Mokslotyros institutas serijoje „Lietuvių Tauta“ 2015 m. išleido istoriko Algimanto Liekio iš Amerikos lietuvių periodinių ir vienkartinių leidinių sudarytą knygą „Juokdariai, vienykitės“.
Knygoje pateikiami juokai iš Amerikoje leistų periodinių ir vienkartinių leidinėlių yra parengti tokie, kurių Lietuvos bibliotekose beveik neįmanoma rasti. Tačiau tenai tų leidinėlių tiražai buvo palyginti gan dideli ir dar šiandieną dažnas senesnis išeivis JAV ar Kanadoje prisimena juos ir, žiūrėk, kokiame susibuvime suskelia juokelį iš nurodytų leidinėlių.
Tarp tokių yra ir juokų, skelbtų Amerikos lietuvių humoro ir satyros periodiniuose ir vienkartiniuse leidinėliuose, kaip „Akėčios“ (JAV, 1964-1968 m.), „Amerikos lietuvių juokai“ (vienkartinis leidinėlis, JAV, 1927 m.), „Dagys“ (JAV, 1910-1911m.), „Dainos – juokeliai net linksta keliai“ (vienkartinis leid., JAV, 1916 m.), „Nusišypsok“ (vienkartinis leid, 1935 m.), „Skunkė“ (Kanada, laikraštis, 1953 m.), „Smeigtukas“ (JAV, 1958 m.), „Svirplys. Dainuškos, kupletai“ (vienkartinis leid. JAV, 1941 m.), „Vėpla“ (Kanada, 1955 – 1958 m.), „Tarka“ (1911-1918 m., 1953 m.), „1928 metų juokų, dainų ir sapnų orakulas“ (vienkartinis leid, JAV, 1928 m.) ir kiti. (Algimantas Liekis, iš Pratarmės)
XXX
Sudarytojui leidus, skelbiame kai kurias ištraukas ir iliustracijas iš šios knygos.
Sužinosim
Senutė rusė pasakoja anūkui pasakas. Pritrūkusi pasakų, ima jam pasakoti apie Rusijos valdovus.
Caras Nikolajus buvęs negeras, nesirūpinęs vargšais žmonėmis, užtat valdžią paėmę kiti ir jį nužudę. Po jo buvęs Leninas. Jis mylėjęs vargšus, geras buvęs. Po jo buvęs Stalinas – mučitelis, dušitelis (kankintojas, smaugėjas). Tas jau numiręs.
O paskui? – klausia vaikas.
O paskui Chruščiovas.
O koks jis? – klausia vaikas, nebesulaukęs kol pasakys.
Palauk, sūneli, numirs – sužinosim, dabar jis dar valdžioj.
Kas atsitinka
Klausimas: Kas atsitinka užsienio komunistams, kai jie apsigyvena TSRS?
Atsakymas: Greit pagyja nuo raudonligės ir apserga snukio ir nagų liga (gyvulių ligos). (Pradeda vogti ir meluoti.)
Kuris geresnis
Du Tarybų Sąjungos piliečiai kalbasi. Vienas klausia kitą:
Kaip jums atrodo, kuris mūsų valdovų geresnis?
O iš ko aš galiu nuspręsti?
Na, juk vis tiek žinai, kaip prie kurio žmonės jautėsi ir jaučiasi.
Tai galiu pasakyti. Lenino laikais žmonės jautėsi kaip tamsiam tunely: visi matė šviesą ir ėjo pirmyn; Stalino – kaip autobuse, kur vieni sėdi, kiti stovi, ir visus krato; Chruščiovo – kaip lėktuve, kur vienas vairuoja, o kitiems darosi bloga; Kosygino su Brežnevu – kaip gimdymo namuose, kur visi laukia ir patys nežino ko.
Iš įpročio
Po paskutinio pinigų pakeitimo 1961 m. Tarybų Sąjungoje naujojo rublio vertė dešimtį kartų padidėjo.
