Vokietijos slaptoji tarnyba BND naudojosi buvusio aukšto rango SS karininko Valterio Raufo paslaugomis. Beje, Vokietijos žvalgyba V.Raufo paslaugomis naudojosi puikiai žinodama apie jo praeitį – ryšius su nacizmu ir Adolfu Hitleriu. Apie tai šiomis dienomis rašoma Vokietijos laikraštyje “Der Spiegel”.
Šitaip tvirtindamas laikraštis remiasi patikimais šaltiniais. Tiksliau tariant, remiasi viešai paskelbtais dokumentais, kurie tapo atviri pačios BND vadovybės iniciatyva.
Nacistinių nusikaltėlių persekiotojai kadaise V.Raufo ieškojo po visą pasaulį, net pasaulio pakraštyje – tolimojoje Čilėje. Mat buvo gavę žinių, kad šis vokietis slapstosi būtent Čilėje. Tačiau kai 1962-ųjų metų gruodžio mėnesį vietos policija atvyko suimti buvusio SS karininko, V.Raufo namuose nerado.
Jis jau buvo pabėgęs. Jį kažkas perspėjo, kada ateis jo suimti. V.Raufas ne tik kad pabėgo, bet spėjo sunaikinti svarbius dokumentus. Į klausimą, kas buvusį SS karininką perspėjo, atsakyti nėra sunku. Ogi BND vadovybė.
Spėjama, kad BND vadovybė taip pat apmokėjo ir išlaidas, kurių buvęs SS karininkas patyrė samdydamasis brangų advokatą. Šias paslaugas Vokietijos žvalgyba teikė V.Raufui mainais į tai, kad šis niekad niekur niekam neprasitartų apie savo bendradarbiavimą su BND. Kai kurie Vokietijos žurnalistai mano, kad V.Raufas vis tik nesilaikė duoto pažado: tardytojams prasitarė apie savo ryšius su BND. Bet iki šiol tai buvo tik kalbos, neparemtos jokiais konkrečiais faktais. Ši versija pasitvirtino tuomet, kai pati BND viešai paskelbė kai kuriuos savo slaptus dokumentus.
Manoma, kad V.Raufas buvo vienas iš labiausiai ieškomų nacistinių nusikaltėlių. Minėtoje publikacijoje tvirtinama, kad V.Raufas asmeniškai kaltas dėl mažiausiai 90 tūkst. žmonių mirties.
Po Antrojo pasaulinio karo V.Raufas pabėgo į Lotynų Ameriką. Čilėje ir Ekvadore tapo žinomu verslininku. 1958-aisiais Vakarų Vokietijos žvalgyba su juo užmezgė kontaktus. V.Raufas sutiko bendradarbiauti. Jam buvo suteiktas Enriko Gomeso slapyvardis. Vakarų Vokietijos žvalgyba 1958-aisiais buvo puikiai informuota apie V.Raufo nacistinę praeitį. Tačiau į šią aplinkybę nekreipė dėmesio. Vakarų Vokietijos žvalgybininkams buvo svarbiausia turėti savo patikimą žmogų Čilėje ir Ekvadore.
Be abejo, V.Raufas teikė paslaugas BND vadovybei ne už gražias akis. Turimos žinios leidžia manyti, kad už žinias, kurias teikė V.Raufas, BND jam atseikėjo maždaug 70 tūkst. to meto vokiškų markių. Tuo metu tai buvo tikrai dideli pinigai. Tačiau ilgainiui V.Raufo žvalgybinės paslaugos BND vadovybei ėmė atrodyti ne itin svarbios arba net menkavertės. Ir BND susidomėjimas savo žmogumi Čilėje ir Ekvadore sumažėjo.
Be to, Vakarų Vokietijos tyrėjai ilgainiui aptiko V.Raufo pėdsakus, nors buvęs SS karininkas išties sumaniai slapstėsi. Tapo akivaizdu, kad bėglys anksčiau ar vėliau bus sučiuptas. Nacistinių nusikaltėlių medžiotojams ne iš karto pavyko suimti V.Raufą. Pirmieji bandymai buvo nesėkmingi, nes agentui Enrikui Gomesui talkino BND – perspėdavo apie ruošiamus areštus.
Čilietiškame kalėjime V.Raufas ilgai nesėdėjo. Remiantis Čilės įstatymais jis buvo paleistas į laisvę. Mat jau buvo įsigaliojęs senaties terminas, taikomas V.Raufui inkriminuojamiems nusiklaltimams.
V.Raufas mirė 1984-aisiais, sulaukęs 77 metų amžiaus.
Nuotraukoje: Valteris Raufas, nacistinės Vokietijos aukšto rango karininkas.
Parengta pagal “Der Spiegel” publikacijas.
2011.10.01
