Apgaulingi “Lelijos” žiedai

AB “Lelija” generalinė direktorė Genė Zaveckienė pastaraisiais metais pelnė du apdovanojimus. 2009 m. lapkritį Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo ją “Lietuvos metų verslininkės/vadovės” prizu. Pernai gruodžio 21 d. prie Prezidentūros Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo surengtoje protesto akcijoje buvo pristatytas G.Zaveckienei skirtas simbolinis ordinas “Už sėkmingą vergų darbo organizavimą” (riestainis su grandine). Šia akcija norėta atkreipti visuomenės ir Prezidentės dėmesį į “įmonės Rokiškio filiale klestintį darbuotojų išnaudojimą, kuris pasiekė civilizuotam žmogui sunkiai suvokiamą ribą”.

Pasak Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės I.Judinos, situacija “Lelijoje” nesikeičia jau daugelį metų. Dar 2007 m. laikraštis “Lietuvos profsąjungos” rašė, jog dėl laiku neišmokėtų prieš Kalėdas atlyginimų “Lelijos” bendrovės Rokiškio siuvimo įmonės darbuotojai grasino ir pradėjo streikuoti.

Rokiškio “Lelijos” moterys verčiamos dirbti net ir šeštadieniais, tačiau už šį alinamą darbą dauguma negauna net minimalaus užmokesčio, kurį garantuoja valstybė ir įstatymai, – o juk Darbo kodekso 187 str. 3 dalis reglamentuoja darbuotojo mėnesinę algą, ji negali būti mažesnė už Vyriausybės nustatytą minimalų dydį (šiuo metu – 800 litų – Red.).

Profsąjungų atstovai pateikė duomenų iš kelių AB “Lelija” algalapių.

Moteriai, kuri rugpjūčio mėnesį dirbo 24 dienas 192 valandas – t.y. ne tik 5 darbo dienas per savaitę, bet ir du šeštadienius – buvo išmokėta 513,37 Lt. O štai kitai darbuotojai, kuri rugsėjo mėnesį dirbo 22 dienas 176 valandas, buvo išmokėta 550,28 Lt.

Akivaizdu, kad tokio vergiško “atlygio” neužtenka net būtiniausių poreikių tenkinimui. Tačiau net ir šie pinigai nėra mokami laiku.

Daugelis “Lelijos” moterų augina nepilnamečius vaikus. Kad jie nebadautų, sunkiai dirbančios motinos yra priverstos imti paramą maisto produktais ir registruotis darbo biržoje kaip ieškančios papildomo darbo (nors papildomai dirbti nebepajėgtų tiesiog fiziškai) vien tam, kad įgytų teisę prašyti lengvatų už šildymą. Tai absurdiška situacija, kai privati įmonė, auginanti pelnus iš ciniško išnaudojimo, užkrauna valstybei naštą išlaikyti savo vergus.

“Tai ekstremali situacija, kuri turės ilgalaikių neigiamų pasekmių – tokios įmonės kaip AB “Lelija” Rokiškio filialas išdegina žmogiškumą ir palieka aplink save socialinę dykrą”, – teigia akciją organizavusių profesinių sąjungų vadovai I.Judina ir V.Bakas.

Tokia vergovinė sistema egzistuoja ne vienoje “Lelijoje” – panašių lelijų yra daug. Ar galima pakeisti tokią sistemą? Klausimas ne tik valdžiai, ir pirmiausia jai, bet ir darbo žmonėms. Minėta akcija didesnio visuomenės dėmesio nesusilaukė. Solidariai palaikyti vergų neatvyko nei Lengvosios pramonės profesinės sąjungos (“Lelijos” profesinė sąjunga yra šios šakinės sąjungos sudėtyje), nei nacionalinio LDF centro atstovai.

Tas prakeiktas nuolankumas, anot lietuviško filmo pavadinimo, ir pasyvumas vis dar trukdo žmonėms solidarizuotis ir vieningai priešintis neteisybei. Logika paprasta: kol manęs tai neliečia, nesikišu.

Žurnalas “Gairės”, 2011 metų sausis, Nr. 1

2011.02.14