Amerikiečių žurnalistas Nikolas Danilofas 1986-aisiais buvo tapęs svarbia figūra žvalgybinėse intrigose. Maskvoje jį 1986-aisiais areštavo KGB agentai, ir tas sufabrikuotas areštas vos nesužlugdė garsiojo tuometinių JAV prezidentų Ronaldo Reigano ir Michailo Gorbačiovo susitikimo Islandijoje.
Žurnalistas N.Danilofas atstovavo vieną amerikiečių laikraštį. Jis turėjo oficialią Maskvos akreditaciją. Žodžiu, Rusijoje žurnalistu dirbo oficialiai, legaliai, nepažeisdamas jokių to meto galiojusių Sovietų Sąjungos įstatymų. KGB darbuotojai jį sulaikė 1986-ųjų rugpjūčio 30-ąją, lygiai po savaitės, kai Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai Amerikoje sučiupo KGB darbuotoją Genadijų Zacharovą, turėjusį diplomatinę Jungtinių Tautų Organizacijos darbuotojo akreditaciją.
Kodėl buvo sulaikytas amerikiečių žurnalistas? Tą lemtingąją dieną jis Maskvoje netoli savo buto susitiko su pažįstamu rusu, kuris jam perdavė paketą su neva kai kurių straipsnių iškarpomis. Bet iš tiesų žurnalistui perduotame pakete buvo paslėptas smulkus Afganistano žemėlapis su žinybiniu antspaudu “Slaptai”. Žemėlapyje buvo tiksliai užfiksuotos rusų karinių objektų koordinatės. Be to, pakete buvo ir 26-ių rusų kariškių, tarnaujančių Afganistane, nuotraukos. Greičiausiai priklausiusių sovietų karinei žvalgybai GRU. Kai tik minėtasis paketas su neva laikraščių iškarpomis atsidūrė amerikiečių žurnalisto rankose, iš netoliese stovėjusio autobuso iššoko aštuonetas KGB darbuotojų civiliais drabužiais ir N.Danilofui užlaužė rankas.
Tuometinis SSRS lyderis M.Gorbačiovas viešai pavadino žurnalistą “šnipu, kuris sugautas nusikaltimo vietoje su akivaizdžiausiais įkalčiais”. Tuo tarpu pats žurnalistas kategoriškai neigė jam inkriminuojamus nusikaltimus. O Vašingtono politikai pareiškė, kad N.Danilofo sulaikymas Maskvoje – “tipiškas rusų elgesys ieškant įkaitų”.
Oficialusis Kremlius čia pat pasiūlė amerikiečiams keistis šnipais. Amerika atkirto, jog “pasikeitimo šnipais” nebus, kadangi N.Danilofas – viso labo žurnalistas, o ne žvalgybininkas. Tada oficialioji Maskva pareiškė turinti įrodymų, jog minėtasis žurnalistas turėjo ryšių su JAV ambasados Maskvoje darbuotoju Polu M.Stombau, 1985 metais išsiųstu iš SSRS dėl “elgesio, nesuderinamo su diplomatine veikla”.
Oficialūs SSRS lyderiai taip pat tvirtino, esą žurnalistas N.Danilofas palaikė ryšius su kitu iš šalies išvytu Amerikos ambasados Maskvoje darbuotoju Muratu Natirbofu. KGB vadovybė išvytąjį M.Natirbofą viešai vadino “CŽV agentūros Sovietų Sąjungoje vadovu ir koordinatoriumi”.
Žurnalistas N.Danilofas rusiškame kalėjime praleido iš viso 13-a parų. Po to jį išsiuntė į Ameriką. O amerikiečiai iš nelaisvės maždaug tuo pat metu paleido suimtąjį KGB karininką G.Zacharovą. JAV prezidentas R.Reiganas nesiliovė tvirtinęs, jog JTO struktūrose rusai turi infiltravę net 25 aukšto rango savo agentus, dirbančius prisidengus diplomatinės neliečiamybės dokumentais. Kai kurie amerikiečių šaltiniai vis tik mano, kad tiek daug rusai neturėjo inkorporavę KGB agentų į oficialias JTO struktūras. Rusai gi tvirtino, jog Jungtinėse Tautose neturi nė vieno savo slaptųjų tarnybų agento.
Incidentas dėl sulaikyto žurnalisto galutinai išspręstas 1986-ųjų rugsėjo 30 dieną, kada JAV ir SSRS pareiškė, jog aukščiausio lygio derybos tarp R.Reigano ir M.Gorbačiovo įvyks Islandijos sostinėje Reikjavike spalio 11 – 12 dienomis. Šį pranešimą oficialioji SSRS informacinė agentūra TASS paskelbė 9 valandą 50 minučių ryte. O maždaug tuo pat metu, tik keturiomis minutėmis vėliau, KGB darbuotojas G.Zacharovas Niujorko teismui pareiškė, jog neginčija jam inkriminuojamos veikos dėl špionažo.
Po šio pareiškimo Niujorko teisėjams “Aerofloto” kompanijos lėktuvu G.Zacharovas išskrido į Maskvą. N.Danilofo skrydis atgal į Ameriką truko kiek ilgiau, nes tai buvo netiesioginis skrydis su keliomis tarpinėmis stotelėmis Europoje.
JAV prezidentas R.Reiganas šio pasikeitimo niekad niekur neįvardino kaip “pasikeitimo šnipais, kadangi žurnalistas, amerikiečių teigimu, neturėjo nieko bendro su JAV slaptosiomis tarnybomis”. Tačiau pasikeitimas šnipinėjimu apkaltintais asmenimis vis tik surengtas. Be kita ko, Maskva tomis dienomis leido iš Sovietų Sąjungos išvykti ne tik žurnalistui N.Danilofui, bet ir keliems disidentams, tuo metu kalėjusiems sovietiniuose lageriuose.
Amerikos slaptųjų tarnybų analitikai spėja, jog KGB nusprendė vargšą N.Danilofą “pakišti” dar 1984-aisiais metais, kada į oficialų žurnalisto ofisą atėjo vienas rusas, apsimetęs stačiatikių bažnyčios tarnu. Stačiatikių popu save vadinantis rusas pasiskundė Amerikos žurnalistui, kad Sovietų Sąjungos valdžia grubiai pažeidžia jo kaip religingo žmogaus teises. N.Danilofui šis vizitas pasirodė įtartinas. Stačiatikių atstovas jam kėlė įvairiausių įtarimų. Vis tik žurnalistas nutarė perduoti Amerikos ambasadai vyriškio laišką.
Įdomu tai, kad 1985-aisiais metais minėtas popas į N.Danilofo pašto dėžutę įmetė dar vieną laišką. Tame voke buvo aptiktas dar vienas vokas – su laišku, adresuotu tuometiniam Amerikos CŽV vadovui. Tačiau – dar ne viskas. Antrąjame voke buvo paslėptas trečiasis vokas, kuriame buvo šiek tiek slaptos informacijos apie naujausią sovietų armijos ginkluotę.
1985-aisiais metais vasario mėnesį žurnalistą į svečius pasikvietė Amerikos ambasados Maskvoje vadovybė. Amerikos korespondentas buvo nuvestas į kambarį, apsaugotą nuo bet kokių nesankcionuotų pasiklausymų. JAV ambasados darbuotojas paprašė pasakyti jį aplankiusio stačiatikio vardą, pavardę ir nurodyti jo namų telefono numerį.
Po kelių mėnesių žurnalistas vėl buvo pakviestas į JAV ambasadą Maskvoje. Pokalbis su ambasados darbuotoju ir vėl įvyko toje nuo pasiklausymų apsaugotoje patalpoje. Amerikos diplomatai pasakė N.Danilofui, kad jį aplankęs stačiatikis greičiausiai yra KGB agentas ir provokatorius. Būtina pastebėti, jog po šio slapto pokalbio iš SSRS buvo išvytas JAV ambasados Maskvoje darbuotojas M.Stombau. Manoma, kad būtent ponas M.Stombau rinko duomenis apie minėtą “stačiatikį” ir išsiaiškino apie galimus jo ryšius su KGB.
Kaip rusai sužinojo apie žurnalisto N.Danilofo ir CŽV darbuotojo M.Stombau slaptą pokalbį Amerikos ambasados Maskvoje patalpose? Tikslių duomenų nėra. Tačiau galima spėti, jog išsiaiškinta pagal “laišką, adresuotą ponui M.Stombau”. Tuometinė KGB vadovybė nusprendė paskelbti kai kurias ištraukas iš minėto laiško savo spaudoje. “Pravdoje” buvo cituojamas laiškas: “Brangus ir gerbiamas drauge. Patvirtiname, kad laiškas, jūsų perduotas žurnalistui vasario 24-ąją, pasiekė adresatą. Mes labai vertiname jūsų bendradarbiavimą”.
Grįžęs į Ameriką žurnalistas N.Danilofas savo prisiminimuose prisipažino padaręs klaidą – jam derėjo to “stačiatikio” laišką čia pat sudeginti. O jis KGB provokatoriaus pakištą laišką nunešė į Amerikos ambasadą.
Nuotraukoje: tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.
(Laikraštis “XXI amžius” spalio 19-ąją išleidžia dar vieną specializuoto priedo “Slaptieji takai” numerį. Norintieji įsigyti gali kreiptis adresu: gilanis.gintaras@gmail.com).
2011.10.18