Žmonės, norėdami geriau suprasti kainas, ilgą laiką vertę naujais rubliais lygindavo su kaina sena valiuta.
Kartą vyras, parėjęs iš darbo, pasakoja žmonai apie lėktuvo katastrofą, kurioje žuvę 100 žmonių.
Tai senais būtų tūkstantis! – sušuko žmona.
Kuo skiriasi?
Klausimas: Koks skirtumas tarp Tarybų valdžios ir paprasto plėšiko?
Atsakymas: Skirtumas yra toks, kad paprastas plėšikas savo auką pirma nužudo, o paskui apiplėšia, o Tarybų valdžia pirma apiplėšia, o paskui su ceremonijom nužudo.
(Šis anekdotas pasirodė po sušaudymų už auksą ir svetimą valiutą. Vilniuje buvo nuteisti mirties bausme 4 žydų tautybės piliečiai.)
Lengvai išsprendė
Chruščiovas, kalbėdamas su prezidentu Kenedžiu, gyręsis, kad jam visose srityse sekasi. Tik dviejų problemų dar vis negalįs išspręsti, būtent: niekaip negalįs savo liaudies atpratinti nuo religijos, ypač naujai užimtų kraštų: jokios priemonės, nei bažnyčių uždarinėjimas, nei bausmės nepadedančios, vis tiek žmonės eina į bažnyčią.
Antra problema – tai butų trūkumas, niekaip nepajėgiantis išvystyti tokio statybos tempo, kad bent įmanomai aprūpintų liaudį.
Prezidentas Kenedis atsakęs, kad tai nesunkiai išsprendžiamos problemos:
Pakabink bažnyčiose savo paveikslą, ir niekas ten nebeis. Atidaryk sieną į Vakarus, ir butų užteks visiems, dar ir tuščių turėsit.
Tarybinė informacija
Kai Chruščiovas lankėsi Amerikoje pas prezidentą Eizenhauerį, sutarę abu padaryti bėgimo lenktynes. Paskirtu laiku abu startavę. Prezidentas Eizenhaueris greit pralenkęs Chruščiovą ir atbėgęs pirmas.
Maskvos TASS TSRS praneša apie įvykusias lenktynes:
„Chruščiovo atvykimui pagerbti buvo suruoštos tarptautinės bėgimo lenktynės. Tarybų Sąjunga laimėjo antrą vietą, o amerikietis atbėgo priešpaskutinis“.
Daug girtuoklių
Būdamas Amerikoje, Chruščiovas metęs priekaištą amerikiečiams, kad jų krašte esą labai paplitęs girtuokliavimas, gatvėse esą galima matyti daug girtų.
Amerikiečiai teisinosi, kad girtų esą galima matyti tik savaitgaly, darbo dienomis visi dirba, niekas negirtuokliauja. Chruščiovas vis tiek tvirtinęs savo. Tada amerikiečiai davę jam į abi rankas po revolverį ir leidę darbo dieną vakare po dešimtos šauti į kiekvieną sutiktą girtą žmogų.
Chruščiovas išėjęs į gatvę ir tuojau sutikęs girtą, nušovęs ir nuėjęs toliau. Kiek paėjęs vėl sutikęs girtuokį ir nušovęs. Taip pravaikščiojęs iki vidunakčio, iššaudęs visus šovinius ir sugrįžęs į nakvynės vietą atsigulęs ir užmigęs.
Rytą radęs atneštą naują laikraštį, pažvelgęs ir išsigandęs. Pirmam puslapy stambiom raidėm buvo parašyta: „Kažkoks senyvas, plikas kaubojus šią naktį iššaudė visą Tarybų Sąjungos pasiuntinybę.“
Išmesti batai
Kartą amerikiečių žurnalistas, vaikščiodamas Maskvos gatvėmis, pamatė dideles eiles žmonių, besigrūdančių prie krautuvės. Panoro sužinoti, kodėl ten žmonės taip veržiasi. Pastovėjęs šalia eilės pamatė atsigrūdantį per minią iš krautuvės suprakaitavusį žmogų su kažkokiais batais rankose. Prišokęs prie jo ir paklausęs:
Kas čia yra, kodėl žmonės čia susirinkę, ko jie nori?
