Po teroro aktų Paryžiuje pamažu gula dulkės ir pradeda ryškėti naudos, kurią galima išpešti iš tų atakų, bruožai.
Tų suinteresuotųjų priešakyje žygiuoja Rusija, kuri, nepaisant konflikto dėl „Mistralio“ tipo laivų pristatymo, visiškai solidarizuojasi su prancūzais. Jeigu Maskva tą žaidimą sužais sumaniai, ji galės, apeidama lenkus, užkariauti Europos Sąjungoje politinį placdarmą ir pasiekti, kad Europos politika dėl agresijos Ukrainoje būtų susilpninta.
Iš pirmo žvilgsnio, teroro aktai neturi nieko bendro su karu Donbase, bet faktiškai jie glaudžiai su juo susiję, nes keičia išsidėstymą Europos saugumo šachmatų lentoje. Tolimoje perspektyvoje, galų gale, gali išaiškėti, kad pagrindinė atakos auka yra ne Prancūzija, o Ukraina ir ES rytų flango valstybės bei NATO, įskaitant ir Lenkiją.
Kovoje su terorizmu Rusija gali daug ką pasiūlyti Vakarams. Visų pirma, patirtį. Ji juk kariauja su džihadistais Šiaurės Kaukaze ir padeda kovoti su radikaliuoju islamizmu Viduriniosios Azijos šalyse. Ji taip pat bendradarbiavo su amerikiečiais, leidusi jiems naudotis oro ir net sausumos koridoriais kariniams tiekimams į Afganistaną, kai 2013 metais talibai užblokavo kelius iš Pakistano.
Sirijoje ir Irake, kaip Afganistane ir Pakistane, taip pat kariauja ir savanoriai iš pačios Rusijos bei Viduriniosios Azijos šalių, o Maskva stebi tą aktyvumą.
Net savo paramą Asado režimui Damaske Kremlius pateikia kaip kovą su terorizmu. Ir ne be pagrindo, nes Sirijos režimas (pats būdamas nepaprastai žiaurus) kaunasi su Islamo valstybėmis ir Al-Kajedai pavaldžia „Front an-Nusra“ grupuote.
Galų gale, – tai šioje konstrukcijoje svarbiausia – islamiškasis terorizmas pavojingas pačiai Rusijai, tuo ji pati jau ne kartą skaudžiai įsitikino. Tad Kremlius gali kalbėti apie bendrą pavojų, o niekas taip nesuvienija, kaip bendras priešas.
Maskva gali pakloti ant stalo konkrečias kortas. Po teroro aktų Paryžiuje ES nori įdiegti griežtesnį monitoringą džihadizmą propaguojančio turinio pašalinimui iš tinklo, keleivių srautų stebėjimą už Šengeno zonos ribų, o gal ir jos viduje. Abiem atvejais Rusija gali pasisiūlyti prisijungianti prie kontrolės sistemos, o tai būtų didžiulė pagalba ieškant ekstremistų.
Tai ne šiaip pasiūlymas: per vizitą Paryžiuje Rusijos URM vadovas tyrinėjo Prancūzijos nuotaikas šiuo klausimu. Maskvos prijungimas prie koalicijos būtų priimtinas ir Vakarų politikams, ir Rusijos visuomenei, ir jai tai būtų labai vykęs posūkis, leidžiantis išvesti Rusijos ir Europos santykius iš karo Ukrainoje ir ekonominių sankcijų užburto rato.
Jeigu toks bendradarbiavimas prasidėtų be išankstinių sąlygų, o Rusija jo rėmuose pasirodytų kaip patikima partnerė, tai, labai galimas dalykas, tokioms valstybėms kaip Prancūzija ar net Vokietija, būtų žymiai sudėtingiau laikytis tvirtos politikos Ukrainos klausimu.
Šiemet liepą baigsis sankcijų galiojimo terminas, o bendras ekonominio karo su Rusija frontas jau skeldėja, ir jis gali galutinai subyrėti, kai Kremlius kovoje su terorizmu atvers Vakarams širdį ir FSB failus su teroristų duomenimis.
Tada prieš naują Kremliaus aktyvumą nei Ukraina, nei Lenkija negalėtų nieko konkretaus pateikti. Mūsų argumentai, kad Rusija kelia grėsmę taikai ir ES rytinių valstybių suverenitetui, prarastų įtaigumą: karo su terorizmu akivaizdoje šalyse, kurioms realiai kelia pavojų džihadistų smūgiai (Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir net Didžiojoje Britanijoje) jie skambėtų kaip nemalonus disonansas.
Tik klausimas, ar užteks Rusijai sumanumo, kad statytų už antiterorizmo arkliuką. Juk tam dar reikia sušvelninti politiką Ukrainos atžvilgiu. Jeigu Kremlius sujungs tuos du elementus, pageidautinas rezultatas bus garantuotas. Sklindantys iš Maskvos gandai ir nuogirdos rodo, kad viskas juda link šio varianto.
Tad Lenkijai kyla problema: mes atsidursime vienoje antiteroristinėje koalicijoje su teroristu ir mažai ką tegalėsime padaryti, kad išbristume iš tokios nemalonios padėties.
Informacijos šaltinis – laikraštis „Rzeczpospolita“ (Lenkija).
2015.01.19; 03:08
