Belgijos slaptosios tarnybos kaltę verčia olandams


Vienas iš Briuselio teroro aktų organizatorių bei vykdytojų Brahimas (Ibragimas) Bakraui buvo kadaise iš Turkijos deportuotas į Nyderlandus, o ne į Belgijos karalystę.

Šią žinią pateikė Belgijos Karalystės Teisingumo ministras Koenas Gensas. Taip sakydami Belgijos pareigūnai tarsi teisinosi po Turkijos prezidento Taipo Erdogano priekaištų, kad Turkijos deportuotą įtariamąjį asmenį, šių metų kovo mėnesį Belgijos sostinėje surengusį teroro aktą, Belgijos teisėsauga 2015-aisiais kažkodėl paleido į laisvę.

Kalbėdamas apie „nežinia kodėl Europoje į laisvę paleistą vyrą“ Turkijos prezidentas omenyje turėjo Bakraui, kuris 2010 metais buvo teistas už banditizmą ir pasipriešinimą policijos pareigūnams. Dabar jau žinoma, kad Bakraui teistas už sunkius nusikaltimus: iš automato „Kalašnikov“ šaudė į policininkus bei priešinosi suimamas. Už tai jam buvo skirta 9 metų nelaisvės bausmė. Tačiau 2014-aisiais jį europiečiai paleido į laisvę anksčiau laiko už pavyzdingą elgesį, ir jis, niekieno nekliudomas, išvyko kariauti į Siriją islamistų gretose.

Turkijos laikraštis Sabah praneša, kad Bakraui būtent 2015 metų birželio 14-ąją buvo sulaikytas Gaziantepo provincijoje Turkijoje ir perduotas Belgijos teisėsaugai. Tačiau Briuselis netrukus atvėrė kalėjimo vartus, nesugebėjęs nustatyti, koks pavojingas į laisvę paleidžiamas vyras.

Belgijos teisėsaugos atstovai teisinosi, esą tuo metu, kai Ankara šį vyrą išsiuntė iš Turkijos pasienio su Sirija, „jis mums nebuvo žinomas kaip potencialus teroristas, mes jį pažinojome tik kaip kriminalinį nusikaltėlį, paleistą į laisvę už gerą elgesį anksčiau laiko, lygtinai“.

Paskui Belgijos pareigūnai gynėsi, esą potencialųjį teroristą į laisvę paleido ne jie, o kolegos iš Nyderlandų.

Taigi Turkijos prezidento Taipo Erdogano žodžiai, jog Turkijos teisėsauga dar 2015-ųjų birželio mėnesį į Europą deportavo vieną iš tų, kurie 2016-ųjų kovą surengė teroro atakas Belgijos sostinėje, – vis tik pasitvirtina. Tėra mažytis niuansas. Klaidą padarė ne belgų, o olandų teisėsauga.  

Bet ši detalė nėra esminė. Nėra didelio skirtumo, kas padarė lemtingąją klaidą – belgai ar olandai. Bet kokiu atveju – tai Europos klaida. Europos slaptosios tarnybos apsižioplino. Europa neturi stiprių slaptųjų tarnybų. Europos „džeimsai bondai“ nesugeba net pasinaudoti jai suteikiama vertinga žvalgybine informacija, nes, matyt, iki šiol iš aukšto žvelgė į Turkijos specialistus.

2016.03.24; 08:09

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *