Vladimiras Iljičius buvo teisus: kiekviena virėja gali valdyti valstybę. Dar visai neseniai abejojau, o dabar – po to, kai Viktoras nuėmė krepšinio trenerį – tikiu. Valstybę valdė muzikologas, statybininkas, lakūnas tapšnotojas, gamtosaugininkas, restauratorius, fizikas, šoumenas, dabar valdo partinės mokyklos dėstytoja, ekonomistas ir buhalterė.
Prezidentų, parlamentų vadovų, premjerų jokie universitetai nerengia, juos, kartais visai žalius, mes pasirenkame patys. Vieni daugiau priskaldo malkų, kiti mažiau, bet, žiemai atėjus, šiaip taip verčiamės, nesušalę, nenumirę sulaukiame pavasario, nors galus su galais sudurti vis sunkiau.
Kaip seksis šią žiemą? Kai Viktoras paskyrė valstybę valdyti Loretai, labai sunerimau. Dabar tai jau ateis paskutinioji: dar labiau juokinsim Europą, sugužėjusią, kaip tyčia, į Vilnių pasimokyti valstybės valdymo meno. Taip gražiai pradėjom, tiek daug vilčių sudėjom – ir še tau!
Mano tėvas sakydavo: kur boba gaspadorius, ten velnias – žonca (turbūt tai toks XX amžiaus pradžios dvaro valdininkas). Už šiuos žodžius feministės dabar jį į teismą paduotų, nors taip sakydavo ne tik jis, bet ir jo tėvas, mano senelis. Aš taip jau nesakau. Ir ne tik todėl, kad bijau femninisčių, pasityčiojusių iš Tautinės giesmės, bet ir todėl, kad, mano supratimu, mūsų Prezidentė – nors praeityje buvusi partinės mokyklos dėstytoja, komunistė, Zigmas Vaišvila dar baisiau ją vaizduoja – visai neblogai valdo valstybę, o šį pusmetį – ir visą Europos Sąjungą.
Tvirtai, drąsiai, oriai valdo. Nepabūgo nei Rusijos, nei Lenkijos, atkakliai siekiančių mus vėl pajungti savo interesams. Prezidentės kadencija artėja į pabaigą, prasidėjo rinkiminė kampanija, o jos reitingai kaip buvo, taip ir tebėra aukšti. Reikia kažką skubiai daryti, kad, neduok Dieve, jos dar vienai kadencijai neišrinktume.
Ir Loreta iškart ėmėsi darbo. Mečys Laurinkus sako, kad jai visai neblogai sekasi. Tai bene pirmas teigiamas viešas pirmųjų jos darbų įvertinimas. Kiti Prezidentės kritikai kolei kas Loretą giria netiesiogiai, visas bėdas versdami Prezidentei. Apie tai žurnale "Valstybėje" (Nr. 11) straipsnyje "Kaip iš D.Grybauskaitės gaminamas V.Landsbergis, o iš L.Graužinienės – širdžių karalienė?" išsamiai rašo Eduardas Eigirdas:
"Vertinant žiniasklaidos vaidmenį, reikia suvokti, kad pagerinti politiko įvaizdį daug lengviau, jei prieš tai paruoši tam dirvą, tai yra įtikini, kad kas nors yra blogis, ir tadapasakai, kas yra gelbėtojas. Todėl politinėje kovoje labai svarbu turėti tam tikrą žiniasklaidos arsenalą, kuris mažintų oponentų reitingus. Būtent tokio arsenalo dydis ir yra tokių politikų kaip V.Uspaskichas gyvybingumo šaltinis".
Lapkričio pabaigoje paskelbsime visą straipsnį, bent šiek tiek kompensuojantį dešiniosios žiniasklaidos kiekybinį ribotumą.
"Žvelgiant į Lietuvos nacionalinių dienraščių padangę, reikia pripažinti, kad konservatoriai neturi nieko, kas mažintų jų oponentų reitingus, ir visą laiką turi remtis tuo, kad jų partijoje prisidirbusių asmenų bus ne tiek daug, o žmonių, kurie suvoks jų tikslų naudą skaičius augs. Liberalų padėtis panaši. Tai viena priežasčių, kodėl dešinieji rinkimus laimi tik tada, kai valdžioje esantys asmenys valstybę priveda prie krizės"(Eduardas Eigirdas).
Kai naujojivalstybės vadovė atsiprašė visos Europos Sąjungos, pakraupo net vieši ir slapti jos gerbėjai, bet netrukus buvo išmestas nutekinimo skandalas – ir žiniasklaida, politikai ir politologai sudūzgė kaip bičių avilys, kai į jį įsmunka nekviesta pelytė. Politinis detektyvas su daugybe siužetinių linijų, versijų, nežinomųjų, todėl naujoji valstybės vadovė, skaičiusi Ernesto Hemingvėjaus "Senį ir jūrą", pati viena jo sukurti negalėjo. Bet kad jis sumaniai nutaikytas į Prezidentę – akivaizdu. Net jeigu tas niekadėjas arba niekadėja, nutekinę slaptą neslaptą informaciją, sėdi Daukanto aikštėje. Kažkada netoli Prezidentės sėdėjo ir Linas Balsys.
Loreta tobulėja ne dienomis, o valandomis. Nei Rita Miliūtė, nei Edmundas Jakilaitis nesugeba jos įvaryti į kampą. Dvi damos – partinės mokyklos dėstytoja ir buhalterė – susikibo nejuokais. Pirmoji į apsišaukėlę dar bando nekreipti dėmesio, bet, atrodo, jai nebus taip paprasta išsaugoti aukštus reitingus, ramiai užbaigti pirmąją kadenciją ir laimėti antrąją. Dabar aš jau galvos neguldyčiau, kad antrosios kadencijos sulauksime. Nebent Prezidentė nutekins tokį naują Rusijos scenarijų (jų tikrai ne vienas), kuriuo patikėtų ir "Respublika", ir Arnas Klevečka su Rūta Janutiene, ir Zigmas Vaišvila su Rimvydu Valatka…
Vyresnieji gal prisimena anekdotą. Armėnų radijo klausiama: "Ar gali asilas išgyventi ant asfalto?" Atsakymas: "Gali, jeigu jis autoinspektorius". Pabandykite šį anekdotą pritaikyti situacijai, kurioje atsidūrė mūsų valstybė, kai kapitonas keičia vairininką, nes jis nesilaiko numatyto kurso.
Ar gali valstybę valdyti virėja? Gali, be jokių "jeigu". Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Vytautas Visockas.
2013.11.18
