“Aš nežinojau, kad Čičolina filmavosi pornografiniuose filmuose”


Print

Rugsėjo mėnesį į Valstybės Dūmą posėdžiauti sugrįžo deputatai. Rusijos laikraštis “Moskovskij komsomolec” paskelbė interviu su visų Valstybės Dūmos frakcijų lyderiais. Kalbėtasi ir su skandalinguoju, niekad žodžio kišenėje neieškančiu, demagogijos meną tobulai įvaldžiusiu Liberalų demokratų partijos vadovu Vladimiru Žirinovskiu. Pateikiame pačias ryškiausias ištraukas iš jo pasakojimo. Beje, perskaitę interviu sužinosite, kam jo žmonai reikalingi net aštuoni prabangūs butai Maskvos centre, ar tikrai Vladimiras Volfovičius iki šiol važinėja senučiu “Zaporožiečiu” ir kokių reikalų vedinas kadaise susitiko su seksualiąja Čičolina.

Jūsų frakcija Rusijos Valstybės Dūmoje – pati jauniausia. Bet po penkerių metų kai kas jums galbūt reikš priekaištus, kad esate per senas vadovauti frakcijai…

Paliksiu postą nedelsiant, tą pačią dieną. Tegul tik atsiranda bent vienas žmogus, kuris drįstų pasakyti: “Aš pasiruošęs vadovauti Liberalų demokratų partijai”. Jau praėjo dvidešim dveji metai, bet kažkodėl niekas nenori imtis šios atsakomybės. Prašau, maldaugu, ieškau kandidato po visą šalį klausdamas, kas norėtų atsisėsti į mano kėdę. Nė vieno laiško, nė vieno pasiūlymo. Nė vienos rekomendacijos. Aš suprantu. Juk tai labai sunku – vadovauti vienai iš Rusijos politinių partijų. Beje, vadovauti tenka opozicinei partijai ne kur nors Amerikoje ar Britanijoje, bet būtent Rusijoje, kur sąlygos specifinės. Be jokio palaikymo.

Norėtume patikslinti sąvoką “opozicinė”… Koks stambiausias buvo jūsų kompromisas derantis su valdžia?

Jie tiesiogiai atvirai nieko niekad neprašė. Nei Vladimiras Putinas, nei Borisas Jelcinas, nei Dmitrijus Medvedevas. Mes jiems nepavojingi. Mes ne komunistai, ir nespausime šalies atgal. Mes ne – Prohorovas. Mes nebandysime grįžti į B.Jelcino laikus. Mes – ne ultradešinieji, kad, neduok Dieve, kasdien rengtume Maniežo aikštėje riaušes. Mūsų pozicija – labai tiksli, be neapykantos, pykčio, pagiežos. Mes laikomės politikos, kai susitariama tarpusavyje: tu – neišikimas, aš – neištikimas, bet vis tiek elkimės taip, kad neiširtų šeima. Tegul šeima išlieka.

Kas dalyvaus Rusijos prezidento rinkimuose – V.Putinas ar D.Medvedevas?

Į rinkimus jie eis abudu. Ir eis dar Rusijos komunistų partijos atstovas ir kažkas iš mūsų partijos. Būsimuosiuose Rusijos prezidento rinkimuose bus keturios kandidatūros. Tegul Rusijos žmonės sprendžia, kam tapti prezidentu. Jei į antrąjį rinkimų turą pateks V.Putinas ir D.Medvedevas, tada tikrai įsiplieks tikra konkurencija.

Kuo remiatės šitaip sakydamas? Ar tikslios jūsų prognozės?

Abu jie jau pradėjo savo rinkimines kampanijas. Jei vienas kuris iš jų staiga nutiltų, būtų sensacija. Bet iki šios dienos jie abu daro tik tai, kas gali turėti įtakos rinkiminei kampanijai. Nė vieno balsas nevirpa, nė vienas nenuleidžia žemyn akių. Kol kas jie abu kupini ryžto – abu dalyvaus Rusijos prezidento rinkimuose.

