Briuselyje – dėmesys migracijai ir energetiniam saugumui


Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė gruodžio 17 d. išvyksta į Briuselį, kur Europos Vadovų Taryboje aptars papildomas priemones migracijos krizei suvaldyti, tarp jų ir Europos pasienio bei pakrančių apsaugos tarnybos kūrimą. Šalių vadovai taip pat svarstys, kaip sustiprinti ES energetinę sąjungą, aptars Jungtinės Karalystės siūlomas Europos Sąjungos reformas.

Siekiant pagerinti ES išorės sienų apsaugą, šalių lyderiai įvertins Europos Komisijos pasiūlymą įkurti Europos pasienio ir pakrančių apsaugos tarnybą. Ši tarnyba prisidėtų prie migracijos srautų kontroliavimo, padėtų šalims narėms geriau apsaugoti Bendrijos išorės sienas ir Šengeno erdvę.

Prezidentės teigimu, ES išorės sienų saugumas aktualus ir Lietuvai. Todėl siūlymas įsteigti Europos pasienio ir pakrančių apsaugos tarnybą yra svarbus ir savalaikis. Tačiau sprendimas dėl Europos pasieniečių dislokavimo turi būti priimamas tik su šalies narės sutikimu ar jos prašymu.

Briuselyje Europos vadovai aptars energetinio saugumo klausimus – ES energetinės sąjungos stiprinimą ir „Nord Stream II“ dujotiekio projektą. Lietuva ir dar 6 ES šalys jau anksčiau kreipėsi į Europos Komisiją prašydamos įvertinti, ar šis dujotiekis atitinka energetinės sąjungos tikslus ir nepažeidžia konkurencijos principų.

Pasak šalies vadovės, nauji energetiniai projektai negali prasilenkti su ES energetiniu saugumu. „Nord Stream II“ dujotiekis padidintų ES priklausomybę nuo rusiškų dujų ir sustiprintų „Gazprom“ monopolį Europos šalyse.

Lietuva pati ženkliai prisideda prie ES energetinės sąjungos stiprinimo. Nutiestos Lietuvos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, pasirašyta strateginės dujų jungties su Lenkija finansavimo sutartis naikina energetines salas Europoje ir didina visos ES energetinį saugumą.

Jungtinei Karalystei rengiantis referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje, valstybių vadovai svarstys šios šalies siūlymus dėl ES reformų. Lietuva laikosi pozicijos, kad visos reformos turi atitikti ES sutartis, nevaržyti laisvo asmenų judėjimo ir nediskriminuoti ES piliečių. Tai – pamatiniai ES principai.

Šalių lyderiai taip pat aptars, kaip stiprinti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą, palengvinti sąlygas verslui teikti paslaugas kitose ES šalyse narėse. Bus kalbama ir apie padėtį Sirijoje bei kaip gerinti ES valstybių bendradarbiavimą kovoje su tarptautiniu terorizmu.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2015.12.17; 02:31

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *