitaip Leninas kreipdavosi tik į artimuosius. Į visus kitus, įskaitant kolegas ir draugus, Leninas viešai ir laiškuose kreipdavosi “jūs”. Lenino žmona Nadežda Krupskaja puikiai žinojo, kad jos vyras susižavėjęs ta gražuole. Beje, dėl šio susižavėjimo pats Leninas buvo prisipažinęs Nadieždai. Įsižeidusi N.Krupskaja ketino palikti Leniną. Bet skyrybų Leninas nenorėjo. Ne vien politiniais sumetimais. Jis nenorėjo netekti ištikimos, išmintingos, išsilavinusios žmonos. Ir vis nepajėgė savyje užgesinti žavėjimosi I.Armanda.
Vargu ar galima Leniną kaltinti bailumu. Tačiau bendraudamas su I.Armanda jis vis tik bijojo politinio skandalo ir apkalbų. Todėl daug sykių asmeniniuose laiškuose, adresuotuose savo gražuolei, teigė, jog “kai kurios frazės turi išlikti absoliučioje paslaptyje”. Pavyzdžiui, 1914-aisiais jis rašė: “Aš laimingas, kad mes susitikome po suvažiavimo. Bet tu su savimi pasiimk visus mūsų laiškus. Nereikia jų siųsti paštu. Juos gali atplėšti ir perskaityti.”
Beje, ne visi V.Lenino laiškai šia tema išliko. Galima tik spėti, kiek ten galėtų būti įdomios medžiagos meilės romanų mėgėjams. Juk I.Armanda ir V.Leninas ne tik negalėjo vienas kito pamiršti, bet negalėjo išvengti ir barnių, įsižeidimų, ilgų išsiskyrimų. Patys aštriausi, galintys sukompromituoti Leniną kaip revoliucionierių greičiausiai buvo specialiai sunaikinti, kitus, matyt, “pareguliavo” cenzūra.
Kai kuriuose buvusios Sovietų Sąjungos archyvuose esama net dokumentų, bylojančių, esą I.Armanda ir V.Leninas susilaukė kūdikio. Bet daugiau jokių žinių apie jų dukterį nėra. I.Armandos palaikai ilsisi Raudonojoje aikštėje, prie Kremliaus sienos, netoli žinomo dainininko Džono Rido kapo. Ir visai netoli nuo Lenino mauzoliejaus.
Parengta pagal “Corriere della Sera” publikaciją.
Nuotraukoje: gražuolė aktorė Inesa Armanda, kurią buvo įsimylėjęs Vladimiras Leninas.
2011.08.06