Tačiau pats geriausias variantas būtų toks: į antrąjį turą pakliūnu aš arba Ziuganovas ir kažkas iš jų. Arba Putinas, arba Medvedevas. Ir tada rusų tauta galėtų nuspręsti, ar jiems reikalingas naujas prezidentas iš Sankt Peterburgo. Vladimiro Putino vietoje aš taip padaryčiau. Jei jau Amerika siunčia ženklus, kad V.Putinui nederėtų dalyvauti prezidentiniuose rinkimuose, aš taip atsakyčiau. Norite laisvųjų rinkimų? Prašau. V.Putinas neina į rinkimus. Rinkimuose savo jėgas išmėgins Medvedevas, Žirinovskis ir Ziuganovas. Ir kas laimi iš jų? Arba Ziuganovas, arba Žirinovskis. Medvedevas – pralaimėtojas. Ir JAV viceprezidentas atbėgs pats, atsiklaups ant kelių prieš V.Putiną ir maldaus, kad tik jis dalyvautų rinkimuose. Ir visa Europos Sąjungos vadovybė atsiklaups prieš V.Putiną ant kelių ir maldaus, kad tik jis sutiktų dalyvauti rinkimuose. Jie visi prašys, kad V.Putinas organizuotų ne laisvus prezidentinius rinkimus, o tokius, kokie reikalingi. Ir Amerika, ir ES bijo, kad Rusijoje prezidentu netaptų populistas. Vakarai nori, kad šis režimas išsilaikytų mažų mažiausiai iki 2030-ųjų. Vakarams parankus toks stabilumas Rusijoje.

Kas jums taip sakė?

Vienas politikas, pasižymėjęs labai gera nuotaika. Jis pabrėžė: aš orientuojuosi į 2030-uosius, ne anksčiau. Taip ir bus. Aš matau, kas atėjo į valdžią Rusijoje. Čia ne B.Jelcino kvailiai sporbačiuose ir suplyšusiomis kelnėmis. Atėjo partinė nomenklatūra, turinti šimtametę patirtį, kaip valdyti valstybę ir išsilaikyti valdžioje. Tutinti taip pat ir supratimą, kaip veikia ir dirba slaptosios tarnybos. Ši grupė turi ypatingų organizatoriškų gabumų, psichologiškai tvirta, mokanti pasirinkti reikiamus kadrus.

Jūs važinėjate labai prabangiu automobiliu. Pirmą kartą tuo automobiliu jūs važiavote į susitikimą su D.Medvedevu. Dabar atvažiavote pas mus.

Maibah – ne mano mašina. Aš asmeniškai turiu tik 1970-aisiais pagamintą “Zaporožietį” ir Leonido Brežnevo laikų “Volgą”. Daugiau automobilių neturiu. Esama daug verslininkų, firmų. Aš tiksliai nežinau, kas suteikė teisę naudotis prabangiuoju automobiliu. Tai sprendžia mano partijos darbuotojai. Aš tokiems dalykams neturiu nei jėgų, nei laiko.

Ar į susitikimą su rinkėjais taip pat važiuosite šiuo automobiliu?

”Maibahu” ne kasdien naudojuosi, ne kasdien važinėju. Turiu tarnybinių BMV, Audi. Turiu ir “Zaporožietį”. Bet kai važiuoju “Zaporožiečiu”, jūs kažkodėl apie tai nerašote. Bet užtenka man tik atsisėsti į užsienietišką automobilį, jūs iš karto prabylate. Beje, ta užsienietiška mašina dažnai lūžta, nepatogi, sunkiai valdoma, tegul ji skradžiai žemę prasmenga.

Ar tiesa, kad Maskvos centre turite net aštuonetą prabangių butų?

Tai – partijos turtas, nors ir užrašytas žmonos vardu. Kai Rusijoje artinosi ekonominė krizė, nenorėdama prarasti nuvertėjančių pinigų mūsų partija nusipirko nekilnojamojo turto. Bijojome, kad nebūtų dar vieno rublių nuvertėjimo. Taip pasielgėmė 1998-ųjų rugpjūtį. Kai ateis palankus metas, parduosime butus.

Bet kodėl tie prabangūs butai užrašyti ne partijos, o jūsų žmonos vardu?

