Ką gi, su Ukraina kaip ir viskas aišku. Nes apsisprendė pagrindinis žaidėjas, nuo kurio priklauso baigtis. JAV.
Tokiais atvejais ne viskas politikoje skelbiama viešai. Tai, dėl ko sutarta ir kas nutarta, parodo įvykių eiga ir paprasta logika.
Pasaulyje subrendo du dideli konfliktai. Vienas – Europoje. Kitas – Artimuosiuose Rytuose. Abiejuose JAV pilna jėga dalyvauti ir visiškai kontroliuoti situaciją negali. Teko rinktis.
Iš vienos pusės Ukraina, kuri niekada nebuvo JAV įtakos zonoje. Kultūriškai, istoriškai, ekonomiškai glaudžiai susijusi su Rusija. Ateitis sudėtinga ir problemiška. Įtraukti šią teritoriją į savo įtakos sritį kainuotų be galo daug, tektų balansuoti ant didelio karo Europoje ribos, reikėtų imtis atsakomybės už suniokoto regiono ūkinę ir politinę ateitį ir įklimpti į ilgą varginančią kovą su neapibrėžta pabaiga.
Iš kitos pusės Artimieji Rytai. Pasaulio energetikos aruodas ir Sueco kanalo kontrolė. Globalios konfrontacijos tarp islamiškojo radikalizmo ir Vakarų židinys. Kur tiek karų kariauta, gyvybių ir lėšų iššvaistyta. JAV gyvybinių interesų ir beveik pilnos įtakos zona. Prarasti įvykių kontrolę čia dėl kylančios didžiulės islamistinės neprognozuojamos ISIL valstybės kūrimosi – didelis pavojus. Ne tik JAV, bet ir visiems Vakarams.
Pasirinkimas tarp regioninės įtakos ir kartu didelės problemos, kurią gali įgyti Ukrainoje. Ir globalios įtakos, kurią gali prarasti bei gyvybinės problemos, kurią gali išspręsti Artimuosiuose Rytuose.
Ir B.Obama pasirinko Artimuosius Rytus. Ten bus metamos jėgos. Ir ten neabejotinai bus rimtai kariaujama iki pergalės.
Europoje nubrėžta raudona linija ties NATO valstybių riba. Kuri bus sustiprinta. Ją peržengus bus reaguojama jėga. Ukrainai kariškai padedama nebus. Ginkluotės (ne kokių nors naktinio matymo prietaisų, šalmų ar liemenių, o rimtų ginklų) tiekimų taip pat nebus.
Tai kas gi bus?
Ekonominė – finansinė pagalba Ukrainai. Sankcijos Rusijai. Kuo toliau, tuo rimtesnės. Kurias su kiekvienu mėnesiu Rusija jaus vis labiau ir labiau. Rusijos įklimpimas į Ukrainą vis giliau ir giliau. Vis didesni ir didesni nuostoliai. Sekinanti Rusiją konfrontacija, kad priešininkas palaipsniui kuo labiau nusilptų.
Karų Europoje metu JAV niekada neprisidėdavo nuo jų pradžios. Laukti kol priešininkai išsikvėps, ateiti su didele jėga arbitro vaidmeniui – istorinė JAV tradicija. Galimybė įklampinti priešininką į neišsprendžiamą situaciją, kurioje jis lėtai pats save sunaikins, pažįstama dar nuo Afganistano laikų.
Ukraina karą laimėti nori, bet negali. Nes trūksta karinės jėgos Donbasui atsiimti. Rusija karą laimėti gali, bet nenori, nes trūksta karinės ir ekonominės jėgos užimtai valstybei išlaikyti.
Viskas truks ilgai. Kaip Rusiją dusins sankcijomis Vakarai, taip Rusija dusins Ukrainą. Sieks, kad Ukraina išsektų pirmiau, nei išseks pati Rusija. Provokuos, puldinės, reikalaus visokiausių teisių, užsukinės dujas.
Vis mėtys Donbasą kaip karštą bulvę Ukrainai, reikalaudama tokio statuso, kuris reikštų nepriklausomybės atsisakymą de facto. Nors po teisybei to Donbaso šašo su savo sugriautu ūkiu ir milijonais įtūžusių putinofilų ir pensininkų nei Ukrainai, nei Rusijai nereikia.
P.Porošenka yra Donbaso įkaitas. Atsisakyti jo negali ir negalės. Realiai valdyti negali ir vargu ar artimiausiu metu galės. Tačiau privalo tvarkyti regiono ūkį, mokėti pensijas, išlaikyti infrastruktūrą ir biudžetines įstaigas ir t.t.
Separatistų ir Rusijos pajėgos nesitrauks iš Donbaso ilgai ilgai. Dėl visų vidaus problemų bus kaltinamas Kijevas, steigiamos visokiausios antiukrainietiškos partijos ir judėjimai, bauginama ir terorizuojama ukrainietiškoji regiono gyventojų dalis. Vis bus bandoma sukiršinti Ukrainą iš vidaus, sukelti nepasitenkinimą pralaimėjimais kare, papirkinėti ir veikti per savo gausią penktąją koloną, ką Rusija jau darė metų metais ir yra puikiai įgudusi.
Baigtis priklausys ne tik nuo ES ir JAV ekonominės pagalbos Ukrainai masto. Ir ne tik nuo to, kaip greitai, kaip ir kokia kaina išsispręs Artimųjų Rytų krizė.
Viskas galiausiai priklausys nuo kainos. Nuo naftos kainos, ant kurios kabo Rusijos biudžetas ir kuriai visi šie įvykiai neabejotinai turės įtakos. Nuo kainos, kurią Rusija pasirengusi ir pajėgi sumokėti už Ukrainos išlaikymą savo orbitoje. Nuo kainos, kurią ES ir JAV pasirengusios sumokėti už Rusijos sustabdymą. Ir kurią Ukraina yra pasirengusi sumokėti už savo laisvės galimybę.
Ši kaina labiausiai priklauso nuo ukrainiečių tautos subrendimo savai valstybei. Nes kiti Ukrainoje pralaimėjimo atveju gali prarasti dalį savo interesų ir įtakos. Ukraina gali prarasti pati save.
Aišku tik tai, kad viskas iki galo nėra aišku. Nes bus visokių atsitiktinumų, nenumatytų iš anksto situacijų. Provokacijų, pakariavimų ir derybų, paliaubų ir vėl pakariavimų. Vietinių vadukų iniciatyvų, keršto akcijų ir spontaniškų susidūrimų.
Bet vienas dalykas tai aiškus visiškai. Jokio trečiojo pasaulinio nebus.
Su sąlyga, kad žaidimo dalyviai nėra neprognozuojami ligoniai.
Kol kas į tai nepanašu. Nes nei viena šalis sveiko proto ir savo interesų ribų realiuose veiksmuose neperžengė.
Nuotraukoje: JAV prezidentas Barakas Obama su žmona.
2014.09.12; 15:52