Botinki vybrosili (batų išmetė), – pasakė žmogus, rodydamas nusipirktus blogos kokybės batus.
Amerikietis, pažiūrėjęs į batus, nesuprasdamas reikalo, atsakęs:
Tokius batus ir pas mus išmeta (atseit į šiukšlyną).
(Vybrosili – išmetė – tai reiškia: išmetė į vidaus rinką, parduoti savo piliečiams.)
Daugiau
Po pinigų pakeitimo Tarybų Sąjungoje 1961 m. tris mėnesius galiojo abeji pinigai.
Vienas pilietis klausia kitą:
Ką galima nupirkti už seną rublį?
Nieko.
O ką už naują?
Dešimt kartų daugiau.
Kas greičiau
Pas tarybinį kosmonautą ateina svečias ir randa namie tik vienus vaikus, tėvų nė vieno nėra.
Kur tėvai, ar greit grįš? – klausia svečias.
Tėvas išlėkė į kosmosą, jis greit grįš, o mama nuėjo į eilę pirkti miltų, ji tai negreit pareis, – paaiškina vaikai.
Leninas skundžiasi
Po Stalino nuvainikavimo Leninas mauzoliejuje ėmęs skųstis, kad Stalinas dvokia.
Stalinas, išgirdęs skundą, atsakęs:
Dvoktum ir tu, jeigu tave Chruščiovas būtų taip apdergęs.
Jei atidarytų sieną
Vienas sovietų žydelis, užklaustas, ką jis darytų, jeigu atidarytų Tarybų Sąjungos sieną, atsakė:
Lipčiau į medį.
Kodėl?
Kad visi bebėgdami manęs nesutryptų.
Statybos tempas
Kitą kartą amerikietis ginčijasi su rusu, kieno statybos tempas didesnis.
Amerikietis sako:
Pas mus viskas statoma negirdėtu greitumu: vieną namo galą dar stato, o kitame jau gyvena.
Pas mus dar greičiau, – sako rusas: – vieną namo galą dar stato, o kitą jau remontuoja.
Nedidelis prašymas
Antrojo pasaulinio karo dienomis ateina pas Dievą Hitleris ir sako:
Viešpatie, turiu į Tave vieną didelį prašymą: padėk man sunaikinti tą nelabą komunizmą.
Po to ateina Stalinas ir prašo:
Dieve, aš Tavęs nebepersekiosiu, aš į Tave melsiuos, tik padėk man sunaikinti tuos prakeiktus fašistus.
Čerčilis, atėjęs iš paskos, sako:
Viešpatie, mano prašymas labai menkas, aš nieko daugiau nenoriu, tik patenkink anų abiejų prašymus.
Už nuopelnus
Vienas žydas daug pasidarbavo Spalio revoliucijos labui. Už didelius nuopelnus Stalinas pasikvietė jį apdovanoti ir paklausė, ko jis norėtų už savo nuopelnus.
Žydelis kukliai padėkojo už įvertinimą ir sakėsi nieko daugiau nenorįs, visko esąs patenkintas, džiaugiasi, kad turėjo galimybę pasitarnauti brangiai savo tėvynei. Tuo jis visiškai esąs atlygintas.
Stalinas būtinai pareikalavęs pasakyti, kokių dovanų jis norėtų ir, jeigu jis dar kuklinsis, užpyksiąs.
Jeigu taip, – sako žydelis, – tai, prašau, duokit man vizą į Ameriką.
2015.07.14; 06:57