Neturiu nė vienos laisvos minutės. Štai pas jus atvažiavau duoti interviu. Tad kur man rasti laiko. Nežinau, kada galėčiau nuvažiuoti pas notarą ir viską sutvarkyti. Mūsų partija labai sunkiai ir daug dirba. Jau ištisus 22 metus dirba dieną naktį. Bet viską, ką mes gero darome, nutylima, o kiti dalykai – iškraipomi. Klausykite, juk jūs – demokratai. Kodėl jūs lendate į mano piniginę? Kodėl sekate, ką aš valgau?

O kiek pinigų dabar turite savo kišenėse? Galima pažiūrėti?

Mano piniginė – tuščia. Paskutiniuosius atidaviau dar vakar. Turėjau 8300 rublių (čia Vladimiras Volfovičius iš piniginės išsitraukia baltą popieriuką, kur pieštuku užrašytas skaičius “8300”). Turiu daug stažuotojų. Jie – alkani. Štai ir duodu, kad turėtų už ką pavalgyti.

Ta popieriaus skiautė su skaičiumi “8300” – labai keista.

Nieko keisto. Ant tokių popieriukų aš nuolat užsirašau, kad žinočiau, kiek iki tol turėjau pinigų. Štai ir kelios dolerių kupūros. Kai bus kokia nors akcija, aš juos sudeginsiu. Tai netikri doleriai, per juos ir ši ekonominė krizė. Doleriai tik tam, kad būtų sudeginti. O rubliai baigėsi.

Jūs tikras pedantas. Užsirašote, kiek buvo pinigų jūsų kišenėje.

Mes priversti žinoti balansą. Pinigai mūsų žmonėms neša gerbūvį. Šiuo metu aš jau svečiavausi 22-juose Rusijos miestuose, kur susitikau su žmonėmis. Kokia dar Rusijos partija yra surengusi tokias dažnas išvykas? Visos mūsų prasmingos iniciatyvos nutylimos. Štai prabilote apie kažkokią Čičoliną (Čičolinos susitikimas su V.Žirinovskiu įvyko 1995 metais, jie kartu lankėsi naktiniame klube – “Moskovskij komsomolec” pastaba). Man ją pristatė kaip Italijos parlamento atstovę, kaip politikę. Aš nežinojau, kad ji pornografijos žvaigždė. Aš pornografinių filmų niekad nežiūrėjau.  Jūs šaukiate, esą V.Žirinovskis bučiuojasi su žinoma pornografijos atstove. Bet juk tai ne aš, o ji lindo bučiuotis. Vos penketą minučių aš pasikalbėjau su Italijos parlamentare, jai – 45-eri metai, ji turi sūnų, ji prieštarauja branduoliniams bandymams, siekdama sustabdyti šią veiklą visame pasaulyje. Bet šie Čičolinos darbai jums nerūpi. Jūs tik prisimenate tuos laikus, kai jai buvo vos penkiolika metų, ir ji, vargšė vengrų mergaitė, vaikštinėjo Romos gatvėmis, ieškodama duonos kriaukšlės. Viso šito prieš susitikdamas aš nežinojau. Provokatorius Mitrofanovas (Rusijos politikas – “Moskovskij komsomolec” past.) organizavo šitą susitikimą. Aš nesiveržiau susitikti su Čičolina.

Aš garsėju dar ir tuo, kad sugebu dalyvauti labai ilgai trunkančiuose susitikimuose su žmonėmis. Pavyzdžiui, šešiolika valandų per parą be sustojimo. Tai – pasaulio rekordas. Daugiau niekas nepajėgia taip ilgai kalbėti be poilsio.

O ar yra tokia statistika? Ar žinoma, kiek valandų be sustojimo kalbėdavo, pavyzdžiui, Kubos lyderis Fidelis Kastro?

Taip, tokios statistikos esama. Bet Fidelis Kastro, lyginant su manimi, tik vaikelis. Beje, kalbėti nėra lengva, reikia nepasimesti, sugebėti atsakyti į įvairiausius klausimus, turėti žaibišką orientaciją.

Nuotraukoje: Vladimiras Žirinovskis ir Čičolina 1995-aisiais metais viename iš naktinių klubų.

Parengta pagal “Moskovskij komsomolec” publikaciją (Viktorija Prihodko, Jekaterina Dejeva, Vadimas Pozglinas, Michailas Zubovas ir Ksenija Slepcova).

2011.09.02


Prisijunkite prie diskusijos